Politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad tokio masto ir svarbos renginys yra didelė atsakomybė Lietuvai – ypač šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas ir tvyro geopolitinės įtampos. Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė prof. dr. Margarita Šešelgytė pažymi, kad susitikimo metu bus aptariami visam Aljansui ir Baltijos šalims reikšmingi klausimai.
Viso pasaulio akys nukryps į Vilnių
L. Kojala teigia, kad NATO viršūnių susitikimas visada yra svarbus įvykis, nes jame dalyvauja visų NATO šalių lyderiai, tarp kurių ir JAV prezidentas, Vokietijos kancleris, Prancūzijos ir kitų šalių prezidentai. Dažnai svečių teisėmis renginyje taip pat dalyvauja Aljanso partnerių valstybių politikai. Dėl to tai yra globalios reikšmės įvykis, į kurį kryps viso pasaulio apžvalgininkų ir žiniasklaidos akys, o ypač dabar, kai NATO reaguoja į Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
„NATO viršūnių susitikimo metu Lietuva bus globalaus dėmesio centre. Mūsų šalyje viešės įtakingiausi pasaulio lyderiai, juos lydės didžiulės delegacijos. Laukiama ir, ko gero, 1-2 tūkst. žurnalistų iš įvairiausių valstybių. Vien jau ką reiškia antrasis Lietuvos istorijoje pareigas einančio JAV prezidento apsilankymas mūsų šalyje. Tai yra didžiulė atsakomybė, bet tuo pačiu ir pasitikėjimo ženklas, rodantis, kad Lietuva yra pilnavertė NATO narė, kuriai galima patikėti organizuoti tokio masto ir svarbos renginius“, – įsitikinęs L. Kojala.
L. Kojalos teigimu, nors Lietuvoje ne taip seniai lankėsi Vokietijos kancleris, Prancūzijos prezidentas, kitų Europos šalių lyderiai, tačiau tokių įtakingų politikų apsilankymai nėra dažni, o ypač vienu metu ir tokiame gausiame būryje kitų lyderių. L. Kojalos nuomone, svarbu bus tai, ką šie lyderiai kartu nuspręs, nes tai tiesiogiai palies ilgalaikį Lietuvos saugumą. Lietuva tikisi gausesnių NATO sąjungininkų pajėgų mūsų regione, žingsnių stiprinant oro erdvės apsaugą, valstybių narių pasiryžimo skirti daugiau lėšų gynybai.
Tikimasi Lietuvai ir regionui svarbių sprendimų
L. Kojala pasakoja, kad nuo 1949 m., kai NATO buvo įkurta, iš viso surengti 32 viršūnių susitikimai. Tokių susitikimų tikslas – priimti svarbiausius, strateginio lygio sprendimus, kurie turi įtakos viso NATO bloko dabarčiai ir ateičiai. Politologo teigimu, NATO viršūnių susitikimai rengiami, kai reikalingas Aljanso valstybių vadovų sutarimas dėl tam tikrų esminių klausimų.
„Pavyzdžiui, pernai, praėjus vos keliems mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, Madride surengtame NATO viršūnių susitikime buvo pakloti pamatai Aljanso transformacijai, kurios esmė – sugrįžimas į šaltojo karo laikų parengties lygį. Kitaip tariant, žlugus Sovietų Sąjungai vyravusi iliuzija, kad demokratijos triumfas reiškia ginkluotų konfliktų – bent jau Europoje – pabaigą, galutinai sudužo į šipulius. Dėl to NATO sutarė stiprinti gebėjimą gintis – Madride priimti sprendimai dėl NATO greitojo reagavimo pajėgų išplėtimo, pabrėžta, kad Aljanso pajėgumai Vidurio ir Rytų Europoje turi būti didinami iki brigados lygmens, taip pat padėti pamatai atnaujintiems gynybos planams, kurie aktualūs ir Lietuvai“, – sako L. Kojala.
Politologas pažymi, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje gali tapti istoriniu pratęsiant Madride pradėtus darbus ir perkeliant juos į naują lygį. Be to, tikimasi progreso Ukrainos ir NATO santykių stiprinimo srityje. L. Kojalos manymu, sunku tikėtis, kad jau artimiausiu metu Ukraina galėtų tapti NATO nare, tačiau svarbu pasiųsti signalą, kad link to judama. Tikėtina, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje vienokia ar kitokia forma tai bus padaryta.
Diskusijų centre – Ukraina
M. Šešelgytė kalbėdama apie sprendimus, kurie galėtų būti priimti NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu, pažymi, kad, nors Ukrainos narystė Aljanse nebus svarstoma, tačiau šiai šaliai neabejotinai teks daug dėmesio.
