Kalbinti programos rengėjai ir mokytojai įsitikinę – didesnė koncentracija į kompetencijų ugdymą yra tai, ko mokiniams reikės gyvenime. Mokytojai savo nuožiūra rinksis 30 proc. mokomo dalyko turinio, atsižvelgdami į aktualijas, labiau pritaikys jį mokinių poreikiams.
Ko gyvenime reikės šiuolaikiniam mokiniui?
Vienas iš atnaujintų ugdymo programų rengėjų, istorijos mokytojas, Vytauto Didžiojo universiteto licėjaus „Sokratus“ direktorius dr. Mindaugas Nefas sako, jog pokyčiai ugdymo procese yra natūralus ir pamatuotas procesas, kurio tikslas – sukurti kuo geresnę, komfortabilesnę ir šviesesnę ateitį jaunam žmogui.
„Viskas kinta, ugdymo programos – ne išimtis. Keičiasi visuomenė, vaikai, kyla naujų iššūkių, ir į visa tai švietimo sistema turi reaguoti. Visas ugdymo procesas yra paremtas jaunų žmonių ruošimui ateičiai. Tačiau dažnai mes nežinome, ko mums reikės ateityje, todėl švietimo sistema remiasi tradicija, moksliniais tyrimais, kuriais yra prognozuojami ateities poreikiai. Lygiai tas pats vyksta ir su ugdymo programų atnaujinimu – keičiami tie dalykai, kurie nėra aktualūs, neveikia šiandieniniame pasaulyje, bei paliekami tie, kurie veikia“, – pasakoja dr. M. Nefas.
Pasak jo, viena pagrindinių atnaujintų ugdymo programų naujovių – mokymas orientuojamas į gyvenime būtinų kompetencijų įgijimą ir stiprinimą. Tai komunikavimo, pažinimo, pilietiškumo, kūrybiškumo, skaitmeninė, kultūrinė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijos.
„Tokiu ugdymu yra siekiama, kad mokykloje gautas teorines žinias vaikai galėtų pritaikyti praktikoje, t. y. gyvenimiškose situacijose. Nereiškia, kad anksčiau mokyklose mes neugdydavome kompetencijų, tačiau jos nebuvo prioritetas. Dabar susikoncentruojama į tas kompetencijas, ir jos ugdomos integruotai.
Pavyzdžiui, už pilietiškumo ugdymą iki šiol dažniausiai buvo atsakingi istorijos mokytojai ar per pasaulio pažinimo pamokas jį ugdydavo pradinių klasių mokytojai. Nuo šiol ir kitų dalykų mokytojai savo ugdymo turiniu prisidės prie šios kompetencijos lavinimo ir puoselėjimo. Tas pats ir su kitomis kompetencijomis, nes žmogų ugdome ne atskirais segmentais, o kaip visapusišką asmenybę“, – aiškina pašnekovas.
Griūna sustabarėjęs mokymosi modelis
Kaip į bet kokią naujovę, taip ir į ketinimą atnaujinti ugdymo programas visuomenė sureagavo skirtingai, vieni tokią idėją palaikė, kiti – nebuvo patenkinti pokyčiais. Darbas su skirtingomis interesų grupėmis, kaip teigia dr. M. Nefas, būtent ir buvo vienas didžiausių iššūkių atnaujinant bendrąsias ugdymo programas.
„Mokytojai, tėvai, visuomeninės organizacijos – visi turėjo savo pastabų. Vienos buvo teisingos ir argumentuotos, kitos – teoriškai geros, tačiau praktikoje neveikiančios. Programų rengėjai nėra nekvestionuojami visažiniai, todėl stengėmės rasti kompromisą, įsiklausyti ir atsižvelgti į visų nuomonę. Ugdymo programų atnaujinimas – natūralus procesas, visos šalys tai daro, reguliariai peržiūri ugdymo turinį ir atnaujina“, – sako pedagogas.
