Gyvenant spartų ir kupiną streso šiuolaikinį gyvenimą, užsiimant daugybe veiklų vienu metu, žmonės vis labiau atitolsta nuo savęs, nuo dvasinių dalykų. Matyt todėl vis daugiau jų ieško kažko, kas padėtų pabėgti nuo streso. Kas iš didžiųjų miestų kraustosi į kaimus, kas bėga į kalnus ar į žygius vienatvėje bandydami iš naujo atrasti save, kas skandina stresą lediniame vandenyje. Žmonės visais būdais ieško nusiraminimo, nes ilgai besitęsiantis stresas, kaip daug kas suprato, yra labai nepalankus sveikatai. Sunkiausi ilgalaikio streso padariniai: nemiga, medžiagų apykaitos sutrikimai, nutukimas, nuovargis, psichikos sutrikimai. Tad nenuostabu, kad šiuo metu „ant bangos“ būtent atstatomosios kūno treniruotės, orientuotos į fizinį bei psichinį sveikatos subalansavimą. Tai ir įvairios kvėpavimo praktikos, joga, pilatesas bei kiti ramaus pobūdžio užsiėmimai.
Aš visada pradžioje siūlau atkreipti dėmesį į kvėpavimą. Pastebėjau, kad daug žmonių tiesiog nemoka to daryti taisyklingai. Beje, netaisyklingą kvėpavimą išduoda ir laikysena – pakilę pečiai, pasislinkusi į priekį galva, atsikišę ir pakilę šonkauliai. Net veido spalva gali sufleruoti, jog kažkas negerai. Streso fone kvėpavimas dar labiau išsiderina. Kvėpuojama padrikai, paviršutiniškai ir per dažnai. Toks kvėpavimas kelia nervinę įtampa, kraujospūdį.
Fizinio aktyvumo metu kvėpavimas priklauso nuo fizinės veiklos intensyvumo. Kuo jis didesnis, tuo galingiau mums reikia kvėpuoti, nes padidėja deguonies poreikis dirbantiems raumenims. Įkvėpti reikia per nosį, iškvėpti per burną arba taip pat per nosį. Atsipalaidavimui ir nervinei įtampai nuimti reikėtų kvėpuoti santykiu 1 prie 2. Pavyzdžiui, įkvėpti per 2–5 sekundes, iškvėpti per 4–10 sekundžių. Taip reikėtų kvėpuoti 5–7 minutes. Toks kvėpavimo metodas ne tik nuima įtampą, bet ir gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį.
Tinkamai kvėpuojant mūsų kūnas labiau prisotinamas deguonimi, gerėja limfos cirkuliacija, atsipalaiduoja raumenys. Kvėpavimo metu susidarantis vidinis pilvinis slėgis ir jo kaita veikia mūsų vidaus organus kaip savimasažas. Ar žinojote, jog kūnas valosi net 85 % per kvėpavimą ir tik 15 % tuštindamasis? Patikėkite manimi, po tokių kvėpavimo seansų mes pasijaučiame tarsi po SPA – išsivalę ir pailsėję.
Tačiau vien kvėpavimo harmoningam kūno funkcijų palaikymui tikrai nepakaks. Vienas iš kūną atstatančių užsiėmimų galėtų būti pilateso treniruotės, vykstančios ir IMPULS, ir LEMON GYM sporto bei sveikatingumo klubuose. Pilateso metodas įdarbina ir kūną, ir protą, tad pasiekamas kur kas efektyvesnis rezultatas. Kūno kontrolė įvairiose padėtyse, kvėpavimas, viso kūno integravimas bei visapusė stuburo mankšta – šio užsiėmimo „arkliukai“, ypač naudingi sveikatai palaikyti šiuolaikiniam, visur bėgančiam žmogui. Bendrai gerai fizinei būklei palaikyti kūną reikia lavinti visapusiškai. Reikia ir ištvermės treniruočių širdies bei plaučių funkcijai gerinti, ir jėgos pratimų raumenų jėgai bei masei išlaikyti. Be lankstumo, pusiausvyros lavinimo irgi niekaip. Tad per savaitę mes turėtumėme veiklas susidėlioti taip, kad lavintumėme visas šias funkcijas. Jei ne sporto klube, tai lauke pirmenybę teikiant širdies darbo palaikymui, juk visgi tai yra mūsų visų veiklų „variklis“. O visas kitas fizines savybes siūlau lavinti pagal galimybes, daugiau dėmesio skiriant tam, ko labiausiai trūksta.