NATO tapo stipresnė
Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorės prof. dr. Margaritos Šešelgytės, karas NATO Aljansui turėjo konsoliduojantį ir stiprinantį, o ne, kaip matyt vylėsi Vladimiras Putinas, skaldantį poveikį. Net ir tos Vakarų šalys, kurios anksčiau galbūt nuvertino Rusijos keliamą grėsmę, pakeitė savo požiūrį į gynybą ir Europos saugumą. Be to, prie NATO prisijungė Suomija, o išsprendus politinius klausimus tai padarys ir Švedija. Savo ruožtu Ukraina dar labiau suartėjo su Vakarais, nors kol kas pilnavertė narystė NATO jai yra sunkiai pasiekiama.
„Strateginiu ir politiniu požiūriu NATO tikrai sustiprėjo. Karinėje srityje ne vienai Europos valstybei taip pat atsivėrė akys – susirūpinta kariuomenių parengtimi ir gynybinių pajėgumų stiprinimu. Galiausiai, karas labiau nei bet kada anksčiau suartino Vakarų šalis ir Ukrainą, nors ji, žinoma, norėtų, kad bendradarbiavimas ir žengimas vakarietišku vystymosi keliu įgytų konkretesnes politines išraiškas, būtų įtvirtintas tam tikrais susitarimais ir įsipareigojimais. Jų vienokia ar kitokia forma tikimasi NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, nors nėra garantijų, kad tai bus labai konkretūs ir tvirti įsipareigojimai“, – sako M. Šešelgytė.
Ukrainos narystei Aljanse trukdo karas
Anot politikos mokslų daktarės, nors kol kas nėra aišku, ką tiksliai NATO Ukrainai pasiūlys, aišku, kad tai nebus pilnateisė narystė. Kol šalis kariauja ir nėra išspręsti teritoriniai klausimai, tol Ukrainos narystė NATO yra sunkiai įsivaizduojama. Be to, M. Šešelgytės teigimu, narystės NATO siekiančios šalys turi ne tik užtikrinti savo teritorinį vientisumą, bet ir būti pasiekusios tam tikrą demokratinę, ekonominę ir pilietinę brandą. Nors Ukraina jau įrodė, kad jos visuomenei netrūksta ryžto eiti reikiamų reformų keliu, tačiau iššūkių šiose srityse taip pat dar yra.
„Net ir prieš prasidedant plataus masto karui matyt butų buvę pernelyg drąsu tvirtinti, kad Ukraina jau yra pilnai pasirengusi narystei NATO. Aljansui svarbu, kad prie jo prisijungiančios šalys būtų vertybiniu požiūriu artimos, politiškai stabilios, turėtų tvarius demokratinius procesus, pakankamą ekonominį išsivystymą, žemus korupcijos rodiklius. Ukrainai ties tuo dar reikėjo padirbėti, nors buvo stebimas išties reikšmingas progresas, kurį karas kai kuriose srityse pristabdė. Be abejo, galima ginčytis, kad ir dabar ne visos šalys narės pilnai atitinka išvardintus kriterijus, tačiau tai yra išimtys, o NATO siekia, kad jų būtų kuo mažiau“, – sako M. Šešelgytė.
Vilniuje – siekis pademonstruoti, kad NATO yra su Ukraina
Tačiau, M. Šešelgytės teigimu, NATO Ukrainai galėtų pasiūlyti kitas glaudesnės integracijos į Vakarų valstybių šeimą ir bendradarbiavimo saugumo srityje formas – konkretų būsimos narystės NATO kelią, įvairios apimties ir turinio saugumo garantijas, išskirtinio Aljanso partnerio statusą ar kitokius bendradarbiavimo modelius.
„Vilniuje tikimasi ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito. Vien jo pakvietimu dar kartą demonstruojama, kad NATO yra su Ukraina ir laiko šią šalį svarbia partnere. Savo ruožtu V. Zelenskiui Aljanso viršūnių susitikimas yra dar viena proga pasistengti įtikinti NATO valstybių lyderius dėl Ukrainos įtraukimo į transatlantines institucijas ir tolimesnės pagalbos šaliai suteikimo svarbos, išsakyti savo šalies žmonių lūkesčius ir gynėjų poreikius. Vilniuje pademonstruoti vienybę yra išties svarbu – ypač, kai daugėja vienokio ar kitokio „taikos plano“ siūlytojų. NATO turėtų palaikyti Ukrainos poziciją, kad bet koks planas, kuris numato teritorines koncesijas Rusijai, nėra svarstytinas“, – sako M. Šešelgytė.
Aljansas pademonstravo ryžtą ir šaltą protą
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis taip pat pažymi, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą sutelkė ir sustiprino NATO, o Aljanso atsakas į karą, jo vertinimu, yra protingas.
„NATO reakcija į karą buvo tokia, kokia ir turtėjo būti. Aljansas pradėjo įvairiai būdais remti Ukrainą tuo pačiu stengdamasis neeskaluoti situacijos iki tokio lygio, kad kiltų grėsmė konfliktui peraugti į tiesioginę Vakarų ir Rusijos konfrontaciją bei trečiąjį pasaulinį karą. Sakyčiau reakcija yra labai simetriška ir išmintinga. Kas liečia Ukrainos narystę NATO, ji yra sunkiai pasiekiama, kol šalyje vyksta karas ir nėra išspręsti teritoriniai disputai. Dėl to šiuo metu NATO yra svarbiausia padėti Ukrainai laimėti karą. Deja, tačiau net ir su viso civilizuoto pasaulio pagalba Ukraina tai turi padaryti pati“, – sako D. Antanaitis.
D. Antanaičio teigimu, NATO šalys narės Ukrainai teikia išties reikšmingą paramą – ne tik ginkluote, kurios tiekimo klausimai viešojoje erdvėje sulaukia daugiausiai dėmesio, bet – dar svarbiau – karių mokymais ir glaudžiu veiksmų koordinavimu. Tai leidžia efektyviai panaudoti vakarietišką ginkluotę, sumažinti nuostolius ir nešvaistyti išteklių. Anot karybos eksperto, ne mažiau svarbus ir dalinimasis žvalgybine informacija, humanitarinis, ekonominis ir politinis Ukrainos palaikymas, kuris turi tęstis. Svarbūs sprendimai šioje srityje gali būti priimti liepos 11–12 d. Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu.