Lietuvos indėlis į NATO stiprinimą – nuo pažangių optikos sistemų iki antidronų įrenginių

Artėjant liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui daug kalbama apie Aljanso indėlį į Lietuvos ir regiono saugumą – aljanso narės tariasi dėl regioninių gynybos planų, kuriuose bus apibrėžiama Baltijos šalių gynyba, pažangios ginkluotės dislokavimo. Visgi šiandien Lietuva ne tik džiaugiasi NATO suteikiamomis saugumo garantijomis, bet ir pati yra Aljanso saugumo kūrėja, inovatyviomis technologijomis prisidedanti prie NATO pajėgumų stiprinimo. Lietuva yra tarp didžiausią bendrojo vidaus produkto dalį (2,52 proc.) savo gynybai skiriančių Aljanso šalių, o gegužę keturių ministerijų patvirtintos Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros gairės padės dar geriau išnaudoti šalies potencialą šioje srityje.

NATO kariuomenėse paklausi lietuviška optika ir lazeriai

Visai neseniai karo Ukrainoje eigą sekantis JAV karo studijų institutas pranešė, kad savo šalį nuo Rusijos agresijos ginantiems Ukrainos kariams taktinių pranašumų mūšio lauke suteikia pažangi vakarietiška naktinio matymo įranga, leidžianti vykdyti efektyvias operacijas tamsiu paros metu. Nors neskelbiama, kokia tiksliai įranga naudojama, nemaža tikimybė, kad bent dalis jos yra sukurta ir pagamina Lietuvoje. Mūsų šalies lazerių ir fotonikos sektoriai yra vieni tų, kurie padeda aprūpinti NATO šalių ir Aljanso partnerių kariuomenes modernia įranga.

Stebėjimui, žvalgybai ir taikymuisi skirtas elektooptines sistemas projektuojančios ir gaminančios UAB „Brolis semiconductors“ vykdomoji direktorė Laima Juknevičiūtė sako, kad kariuomenių reikmėms skirti lietuviški produktai ir technologijos turi visas galimybes konkuruoti tarptautinėje arenoje ir šiandien yra paklausūs NATO šalyse.

„Lietuvos įmonės tikrai geba gaminti aukščiausius standartus atitinkančius produktus pagal NATO bloko šalių kariuomenių poreikius ir standartus. Pavyzdžiui, mūsų įmonės lazeriniai žymekliai yra sėkmingai adaptuoti Jungtinės Karalystės, Belgijos kariuomenių keliamiems techniniams reikalavimams. Juos noriai įsigyja ir kitų NATO šalių kariuomenės. Kitas mūsų produktas – trumpųjų bangų infraraudonųjų spindulių (SWIR) snaiperinis taikiklis naudojamas jau beveik visose NATO šalyse. Termovizualiniai taikikliai, kurie jau daugiau nei metus laiko sėkmingai naudojami Ukrainos kovotojų mūšio lauke, taip pat labai paklausūs dėl rekordinio šiluminio jautrumo. Kadangi mūsų produktai yra orientuoti į taktinio pranašumo didinimą pasitelkiant pažangiausias technologijas, sąjungininkų kariuomenių aprūpinimas tokio tipo sistemomis neabejotinai padeda stiprinti viso NATO bloko gynybinius pajėgumus“, – įsitikinusi L. Juknevičiūtė.

Lietuvos tiekėjai geba pasiūlyti vertinamus privalumus

Anot L. Juknevičiūtės, vykdydamos produktų kariuomenės reikmėms įsigijimus NATO šalys paprastai savo pasirinkimus grindžia vadinamuoju SWaP-C (angl. Size, Weight, Power and Cost) kriterijumi. Kitaip tariant, prioritetas teikiamas tokioms sistemoms ar jų dalims, kurios užtikrina mažiausius įmanomus įrenginio matmenis bei svorį, kartu padidindamos bendrą efektyvumą ir leisdamos optimizuoti įrenginio viso gyvavimo ciklo kaštus. Šiuos kriterijus tenkinantys ir reikiamus funkcionalumus turintys produktai yra paklausūs NATO pirkimuose.

„Dar vienas svarbus kriterijus ir dažnai Lietuvos įmonių pranašumas yra užsakymų vykdymo terminai. Mūsų įmonės komandą sudaro aukščiausios kvalifikacijos fizikai, elektronikos ir mechanikos dizaino inžinieriai bei programuotojai, kurie turi žinių ir patirties pagal karinių pajėgų poreikius bei ateities technologijų prieinamumą kurti naujus ar adaptuoti esamus produktus per žymiai trumpesnį laiką, nei gali pasiūlyti didelės pasaulinės korporacijos. Efektyvesnis produktų kūrimas reiškia ir spartesnį naujausių technologijų integravimą į NATO kariuomenių strategijas ir doktrinas“, – pažymi L. Juknevičiūtė.

