NATO viršūnių susitikimas Vilniuje – svarbus pasiekimas Lietuvai
Anot G. Jeglinsko, Lietuva jau senokai buvo išreiškus norą tapti NATO viršūnių susitikimo šeimininke. Tai, kad Vilnius buvo pasirinktas šiam renginiui yra didelis laimėjimas Lietuvai ir svarbus pasiekimas mūsų diplomatijai. Eksperto teigimu, daug prie to prisidėjo Lietuvos ambasadorius prie NATO Deividas Matulionis, su savo komanda įtikinę sąjungininkes atvykti į Vilnių.
„Galutinis sprendimas dėl Vilniaus buvo patvirtintas jau prasidėjus plataus masto karui Ukrainoje, o tai, manau, dar labiau užtvirtino sąjungininkų norą susitikti Lietuvoje – tiek dėl istorinių priežasčių, kovos už laisvę simbolizmo, tiek dėl geografinio artumo su Ukraina. Taip pat matyt buvo įvertintas ir Lietuvos indėlis į regiono bei viso Aljanso saugumą. Tai, kad mūsų gynybos biudžetas stabiliai auga, tikrai yra svarbus faktorius“, – sako ekspertas.
Pasiųs žinią sąjungininkams ir priešams
Rytų Europos studijų centro ekspertas pažymi, kad Vilniuje įvyksiantis NATO viršūnių susitikimas yra toliausiai Aljanso Rytuose rengiamas toks susitikimą per visą jų istoriją. Anot G. Jeglinsko, pasirinkimas susikviesti lyderius į Vilnių labai aiškiai parodo, kad NATO priima drąsius sprendimus ir yra pasirengusi užtikrinti visų Aljanso narių saugumą. Tokiu būdu dar kartą užtvirtinamas centrinis NATO vaidmuo Euro Atlantinės erdvės saugumo diskusijose ir parodoma, kad Rusijos nuomonės jose nebus klausoma – Aljansas pats sprendžia, kaip ginti save ir savo sąjungininkus.
„Susitikimas Lietuvoje taip pat yra ženklas visoms Rytų ir Centrinės Europos šalims, kad NATO narės nėra skirstomos į senąsias ir naująsias, svarbias ir mažiau svarbias. Tai įgalinimo ženklas ir patvirtinimas, kad mes kaip sąjungininkai esame su visais kitais lygūs, o mūsų saugumo interesai yra tiek pat svarbūs, kiek ir Vakarų valstybių. Galiausiai, susitikimu Vilniuje signalizuojama, kad NATO rytinio perimetro gynybos centras yra būtent čia – pas mus. Tai, kad lyderiai atvyksta į Vilnių yra ženklas mums bei kitoms regiono šalims, kad esame vieningi“, – sako G. Jeglinskas.
J. Juozaitis pabrėžia, kad nors pirmą kartą organizuoti tokio dydžio renginį yra didelis iššūkis, tačiau tai turi ir labai svarbią naudą valstybės prestižui ir žinomumui.
„Lietuvoje viešės visi NATO valstybių lyderiai ir jų delegacijos, o tai – didelė galimybė parodyti kas mes esame. Būtų svarbu šio suvažiavimo metu sukurti istoriją. Pavyzdžiui, Varšuvos viršūnių susitikime buvo sutarta dėl NATO priešakinių pajėgų dislokavimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Norėtųsi, kad svarbus sprendimas būtų priimtas ir šio susitikimo metu, su kuriuo galėtume sieti būtent Vilnių“, – teigia LKA dėstytojas.
Tikslas – regiono saugumo didinimas
J. Juozaitis teigia, kad NATO dėmesys Rytų ir Centinės Europos valstybėms yra suprantamas. Mūsų geografinė padėtis lemia, kad esame priešiškų valstybių pašonėje. Lietuva yra maža valstybė, neturinti vadinamojo strateginio gylio, kuris leistų lengviau atremti priešo ataką. Dėl to gynybinių pajėgumų stiprinimas ir NATO pajėgų buvimas Lietuvoje yra gyvybiškai svarbus regiono saugumui.
„NATO turi visus reikiamus instrumentus ir galimybes didinti regiono saugumą. Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse jau yra suburtos priešakinės kovos grupės, taip pat dislokuotos JAV pajėgos. Dabar tikslas yra NATO pajėgumus regione plėsti iki brigados dydžio – tam prielaidas suteikia praėjusiais metais Madride vykusio NATO viršūnių susitikimo metu priimti nutarimai. Šiam klausimui nemažai dėmesioteks ir artėjančiame susitikime Vilniuje“, – sako J. Juozaitis.
Daug dėmesio Ukrainos ir Švedijos narystei
G. Jeglinskas teigia, kad be vieno iš esminių klausimų dėl tolimesnio rytinio NATO perimetro stiprinimo, itin svarbus yra ir potencialios Ukrainos narystės Aljanse iššūkis. Nors Lietuvoje gerai suprantama, kad ilgalaikis Ukrainos saugumas ir taika regione yra neįmanomi be pilnateisės šios šalies narystės Aljanse, tačiau tą turi suprasti visos sąjungininkės.
„NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus istorinis ir dėl to, kad jame pirmą kartą kaip sąjungininkė dalyvaus Suomija, o galbūt net ir Švedija. Tiesa, pastarosios šalies narystės klausimas greičiausiai taip greitai nebus išspręstas ir užims svarbią vietą susitikimo darbotvarkėje. Suomijos ir Švedijos narystė NATO taip pat yra labai reikšminga regiono saugumui ir viso Aljanso stiprinimui“, – pažymi G. Jeglinskas.
Tikimasi istorinių sprendimų
Pasak G. Jeglinsko Lietuva ir sąjungininkai Vilniuje tikisi svarbių sprendimų, kurie turėtų teigiamą poveikį visos Euro Atlantinės erdvės saugumui. Ankstesniuose NATO viršūnių susitikimuose tokie sprendimai buvo priimti. Prahoje Lietuva ir kitos regiono šalys pakviestos į NATO, Varšuvoje patvirtintas priešakinių batalionų formavimas, o pernai Madride – nauja NATO strategija.
„Tikrai labai norėtųsi, kad lyderių susitikimo Vilniuje metu taip pat būtų susitarta dėl istorinės svarbos konkrečių Aljansą stiprinančių sprendimų. Jie galėtų būti susiję ne tik su Ukrainos ir Švedijos narystės, brigados dislokavimo klausimais, bet ir su gynybos išlaidų didinimu ar, pavyzdžiui, naujo inovacijų akseleratoriaus bei rizikos fondo inauguracija“, – sako G. Jeglinskas.
G. Jeglinskas pažymi, kad Lietuva NATO ir Europos Sąjungos nare yra jau 19 metų. Nuo to laiko nueitas svarbus, tačiau nelengvas šalies ekonominio augimo, socialinio ir politinio progreso, visuomenės ir institucijų susiliejimo su Vakarų vertybėmis kelias. Dėl to, eksperto teigimu, turime džiaugtis ir didžiuotis, kad Lietuva kaip valstybė atėjo iki tokio taško, kai demokratinio pasaulio lyderiai susirenka pas mus.