Nauji mokymai tik papildys turimas žinias
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė, profesorė dr. Lina Kaminskienė atkreipia dėmesį, kad gyvenimo įgūdžių ugdymas rengiant mokytojus nėra jokia naujovė.
„VDU Švietimo akademijoje nuo 2018-ųjų visų specializacijų būsimiems pedagogams yra dėstomas sveikatos ir gyvenimo įgūdžių kursas, įskaitant lytiškumo temą. Net nuo 2010-ųjų, tuometiniame Lietuvos edukologijos universitete, buvo dėstomas panašus dalykas. Galima sakyti, kad visi mokytojai, kurie baigė studijas per pastaruosius dešimt metų, yra studijavę lytiškumo ugdymą“, – sako ji.
Spalio mėnesį VDU Švietimo akademijoje startuos Nacionalinė kvalifikacijos tobulinimo programa „Gyvenimo įgūdžių mokomojo dalyko įgyvendinimas pagrindiniame ugdyme“. Per pirmąją savaitę joje dalyvauti norą pareiškė virš 600 Lietuvos mokytojų.
L. Kaminskienė pabrėžia, kad visi dirbantys pedagogai turi supratimą apie lytiškumo ugdymą ir kitas GĮP temas, tad kvalifikacijos tobulinimo programa tik papildys, atnaujins jau turimas žinias.
Stebimas poreikis gilintis į lytiškumo temas
Kitas pedagoginio rengimo centras, kuris ruoš mokytojus dėstyti atnaujintą GĮP, yra Vilniaus universiteto (VU) Ugdymo mokslų institutas.
Jo vadovė, edukologijos mokslų daktarė Sandra Kairė patikina, kad ir iki šių metų pedagogams studijų metu ar po jų buvo siūlomos skirtingos kvalifikacijos tobulinimo programos, susijusios su gyvenimo įgūdžių temomis, įskaitant lytiškumo ugdymu.
„Visose VU Ugdymo mokslų instituto įgyvendinamose pedagoginėse programose yra įtrauktas lytiškumo ugdymas kaip atskiras studijų kursas“, – sako ji.
S. Kairės teigimu, studijuojantys būsimi pedagogai išreiškia didelį poreikį gilintis į GĮP temas. „Jiems atliekant praktikas mokyklose išryškėja, kad gyvenimo įgūdžių lauką apimančios kompetencijos ir žinios vaikams yra labai svarbios“, – sako edukologijos mokslų daktarė.
VU Ugdymo mokslo instituto parengta nacionalinė Gyvenimo įgūdžių kvalifikacijos tobulinimo programa mokytojams, kuri buvo akredituota Švietimo mokslo ir sporto ministerijos, prasidės lapkričio mėnesį. Joje galimybę mokytis turės 90 Lietuvos mokytojų.
„Ši programa bus įgyvendinama aktyviai bendradarbiaujant universiteto mokslininkams iš edukologijos, psichologijos ir medicinos krypčių bei skirtingiems socialiniams partneriams”, – patikslina S. Kairė.
Lytiškumo ugdymas buvo integruotas nuo 2016-ųjų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė teigia, kad lytiškumo ugdymas mokyklose buvo dėstomas ir anksčiau, pagal 2016 metais patvirtintą programą.
„2016-ųjų programa buvo įgyvendinama integruotai: visi mokytojai turėjo įtraukti lytiškumo temas į savo dalyką ir per sąsajas su dėstomu dalyku aptarti lytiškumo ir kitas temas. Tačiau dėl to sulaukėme įvairių nusiskundimų, ypač iš mokinių, taip pat mokytojų, kurie akcentavo, jog šiems klausimams reikia atskiro laiko ir konteksto, ir mokytojai negali taip fragmentuotai mokyti lytiškumo temų. Buvo sudėtinga užtikrinti dermę tarp skirtingų mokytojų dėstomų temų, tam tikros temos būdavo apskritai ignoruojamos“, – sako ji.
Dėl to buvo priimtas sprendimas įtraukti lytiškumo ugdymą į atnaujintą Gyvenimo įgūdžių programą, kuri apima ir kitas šiuolaikiniame gyvenime svarbias temas, pavyzdžiui, psichoaktyvių medžiagų vartojimo, savižudybių, smurto ir patyčių prevenciją, socialinį, emocinį, sveikatos ugdymą.
Pasak I. Raudienės, rekomenduojama GĮP literatūra mokytojams buvo atrinkta bendradarbiaujant su įvairiomis institucijomis – visa metodinė medžiaga yra prieinama viešai.
„Poreikio vadovėliams nėra, nes mokiniai turi visko išmokti GĮP pamokoje dalyvaudami ugdomosiose veiklose. Dalykas yra orientuotas į įgūdžių formavimą. Neturėtų kilti abejonių dėl mokytojų kompetencijų.
Mokytojai yra įgiję pedagoginę kvalifikaciją, o tai reiškia, kad studijų metu jie išklausė pedagoginės psichologijos kursą, vaiko psichologinės raidos kursą ir per savo profesinę karjerą ne kartą tobulino kvalifikaciją, ugdydami socialinius ir emocinius įgūdžius, įgyvendindami prevencines programas“, – teigia I. Raudienė.