Atnaujintos ugdymo programos, kaip teigia pašnekovas, ne tik pagyvins ugdymo procesą bei suteiks jam daugiau prasmės, bet ir pagaliau leis išsilaisvinti iš sustabarėjusio mokymosi modelio, kuomet vadovėlis yra vienintelė ir nepakeičiama mokymosi priemonė.
„Pasiruošimas ir darbas rengiant atnaujintas programas akivaizdžiai išryškino švietimo sistemos problemas – per ilgai fokusavomės į tokį mokymosi modelį, kai mokytojas privalo turėti vadovėlį, o jei jo neturi – nevyksta ir procesas. Tai yra labai ydinga praktika, kuri užgniaužia tiek mokinių, tiek mokytojų kūrybiškumą“, – teigia dr. M. Nefas.
Daugiau laisvės mokytojams
Be stiprinamo tarpdalykinio ugdymo, atnaujintos ugdymo programos atnešė ir dar vieną naujovę – mokytojams suteikiama galimybė savo nuožiūra rinktis 30 proc. savo mokomo dalyko turinio.
„Tai reiškia, kad atsižvelgdami į savo mokinius, mokytojai galės rinktis, kokį mokomąjį turinį akcentuoti ir prioritetizuoti. Pavyzdžiui, pagal gyvenamąją aplinką, socialinį kontekstą, dabartinę situaciją pasaulyje, mokytojai turės galimybę laisviau organizuoti pamokas. Kitaip tariant, didėja individualaus mokytojo darbo reikšmė ir prasmė.
Žinoma, su tuo atsiranda ir iššūkiai – visada lengviau mokyti to, kas yra aiškiai sudėliota programoje, nei kad turėti pasirinkimo laisvę. Tačiau, kita vertus, mokytojai galės pademonstruoti savo sukauptas kompetencijas, mokyti dalykų, kuriems tiesiog neužtekdavo laiko, nes žūtbūt buvo privaloma „išeiti“ vadovėlį“, – pasakoja dr. M. Nefas, kuris priduria, kad nuo šiol tiek mokytojų, tiek mokinių ir jų tėvų laukia kur kas įdomesnis, prasmingesnis ir dinamiškesnis ugdymo procesas.
Ilgai lauktas pokytis
Tai, kaip pavyko atnaujinti ugdymo programas, bei naujoves, kurių jos atneš į ugdymo procesą, optimistiškai vertinanti Kauno Jėzuitų gimnazijos fizikos mokytoja Rigonda Skorulskienė sako, kad nors pokyčiai nėra kardinalūs, jos mokomą dalyką jie paveiks kur kas labiau nei kitus.
„Fizikoje drąsesnių žingsnių tikrai buvo imtasi, nes taip padiktavo besikeičianti aplinka. Gyvename tokiais laikais, kai žmonės gali keisti savo gyvenamąją šalį, keliauti, mokytis ir dirbti užsienyje. Tačiau fizikos programa Lietuvoje buvo gerokai atsilikusi nuo programų, pagal kurias mokoma Europos ar Amerikos mokyklose. Tam tikrų temų mūsų vaikai nesimokė arba mokėsi labai minimaliai“, – pasakoja R. Skorulskienė.
Dėl to sulig atnaujinta programa buvo nuspręsta ankstinti kai kurių temų mokymąsi. Pavyzdžiui, penktoje klasėje nagrinėjama mechaninė energija, mokomasi atpažinti ir apibūdinti paprastuosius mechanizmus, o šeštoje – apibūdinamas judėjimas, jėgos.
„Anksčiau šių temų mokiniai mokėsi tik 8-oje klasėje, o dabar temos integruotos į 5–6-os klasės gamtos mokslų kursą. Džiugu, kad gamtos mokslų kursas sustiprintas ir pradiniame ugdyme, nes, mano manymu, iki šiol pradinukai buvo „skriaudžiami“ šiuo klausimu. Kuo mokinys jaunesnis, tuo smalsesnis, tuo daugiau jam kyla klausimų apie supantį pasaulį“, – teigia fizikos mokytoja.
