Mokytojams – daugiau laisvės kurti išskirtines pamokas
Ilgametę darbo patirtį su pradinių klasių mokiniais turinti matematikos mokytoja Rita Rimšelienė įsitikinusi – tik keisdami požiūrį į patį mokymosi procesą, galime tikėtis ir geresnių rezultatų. O kaip kūrybingai sudominti dabartinius mokinius mokytis matematikos – bene svarbiausias klausimas, į kurį atsakymo mokytojai ieško kiekvieną dieną.
Būdų yra tikrai ne vienas, tačiau labai svarbu, kad pats mokytojas turėtų noro ieškoti sprendimų ir profesinių ambicijų tai daryti. Atnaujinta matematikos programa, kurią mokytojai taikyti pradėjo nuo šių mokslo metų pradžios, atveria daugiau galimybių.
„Matematika nėra tik privaloma bendrojo išsilavinimo dalis, skaičiai ir formulės – tai ir gebėjimas suprasti su matematikos mokslu susijusius reiškinius bei įvairius procesus, juk realiame gyvenime matematikos reikia pačiose įvairiausiose situacijose, – sako mokytoja. – Sieti matematiką su realybe – vienas iš veiksmingų būdų, skatinančių mokinių įsitraukimą. Reikia padėti mokiniams apčiuopti matematiką tikrose situacijose, pažinti ją mus supančioje aplinkoje. Be abejonės, labai svarbu atsižvelgti ir į individualius kiekvieno vaiko poreikius, rasti tinkamų būdų jį motyvuoti ir paskatinti domėtis“.
Atsižvelgiant į tai, kad mokyklose mokosi skirtingų polinkių ir gebėjimų turintys vaikai, atnaujinus matematikos programą mokytojams sudarytos sąlygos dalį turinio pasirinkti patiems. Nuo šių mokslo metų pradėtas taikyti principas „70 / 30“ reiškia, kad 30 proc. ugdymo turinio mokytojai gali pasirinkti savo nuožiūra, pritaikydami jį prie klasės poreikių.
Siekiant įgalinti vaikus aktyviai mokytis, turinys gali būti orientuotas į kūrybiškumo ir patyriminių gebėjimų stiprinimą, eksperimentinę veiklą, prie kasdienio mokymosi proceso prijungiant tam tikras patirtis, susietas su STEAM veikla, gamtamoksliniais pirminiais tyrimais, kuriuos vaikai gali daryti.
Matematikos pamokas pradinukams vedanti mokytoja įsitikinusi – nauja sistema kartu yra ir iššūkis patiems mokytojams, ir galimybė įsileisti naujovių kasdienėje veikloje.
„Žinoma, reakcijų į pokyčius mokytojų bendruomenėje buvo įvairių – vieniems labiau patinka nuosekliai dirbti pagal aiškiai apibrėžtą programą, kiti nori turėti daugiau kūrybinės laisvės. Manau, kiekvienam mokytojui labai svarbu sulaukti pasitikėjimo juo, įvertinimo, tuomet ir pokyčius prisijaukinti bus paprasčiau. Aš asmeniškai juos priimu pozityviai, nes nepaisant to, kad turinys programoje yra apibrėžtas, turiu galimybę ugdyti mokinius kitose erdvėse ir paįvairinti veiklas“, – sako R. Rimšelienė.
Ugdoma mokinių atsakomybė
Nors matematika – gana konservatyvus mokslas ir kardinalių pokyčių turinio prasme tikėtis nereikėtų, vis dėlto permainų nuo šių metų mokyklose bus juntama.
„Labai svarbu įgalinti pačius mokinius aktyviai veikti bei dirbti – tai ir yra vienas iš esminių atnaujintos matematikos programos tikslų. Siekiant stiprinti mokinių samprotavimą ir gebėjimą savarankiškai apčiuopti ryšius, atnaujintoje matematikos programoje didesnis dėmesys skiriamas matematikos žinių bei gebėjimų taikymui mokiniui aktualiuose, prasminguose ir suprantamuose kontekstuose. Tokiu būdu mokiniai skatinami savarankiškai generuoti idėjas, tyrinėti dėsningumus“, – sako R. Rimšelienė.