„Visai neseniai, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas labai aiškiai pasakė, kad kol karas vyksta, Ukraina į Aljansą tikrai nebus priimta. Kadangi būtų naivu tikėtis, jog karas pasibaigs iki liepos, dėl Ukrainos narystės nereikėtų turėti tuščių vilčių. Jų matyt neturi ir patys ukrainiečiai. Visgi Ukrainai NATO viršūnių susitikimas yra svarbus tiek politiniu, tiek praktiniu požiūriu. Pagrindinis politinis Ukrainos siekis yra labai aiški žinia, kad šaliai durys į NATO yra atviros, nustatant tam tikrus konkrečius kriterijus, žingsnius ar terminus, kada Ukraina galėtų prisijungti prie galingiausio pasaulyje gynybinio aljanso“, – sako M. Šešelgytė.
Anot VU TSPMI direktorės, pastaruoju metu vis garsiau reiškiami pasiūlymai dėl NATO – Ukrainos Tarybos performavimo iš NATO Ukrainos komisijos, taip ją institucionalizuojant ir suteikiant galimybes Ukrainai su NATO lygiomis teisėmis sėdėti prie vieno stalo. Toks bendradarbiavimo formatas pasiųstų labai svarbią politinę žinią Rusijai, o taip pat ir Ukrainos žmonėms, kurie labai laukia konkrečių sprendimų.
„Susitikimo metu neabejotinai bus svarstomi ir praktiniai paramos Ukrainai klausimai. Vienas iš jų – kaip dar labiau priartinti Ukrainos kariuomenę prie NATO standartų. Šalys narės taip pat turėsi sutarti, kaip užtikrinti galimybę Ukrainai efektyviai apsiginti ilgalaikėje perspektyvoje. Nes, net jeigu karas baigsis, Rusija iš žemėlapio nepradings ir toliau kels grėsmę, o pavojus, kad Ukraina bus užpulta, išliks“, – sako M. Šešelgytė.
Vilniuje – žalia šviesa Švedijos narystei?
Anot M. Šešelgytės, NATO viršūnių susitikimas šiemet yra išskirtinis tuo, kad jame pirmą kartą kaip Aljanso narė dalyvaus Suomija. Nemažai dėmesio turėtų tekti ir Švedijos prisijungimo prie NATO temai. Kaip ir neseniai NATO nare tapusi Suomija, Švedija dar labiau sustiprintų Aljansą, tačiau šios šalies prisijungimui vis dar yra politinių kliūčių.
„Buvo lūkesčių, kad Turkijoje pasibaigus prezidento rinkimams su Švedijos prisijungimą vetuojančia NATO nare taps lengviau susitarti. Jei rinkimus būtų laimėjęs Recepo Tayyipo Erdogano oponentas, šansai, matyt, būtų didesni, bet galbūt dar vienai kadencijai perrinktas dabartinis šalies prezidentas taip pat nebematys būtinybės eskaluoti šio klausimo ir bus pasiekta susitarimo. Tiesa, visai neseniai iš Turkijos nuskambėjo pareiškimai, kad Švedija vis dar nepasiruošusi narystei NATO. Galbūt tai signalas, kad Turkija nėra linkusi nusileisti. Tai iš esmės yra politiniai niuansai, susiję su tuo, ką Turkija nori išsiderėti iš kitų valstybių – ypač JAV“, – sako M. Šešelgytė.
M. Šešelgytės teigimu, nėra neįmanoma, kad susitarimas būtų pasiektas Vilniuje, tačiau taip nebūtinai nutiks. Tiesa, tiek Suomija, tiek Švedija ir iki šiol glaudžiai bendradarbiavo su NATO, todėl praktiniai ir techniniai klausimai neturėtų kelti problemų, o, kai tik bus pasiektas politinis susitarimas, Švedija lengvai integruosis į Aljansą.
Lietuvai svarbu tolimesni žingsniai stiprinant regiono saugumą
Anot tarptautinių santykių ekspertės, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu bus aptarti ir kiti svarbūs klausimai, tokie kaip gynybos srities finansavimas. Lietuva ir kitos regiono šalys norėtų pasiekti susitarimo, kad visos NATO valstybės laikytųsi savo įsipareigojimo gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto. Tačiau toks susitarimas, M. Šešelgytės teigimu, taip pat nėra garantuotas.
„Galiausiai, Lietuvai svarbi tolimesnio regiono stiprinimo tema. Tam tikri susitarimai šioje srityje buvo pasiekti ankstesnių NATO viršūnių susitikimų metu Varšuvoje ir Madride, tačiau dalis formuluočių yra gana aptakios, tad norėtųsi, kad Vilniuje būtų žengti tolimesni žingsniais į priekį, susitarta dėl konkrečių apibrėžimų, kurie įtvirtintų NATO sąjungininkų buvimą šiame regione ir taip padidintų galimybes atgrasyti Rusiją bei užtikrintų rytinių Aljanso valstybių saugumą“, – sako M. Šešelgytė.
M. Šešelgytė pažymi, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje bus išties istorinis įvykis Lietuvai. Visgi ekspertės teigimu, svarbu nepamiršti, kad Lietuva yra tik viena iš didelio Aljanso narių ir dėl to nereikėtų turėti pernelyg didelių lūkesčių ir nenusivilti, jei ne visi mums svarbūs susitarimai bus pasiekti. Anot ekspertės, vien tai, kad Lietuvai yra patikėta organizuoti tokį renginį yra didelis pasiekimas.