Nors atnaujintos programos bus įgyvendinamos nelyginėse klasėse, kad 2024–2025 mokslo metais visos klasės dirbtų pagal atnaujintas programas, įsiklausius į chemijos ir fizikos dalykų mokytojų asociacijų siūlymą, pagal atnaujintas šių dviejų dalykų programas mokysis ir aštuntokai – vieninteliai iš visų lyginių klasių.
„8-os klasės kursas pasikeitė iš esmės – jame atsirado temos, kurių iki tol pagrindiniame ugdyme nebuvo: aptariamas radioaktyvumas, foninė radiacija, radiacinė tarša; aptariami atomų branduolių virsmai, Europos branduolinių tyrimų organizacijos CERN vykdomos programos, Lietuvos mokslininkų darbai. Tai yra šių laikų, dabartinės geopolitinės situacijos temos, kurios vaikams įdomios ir aktualios. Svarbu paminėti, kad nėra taip, kaip kai kurie kolegos mėgsta sakyti, jog dešimtokų kursas buvo atkeltas aštuntokams. Temos aptariamos, atsižvelgiant į mokinių amžių. Mechanikos kursas persikėlė į 9-ą klasę ir yra suderintas su atnaujinta matematikos programa“, – tikina R. Skorulskienė.
Mokymas orientuotas į ateitį
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, Lietuvos mokyklos jau yra nusipirkusios daugiau kaip 100 tūkst. vadovėlių, parengtų pagal atnaujintas ugdymo programas, daugiausiai – pradinukams. Ministerija šiemet vadovėliams pirkti skyrė dvigubai daugiau lėšų negu ankstesniais metais – 16 mln. Eur. Pasak R. Skorulskienės, viena dažniausiai įvardijamų problemų yra vadovėlių trūkumas.
„Ne tiek mokytojų, kiek mokinių ir jų tėvų sąmonėje vis dar egzistuoja vadovėlio kultas, tačiau tai nėra vienintelė mokymosi priemonė, jų yra ir daugiau.
Tačiau reikia suprasti, kad vadovėliai negimsta per naktį, jų negalima parengti tol, kol nėra patvirtintos programos. Dauguma vadovėlių yra suskaitmeninti. Pasikeitus programai, nepasikeitė nei žmogaus anatomija, nei fizikos dėsniai, tad paimti vieną skyrių iš vieno vadovėlio, kitą – iš kito ir paruošti mokomąją medžiagą yra tikrai įmanoma“, – sako pašnekovė.
Pedagogė įsitikinusi, kad tik naujinant ugdymo programas ir tokiu būdu suteikiant jaunajai kartai daugiau galimybių pažinti pasaulį, kompetencijų teoriją paverčiant praktika ir praplečiant žinių, kurios veda į atradimus, kiekį, galima sukurti saugią, laimingą ir turtingą visuomenę.
„Lietuva neturi iškasenų ar kitų resursų, iš kurių galėtų užsidirbti, tad viena iš išeičių norint gyventi geriau – investuoti į mokslą ir gerinti produktyvių krypčių specialistų rengimą Pavyzdžiui, fizikos specialistų trūkumas jaučiamas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Geri fizikai gali ne tik sukurti gerovę sau, bet savo atradimais ir sprendimais prisidėti prie geresnio rytojaus kūrimo.
Tad tiek fizikos, tiek kitų dalykų atnaujintos ugdymo programos yra tiesiogiai susietos su gyvenimu ir ateitimi, kuri laukia kiekvieno šiandien mokyklos suole sėdinčio jaunuolio“, – neabejoja R. Skorulskienė.
Ugdymo turinio atnaujinimas ir kokybės stiprinimas skatinamas ES fondų finansuojamomis priemonėmis.