Vienas svarbiausių atnaujintos programos privalumų, anot R. Rimšelienės – asmeninės mokinių atsakomybės ugdymas. Aiškiai numatytas pasiekimų lygis turėtų skatinti savarankiškai planuotis mokymosi procesą, apmąstyti savo pasiekimus. Jau nuo pat pirmos klasės mokiniai galės aiškiau įsivardinti, kas sekėsi, o kas buvo sunkiau ir kur reikia įdėti daugiau pastangų. Tai kartu leidžia geriau pažinti savo stipriąsias ir silpnesnes puses.
Priartinti matematiką prie šiandieninės realybės ir orientuoti ją į ateitį padės ir jau pradinėse klasėse į programą integruotas algoritminis programavimas ir finansinių skaičiavimų tema, ugdanti skaičiavimo gebėjimus. Šią temą siūloma nagrinėti per projektines veiklas, mokiniams atliekant ilgalaikes, su kitais mokomaisiais dalykais integruotas užduotis, pritaikant jas prie realaus gyvenimo situacijų.
Pamokų metu mokiniai praktikuosis kurti, sekti ir koreguoti savo biudžetą, skaičiuoti valstybei atitenkančią mokesčių dalį, konvertuoti valiutas ar planuoti ilgalaikį finansavimą. Šie finansinio raštingumo pagrindai turėtų tapti tramplinu į vyresnėse klasėse vykstančias ekonomikos pamokas.
Svarbu įžvelgti kiekvieno mokinio gabumus
Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos matematikos mokytoja Vilija Šileikienė įsitikinusi – jei norime pasiekti geresnių mokymosi rezultatų, mokinius reikia ne tik sudominti, bet ir skirti jiems individualaus dėmesio.
Matematikos mokytoja prisimena atvejį, kuomet jos ugdomoje šeštokų klasėje buvo vienas vaikas – labai judrus, imlus, tačiau mokslams skyrė nepakankamai dėmesio, tad pažymiai neblizgėjo. Įžvelgusi šio vaiko potencialą, mokytoja pasiūlė jam padirbėti individualiai po pamokų per konsultaciją. Tiek ir reikėjo, kad mokinio rezultatai žymiai pagerėtų – tikėjimo jo galimybėmis ir paskatinimo siekti daugiau.
„Labai svarbu neturėti išankstinių nusistatymų ir nenuleisti rankų tik dėl to, kad mokinys blogai mokosi. Ne visada pažymiai atspindi realius vaiko gabumus – kartais reikia mokiniu patikėti ir drauge jam pačiam įkvėpti pasitikėjimo savimi. Svarbu pastebėti kiekvieną vaiką, nes tokių vaikų – gabių ir imlių, tačiau dar neatradusių mokymosi malonumo, yra daugybė“, – sako V. Šileikienė.
Daugiametę darbo su mokiniais patirtį sukaupusi mokytoja pastebi – vaikų susidomėjimas pamokomis pirmiausia prasideda nuo paties mokytojo. Jei jis charizmatiškas, užsidegęs, gebantis atkreipti mokinių dėmesį, tuomet ir pamokos vyksta sklandžiau.
Retkarčiais galima ir kasdienę mokymosi veiklą paįvairinti – pasikviesti įdomių žmonių, sugalvoti įvairių projektų ar matematikos mokytis per patyrimines užduotis, pavyzdžiui, konservuojant daržoves. V. Šileikienės mokiniai turėjo galimybę tai išbandyti bendroje matematikos ir chemijos pamokoje. Anot mokytojos, ši pamoka – puikus įrodymas, kad matematika mus supa kiekviename žingsnyje.
„Atsidarę receptą įprastai matome didelius ingredientų kiekius, o mūsų tikslas buvo apskaičiuoti proporcijas, kad tiktų ne didesniam nei pusės litrų indeliui. Vaikai turėjo skaičiuoti procentinę acto koncentraciją – kiek rūgšties, druskos ir cukraus tirpale įdėta, tad tuo pačiu ir procentų temą pasikartojome. Vienos užduoties metu apjungėme skirtingas disciplinas ir matematikos temas. Nors užduočiai teko skirti porą pamokų, kartais tikrai verta, nes vaikams tai įdomu ir padeda įsitraukti į pamokas“, – sako matematikos mokytoja.
Ugdymo turinio atnaujinimas ir kokybės stiprinimas skatinamas ES fondų finansuojamomis priemonėmis.