Lietuvos gynybos sektoriui atsiveria vis daugiau galimybių

Anot lazerinę ir elektrooptinę įrangą NATO kariuomenėms teikiančios įmonės atstovės, karas Ukrainoje paskatino Aljanso nares sparčiau modernizuoti savo ginkluotąsias pajėgas ir didinti išlaidas gynybai. Nors šiandien daugiausia investicijų nukreipiama į specializuotų transporto priemonių, ginklų ir amunicijos įsigijimą, vis didesnis dėmesys skiriamas ir bendram karinių sistemų modernizavimui, skaitmenizavimui, energinio efektyvumo didinimui, robotikos bei dirbtinio intelekto suteikiamų galimybių išnaudojimui. L. Juknevičiūtės įsitikinimu, tai suteikia dar daugiau galimybių jaunam, tačiau gyvybingam, Lietuvos gynybos sektoriui.

„Europoje vykstantis karas ir iš kovotojų Ukrainoje gaunamas grįžtamasis ryšys labai aiškiai parodo naujos kartos ginklų sistemų, kurios padeda užtikrinti kario saugumą ir suteikia pranašumą kovos lauke, svarbą. Būtent prie tokių sistemų – nuo situacijos žvalgymui ir analizei skirtų dronų ir karių saugumą didinančių pažangių naktinio matymo sistemų iki logistikai bei aprūpinimui skirtų nepilotuojamų antžeminių transporto priemonių – dirba Lietuvos gynybos sektoriaus įmonės. Tad ateityje mūsų šalies indėlis į NATO pajėgų aprūpinimą potencialiai tik didės“, – sako L. Juknevičiūtė.

Lietuviškos antidronų sistemos padeda Ukrainos kariams

NATO ir kitų sąjungininkų kariuomenių dėmesio sulaukia ir Lietuvoje kuriamos elektroninės kovos su bepiločiais orlaiviais priemonės. Jos pasitarnauja ir mūšio lauke Ukrainoje, kur atlieka svarbų vaidmenį neutralizuojant priešo žvalgybą, stabdant artileriją bei saugant nuo savižudžių dronų. Lietuvos įmonės „NT Service“ kuriamos „SkyWiper“ antidronų sistemos nuo 2019 m. yra įtrauktos į NATO pirkimų katalogą. Šie įrenginiai tiekiami Lietuvos ir mūsų šalies sąjungininkų kariuomenėms.

„Šiuo metu vis didesni kiekiai mūsų įrenginių tiek NATO, tiek kitų vyriausybinių ir visuomeninių organizacijų finansavimu tiekiami Ukrainai. Tam, kad patenkintume ukrainiečių poreikius turėjome net keletą kartų padidinti gamybos apimtis. Labai vertiname Ukrainos gynėjų pasitikėjimą ir tikimės, kad ir toliau galėsime prisidėti prie šios šalies oro erdvės „valymo“ nuo priešo bepiločių skraidyklių“, – sako bendrovės „NT Service“ atstovas Alius Mykolaitis.

Anot A. Mykolaičio, „SkyWiper“ įrenginiai nuo 2015 m. buvo kuriami ir tobulinami remiantis patirtimi, įgyta realiose kovos zonose, kur priešiški bepiločiai naudojami žvalgybai bei artilerijos koordinavimui. Ši praktinė patirtis leido sukurti efektyviai veikiančią apsaugos priemonę. Ji ir toliau tobulinama – bendrovė nuolat testuoja pačius naujausius ir pažangiausius dronus bei operatyviai reaguoja į pokyčius rinkoje. Dėl to, A. Mykolaičio teigimu, ši sistema šiuo metu yra viena pažangiausių ir efektyviausių elektroninės kovos su bepiločiais orlaiviais priemonių rinkoje.

Tai tik keletas iš pavyzdžių, kaip Lietuvoje kuriamos technologijos ir inovacijos padeda stiprinti NATO. Jie, kaip ir Lietuvai patikėta atsakomybė surengti Aljanso viršūnių susitikimą Vilniuje, rodo, kad Lietuva yra visavertė NATO dalis, atliekanti svarbų vaidmenį transatlantinio saugumo architektūroje.