Darbotvarkėje – Lietuvai ir Aljansui svarbūs klausimai
Politologo, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriaus Ramūno Vilpišausko teigimu, tai, kad toks aukščiausio politinio lygmens renginys vyks Lietuvoje, mūsų šaliai yra svarbu dėl keleto priežasčių. Visų pirma, tai suteikia progą Lietuvai atkreipti partnerių dėmesį į savo geopolitinę padėtį ir rūpimus NATO darbotvarkės klausimus, tokius kaip rytinio Aljanso sparno stiprinimas.
„Tarp šiuo metu Lietuvai ir visam Aljansui svarbiausių klausimų yra tolesnis rytinio NATO sparno saugumo stiprinimas ir atgrasymo galimybių didinimas, Ukrainos narystės NATO perspektyvos konkretizavimas, Švedijos priėmimo į Aljansą proceso užbaigimas, taip pat bendro Vakarų demokratijų, įskaitant ir NATO nepriklausančias šalis, požiūrio į svarbiausias grėsmes susiderinimas. Be abejo, žinant skirtingą NATO šalių požiūrį į tam tikrus klausimus, nebūtinai visi priimti sprendimai bus šimtu procentų tokie, kokių norėtų Lietuva, tačiau tam tikrų teigiamų žingsnių tikrai galima tikėtis“, – sako R. Vilpišauskas.
Galimybė būti renginio šeimininke – Lietuvai atsakomybė ir paskata
Anot politologo, ne mažiau svarbu ir tai, kad Lietuva, kaip organizatorė, turi galimybę parodyti gebėjimą prisidėti prie visoms Vakarų valstybėms rūpimų reikalų ir tokiu būdu įnešti savo indėlį į kolektyvinio saugumo stiprinimą. R. Vilpišausko teigimu, pastaraisiais metais mūsų šalis ne tik kalba apie saugumo stiprinimą, bet ir skiria tam santykinai daug išteklių, o tai smarkiai stiprina Lietuvos autoritetą.
„NATO yra mūsų šaliai gyvybiškai svarbi organizacija, padedanti mums stiprinti savo saugumą ir ginti suverenumą, suteikianti platformą savo idėjoms ir įtakai skleisti. Nuo NATO gyvybingumo reikšmingai priklausys mūsų regiono saugumas, o Viršūnių susitikimo organizavimas suteikia išskirtinę progą prisidėti prie visam Aljansui svarbių sprendimų priėmimo. Manau, tai yra didelė atsakomybė, o kartu ir paskata mūsų šaliai toliau vaidinti svarbų vaidmenį euroatlantinio saugumo architektūroje“, – sako R. Vilpišauskas.
Galiausiai, R. Vilpišausko teigimu, nereikėtų pamiršti ir kitų su tokio masto tarptautinių renginių organizavimu susijusių naudų – pavyzdžiui, informacijos apie šalį sklaidos, pajamų turizmo, maitinimo ir apgyvendinimo įmonėms ir pan. Planuojama, kad į renginį su užsienio delegacijomis iš viso atvyks apie 2400 svečių ir dar apie 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
Vilniuje – galutinis derybų dėl Ukrainos narystės NATO etapas
Savo ruožtu Lietuvos Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pažymi, kad pastarieji įvykiai Rusijoje tik dar kartą priminė apie būtinybę stiprinti NATO Rytų sparno gynybą. Anot G. Landsbergio, Rusijos nestabilumas yra pavojingas net tik jos kaimynėms, bet ir visam Europos žemynui, o padidintos nuolatinės NATO pajėgos Lietuvoje, kitose sparno šalyse, taip pat Švedijos narystė yra pagrindiniai mūsų regiono ir viso Aljanso saugumo komponentai.
„Vilniaus NATO viršūnių susitikime taip pat yra svarbu sutarti dėl aiškių žingsnių Ukrainos narystės NATO link. Šiuo metu nuomonės Aljanso viduje dėl politinių įsipareigojimų Ukrainai išsiskiria. Didžiosios sąjungininkės mano, kad, Ukrainoje besitęsiant karui, nėra galimybės pakviesti šios šalies į NATO. Be to, laikomasi nuomonės, kad šalis turi atitikti ir visus įprastus potencialiai kandidatei keliamus reikalavimus. Būtent dėl to yra linkstama prie praktinės paramos skyrimo, o ne konkrečių narystės gairių. Šiuo metu yra pats derybų Ukrainos klausimais įkarštis. Neatmesčiau galimybės, kad paskutinis derybų etapas vyks būtent Vilniuje“, – sako G. Landsbergis.
Ministro teigimu, kitas svarbus klausimas prieš Vilniaus viršūnių susitikimą yra Švedijos narystė NATO. Pasak G. Landsbergio, tai, kad Švedijos narystės klausimai bus išspręsti Vilniuje galimybė išlieka, tačiau tam langas sparčiai siaurėja ir didelio optimizmo nėra. Ministro teigimu, NATO viršūnių susitikimo metu bus aptartas ir sąjungininkų gynybos stiprinimas taikant naujus regioninius planus ir rotacinį oro bei raketinės gynybos modelį. Siekiama, kad būtų susitarta ir dėl ambicingesnio pažado investicijoms į gynybą, numatant 2 proc. BVP gynybos išlaidoms kaip žemiausią kartelę, kuri būtų ne tik rekomendacija, bet ir įsipareigojimas.
Gyventojams teks prisitaikyti prie apribojimų
Lietuva NATO viršūnių susitikimui ruošiasi ne vieną mėnesį, o siekiant užtikrinti sklandžią renginio eigą ir užtikrinti delegacijų saugumą bus taikomi tam tikri apribojimai, kuriuos labiausiai pajus Vilniaus gyventojai ir svečiai. Visų pirma, nuo liepos 11 d. 12 val. iki liepos 12 d. 16 val. Vilniaus oro uostas neaptarnaus įprastinių skrydžių. Jie bus atidėti arba nukreipti į Kauno oro uostą.
Renginio metu ir prieš jį Vilniaus mieste galios tam tikri eismo apribojimai. Jie bus taikomi trijose miesto zonose – Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ teritorijoje bei prieigose, oro uosto apylinkėse ir dalyje Senamiesčio ir miesto centro. Dėl galiosiančių eismo automobiliais, dviračiais ir paspirtukais draudimų minėtose miesto teritorijose gali būti apribota kurjerių ir pavežėjimo paslaugų teikėjų veikla, bus pakeisti viešojo transporto maršrutai. Liepos 11 d. nuo 15 val. iki 24 val. Lietuvos Respublikos prezidentūros ir Daukanto aikštės prieigose bus draudžiamas ir pėsčiųjų eismas. Išsamiai su apribojimais, kurie liepos 7–13 d. galios Vilniaus mieste, galima susipažinti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainėje.
Nuo liepos 7 d. 8 val. iki liepos 13 d. 8 val. bus atnaujintas pasienio patikrinimas prie vidinių Europos Sąjungos sienų, taip pat oro uostuose, jūrų uoste. ES piliečiai turės pateikti tapatybės kortelę arba pasą, trečiųjų šalių piliečiai – pasą arba vizą. Vilniuje saugumą užtikrins padidintos policijos, taip pat kariuomenės ir kitų tarnybų pajėgos. Pareigūnai, kariai ar saugumo tarnybų atstovai kai kuriais atvejais gali patikrinti praeivių daiktus. Visgi siekiama, kad gyventojai patirtų kuo mažiau nepatogumų.