„Būsto užliejimas vandeniu yra pati dažniausia avarijų, kylančių gyvenamosiose patalpose, priežastis. Nors kiekvieną dieną vidutiniškai užliejama po 11 „Gjesidige“ klientų butų, o Lietuvoje kasdien įvyksta daugiau nei 300 įvykių, kai nuo vandens nukenčia žmonių turtas, gyventojai iš anksto nesusimąsto apie šios nelaimės padarinius. Tyrimas parodė, kad namų užliejimo vandeniu bijo tik 9 proc. Lietuvos gyventojų“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gyvenamųjų patalpų užliejimui vandeniu, siekė 700 eurų. „Būtina atkreipti dėmesį, kad būstą užliejus vandeniu patiriame ne tik finansinius nuostolius. Avarija dažnai negrįžtamai sugadina šeimai vertingus ir emociškai brangius daiktus. Taip pat labai dažnais atvejais pašlyja santykiai su kaimynais. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai po gyvenamųjų patalpų užliejimo vandeniu kaimynai ima varstyti teismų duris“, – kalbėjo G. Norkus.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovo teigimu, užliejimų gyvenamųjų patalpų skaičius itin išauga rudenį. „Tuomet paleidžiamos šildymo sistemos ir ima trūkinėti šių sistemų vamzdynai, radiatoriai bei kita šildymo įranga. Vasaros laiku išauga vidutinė žala, nes atostogaudami žmonės avarijas pastebi ne taip gretai, kaip kitais metų laikais. Jos laiku nelikviduojamos, todėl gyventojai patiria didesnius nuostolius“, – aiškino draudikų atstovas.
Pasak G. Norkaus, dažnesnis nei įprasta užliejimų skaičius pastebimas naujos statybos namuose. „Į naują būstą įsikėlę naujakuriai nėra įpratę teisingai naudoti ką tik įsigytą buitinę techniką ir kitą įrangą, todėl tokiuose namuose avarijų fiksuojame daugiau nei įprasta“, – sakė „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas.
Svarbu laiku prižiūrėti ir tikrinti
Pastatų priežiūros bendrovės „Mano Būstas“ paslaugos „Mano meistras“ projektų vadovo Ramūno Miškinio teigimu, paprastai būsto užliejimą sukelia priežastys, kurių galima išvengti, jei sistemos yra prevenciškai prižiūrimos ir remontuojamos.
Dažniausios butų užliejimo vandeniu priežastys:
1. Užsikimšusi kanalizacija. Nenubėgantis vanduo ima sunktis pro vamzdžių sujungimus ir vanduo netikėtai išsilieja patalpoje.
2. Senas vamzdynas. Nesandarus ar pūvantis vamzdis ima leisti vandenį ir jis „paskandina“ patalpą.
3. Nekokybiškas arba susidėvėjęs ventilis. Ilgai tarnavęs ventilis vieną dieną gali trūkti arba dar blogiau – naujas, tačiau nekokybiškas ventilis tarnauja trumpai. Įsitikinkite, ar naujai sumontuotas ventilis nėra per stipriai užveržtas. Tai taip pat gali būti avarijos priežastimi.
4. Susidėvėjusi žarnelė. Maišytuvų arba santechninės žarnelės ima leisti vandenį, todėl patariama jas periodiškai tikrinti. Pirkdami maišytuvus atkreipkite dėmesį, ar žarnelė – kokybiška. Prie pigių maišytuvų dažnai pridedamos prastesnės kokybės žarnelės.
5. Skalbimo mašinos žarna. Patikrinkite, ar jį patikimai įkišta į kanalizacijos angą. Žarnai išsimovus, dažnai patiriama nemalonumų. Atkreipkite dėmesį, ar stabiliai pastatytą jūsų skalbimo mašina. Jei ji nestabili ir stipriai vibruoja, gali išsimauti žarna, per kurią išbėga panaudotas vanduo. Taigi, galite būti namie ir nieko neįtardami užlieti kaimynus.
6. Neatsargus elgesys. Prieš keisdami santechnikos dalis užsukite ventilius ir įsitikinkite, ar jie tikrai nepraleidžia vandens.
„Norint apsaugoti būstą nuo užpylimo, būtina tikrinti, ar vandenį bute uždarantys ventiliai yra tvarkingi“, – sakė R. Miškinis. Jis pateikė konkretų atvejį: „Į mūsų klientų aptarnavimo centrą paskambinęs senjoras paprašė atsiųsti santechniką, nes kažkas esą blogo nutikę su maišytuvu. Iškvietimas nebuvo skubus. Vėliau paaiškėjo, kad senolis tiesiog bijojo operatorei prisipažinti, kad sukinėjo nesandarų ventilį ir pro jį jau bėga vanduo. Dėl to žmogus užliejo butus nuo šešto iki pirmojo aukšto“.
Užlieja ir visą namą
R. Miškinis akcentavo, kad meistrą į namus išsikviečiantys klientai dažniausiai būna aplaidžiai prižiūrėję į sistemas, kuriomis teka vanduo. „Jų priežiūra ypač aktuali išvykstant arba emigruojant. Mūsų technikai neseniai turėjo atvejį, kai devintajame daugiabučio aukšte esančiame bute trūko žarnelė – šeimininkai tuo metu atostogavo užsienyje, todėl vanduo užliejo kaimynus iki pat pirmojo aukšto. Pasitelkus policiją buvo išlaužtos buto durys. Nuostoliai – milžiniški“, – pasakojo R. Miškinis.
Anot pašnekovo, nuostoliai daugiausia priklauso nuo to, koks yra užlietų kaimynų butas. „Senos statybos standartiniame bute vandentiekio ir kanalizacijos vamzdyną pakeisti kainuoja iki 600 eurų, o užliejus kaimynus tokios sumos vargu ar užteks“, – skaičiavo R. Miškinis.
„Mano būsto“ specialisto teigimu, ne visi senos statybos daugiabučių sprendimai yra keistini, daug senesnės statybos daugiabučių pasižymi patvaresniais inžineriniais tinklais. „Senos statybos namų sanitariniuose mazguose būdavo įrengti slenksčiai. Darant remontą, jų turėtume neišgriauti, o klijuojant naujas plyteles – įrengti hidroizoliaciją. Jei kada įvyktų avarija, pavyktų laimėti laiko, kol vanduo „perlips“ slenkstį“, – teigė specialistas.
Užsakymo nr.: PT_74119828