Lytiškumo ugdymas nėra dorinis ugdymas
Galima išgirsti nuogąstavimų, kad prie lytiškumo ugdymui priskirtų temų nėra kalbama apie meilę ar tarpusavio santykių, šeimos svarbą.
I. Raudienė su tuo nesutinka – programoje plačiai kalbama apie santykio formavimą, ir pabrėžia, kad gyvenimo įgūdžių programa nėra dorinis ugdymas.
„Mokyklose yra dėstomas dorinis ugdymas, kuris vadovaujasi teologine arba filosofine prieiga ir kurio tikslas – ugdyti mokinių moralines ir dorines nuostatas. Gyvenimo įgūdžių programa yra apie įgūdžius. Siekiama, kad vaikai išmoktų praktinių dalykų, kurie jiems yra ir bus reikalingi kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, kaip susidraugauti su bendraamžiais, kaip išlaikyti pagarba grįstą draugystę, kuri galbūt gali išaugti ir į meilę.
Siekiama, kad vaikai suprastų ir išmoktų kurti ir palaikyti pozityvius santykius net ir tuomet, kai apima neigiamos emocijos, ir jas išreikšti ne agresyviu, o kito žmogaus neužgaunančiu būdu. Taip pat svarbu, kad jie išmoktų nusibrėžti savo ribas, rūpintis savimi, sugebėtų apsisaugoti nuo neigiamų įtakų, priimti teisingus sprendimus“, – paaiškina ji.
Be to, anot specialistės, skirtingai negu doriniame ugdyme, GĮP remiamasi žmogaus teisių perspektyva, todėl vengiama stereotipinio mąstymo, kad šeima gali būti tik tėtis, mama ir vaikas, nors tokios šeimos irgi niekaip nediskriminuojamos. Tiesiog siekiama parodyti, kad vaikai gali gyventi įvairiose šeimose, kur nėra vieno iš tėvų arba kur vaikai gyvena su seneliais, kitais globėjais. Šeimą apibrėžia šeimos narių tarpusavio atsakomybė, supratimas, emocinis prieraišumas, pagalba. Tokiu požiūriu vadovaujamasi GĮP.
Pašnekovė pabrėžia, kad lytiškumo ugdymas nėra pokalbiai apie seksualinius santykius. Pirmiausia– tai pagal amžių tinkamas mokymas apie savęs pažinimą, fiziologinius ir psichologinius pokyčius augant ir bręstant, žinios apie elementarią higieną ir sveikatą, mokymas atpažinti pavojingus santykius ir žinojimas, kur kreiptis pagalbos, jei jos prireiktų.
Lytiškumo ugdymas glaudžiai siejasi su tokiomis temomis, kaip emocijų pažinimas ir valdymas, gebėjimas kurti santykius su kitais žmonėmis ir kt. Lytiškumo tema pateikiama vaikams atsižvelgiant į mokinių amžių, fizinę ir emocinę brandą.
Mokykla nepakeičia šeimos funkcijų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja sako, kad lytiškumo ugdyme (kaip ir kitose GĮP dalyse) perteikiamos žinios ir įgūdžiai yra reikalingi kiekvienam vaikui.
„Jei šeimos sako, kad apie lytiškumą gali pačios kalbėtis su vaikais, mes tuo džiaugiamės ir tikrai nesiruošiame jų pakeisti – žinių nebus per daug. Vis dėlto mūsų duomenys rodo, kad yra daug šeimų, kurioms trūksta tėvystės įgūdžių, ir tikrai ne visi tėvai gali užtikrinti vaikams tinkamą lytiškumo ugdymą. Dažnai tėvai nedrįsta ir nežino, kaip su vaikais kalbėtis šiomis temomis. Tą iliustruoja skaičiai: Lietuva vis dar yra viena pirmaujančių šalių nepilnamečių nėštumo ir nepilnamečių, kurios nutraukia nėštumą, skaičiumi“, – sako ji.
VDU Švietimo akademijos kanclerės L. Kaminskienės teigimu, mokyklinis lytiškumo ugdymas neperima tėvų funkcijų ir neatima jų teisių, nes visame vaiko ugdymo procese – tiek ugdant literatūrinį, matematinį raštingumą, tiek pasaulio pažinimą ar kitas disciplinas – vyksta mokyklos ir tėvų bendradarbiavimas.
„Lytiškumas yra svarbi žmogaus gyvenimo komponentė, glaudžiai susijusi su žmogaus emocijomis ir jo fizine sveikata. Mokykla suteikia sistemines žinias, o sistemiškumo šeimoje ne visada galime pasiekti. Nėra svarių priežasčių, kodėl lytiškumo ugdymas turėtų būti atskirtas nuo GĮP ar neturėtų būti formaliojo švietimo dalis“, – tikina ji.
Ugdymo turinio atnaujinimas ir kokybės stiprinimas skatinamas ES fondų finansuojamomis priemonėmis.