Didelis patirties bagažas
Mokytojos J. Valentukonienės darbo patirtis išties įspūdinga. Per savo karjerą jai yra tekę dirbti pačiose įvairiausiuose švietimo sektoriaus įstaigose.
„Vedžiau vokiečių kalbos pamokėles pradinių klasių mokinukams, dirbau progimnazijoje, gimnazijoje. Apie 15 metų teko dirbti dėstytoja aukštojoje mokykloje, taip pat kalbų kursuose, vertėja žodžiu ir raštu. Turbūt neteko dirbti tik ikimokykliniame ugdyme. Neprisimenu to momento, kada nusprendžiau dirbti kalbų mokytoja, bet tai vyksta beveik 30 metų, nuo to laiko, kai pradėjau studijuoti vokiečių kalbą universitete. Dabar man atrodo, kad tai buvo savaime suprantamas dalykas“, – sako ji.
Tuo metu Lina Šapkauskienė, kaip ji pati pasakoja, tapti pedagoge buvo skatinama dar mokyklos suole, tačiau visai ne kalbų mokytoja.
„Mokykloje mokytojai man siūlė tapti matematikos, istorijos mokytoja, tačiau aš pasirinkau filologiją ir niekada nesigailėjau savo pasirinkimo. 30 metų darbo patirtis su studentais ir mokiniais padėjo geriau suprasti pačią save. Man patinka dirbti su kūrybingu, žingeidžiu jaunimu“, – teigia mokytoja.
Pedagogių pasiteiravus, kokios tikslus jos sau kelia kasdien eidamos į darbą, vokiečių kalbos mokytojos akcentuoja mokinių motyvaciją, ryšį su jais bei pačių norą tobulėti.
„Kiekvieną dieną stengiuosi su pasitikėjimu ir pagarba žvelgti į kiekvieną mokinį, profesionaliai vesti savo pamokas ir nuolat tobulėti. Manau, kad viena iš pagrindinių mokytojo bendrųjų kompetencijų yra būti lanksčiam ir surasti išeitis iš įvairių situacijų“, – teigia J. Valentukonienė.
„Svarbiausia mokytojo darbe – ryšys su mokiniais, su kolegomis. Neįsivaizduoju darbo mokykloje be komandinio sutarimo, bendradarbiavimo, noro nuolat išbandyti kažką naujo, aktualaus. Mano manymu, mokytojas nuolat auga ir tobulėja kartu su savo mokiniais tokiu pačiu tempu kaip keičiasi mūsų visuomenė ir jos poreikiai“, – sako L. Šapkauskienė.
Išskirtinis dėmesys ugdymui
J. Valentukonienės teigimu, kalbos mokymasis yra sistemingas ir reguliarus darbas. Deja, dvi akademinės valandos antrajai užsienio kalbai yra labai mažai, todėl, pasak jos, būtina sudominti mokinį, kad jis turėtų motyvacijos „prieiti“ prie vokiečių kalbos dažniau nei vieną kartą per savaitę.
„Tai gali būti pristatymo apie aplankytą Vokietijos miestą rengimas, vokiškos literatūros paieška metiniam projektiniam darbui, eilėraščio mokymasis vokiškos poezijos konkursui, vokiškos dainos mokymasis ir vaizdo turinio kūrimas, vokiško filmo žiūrėjimas, „Duolingo“ mokymosi platformos naudojimas, žodžių mokymasis vokiškam teatrui ir dar daug kitų dalykų, ką mes nuolat siūlome savo mokiniams“, – sako ji.
Mokytoja džiaugiasi, kad visada atsiranda mokinių, kuriuos sudomina viena ar kita siūloma veikla, o tokiu būdu jie prisiliečia prie vokiečių kalbos dažniau.
„Manau, kad mano pamokos yra greito tempo, efektyvios ir orientuotos į praktiką. Kaip nusipirkti bilietą į koncertą, kaip pristatyti savo idėją tvarumo tema, kaip išsirinkti kelionę vokiškos agentūros svetainėje? Stengiuosi temas sieti su jaunuolių gyvenimo realijomis. Čia taip pat labai padeda skirtingi klasių modeliai mūsų gimnazijoje, nes temų aktualumą galime derinti prie mokinių pomėgių ir interesų“, – sako J. Valentukonienė.
Jos kolegė L. Šapkauskienė pasakoja, kad pamokose taip pat taiko aktyvius mokymo metodus, kurie padeda mokiniui žinias pritaikyti praktiškai. Būtent praktika yra viena pagrindinių šiais metais atnaujintos bendrosios ugdymo programos krypčių.
„Minčių lietus, diskusijos, interviu, darbas grupėse, poromis, minčių žemėlapiai, projektai įtraukia, įveiklina mokinį, skatina dėmesį koncentruoti į aktualius jiems klausimus, skatina norą bendrauti užsienio kalba ir sugebėjimą dirbti komandoje. Mokiniai aktyviau įsijungia į pamoką, geriau įsimena dėstomą temą. Mokinių aktyvumą pamokose skatina ir įvairių skaitmeninių programėlių naudojimas, nes tuo jie dabar labai domisi. Naujos temos žodžius mokomės žaidybinės-mokomosios „Quizlet“ programos pagalba“, – atskleidžia mokytoja.
Vokiečių kalbos mokytojos sako pastebinčios, kad mokiniams ypač patinka integruotos vokiečių kalbos pamokos.
„Manau, kad kalbų žinojimas padeda mokytis visų dalykų. Tai puikiai iliustruoja integruotos vokiečių kalbos ir kitų dalykų pamokos. Integruotas ugdymas padeda kalbai įgauti prasmę ir praktinį pritaikymą. Kalbos mokomės ne sausai, o pasiremiame emocija, interaktyvumu, praktika. Mokinys dalykines ir kalbines žinias apjungia, papildo ir praplečia.
Nuolat bendradarbiaujame su technologijų, chemijos, istorijos, lietuvių, anglų kalbos mokytojais, su kuriais pravedėme ne vieną integruotą pamoką, konkursą paremtą eksperimento, eksperto, komandinio darbo metodais. Tokių pamokų metu mokiniai praplečia žinias ir kitų mokomųjų dalykų srityje“, – sako L. Šapkauskienė.
Iniciatyvų gausa
Mokytojos L. Šapkauskienės iniciatyva Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje buvo įkurta germanistikos klasė. Idėja tokiai klasei kilo stebint mokinių poreikius, kai jie po progimnazijos pradeda svarstyti, kokioje gimnazijoje mokytis, bando suprasti save, savo galimybes, pomėgius.
„Labai džiaugiamės, kad Kaune yra progimnazijų, kuriose vokiečių kalba yra viena iš prioritetinių užsienio kalbų. Mūsų gimnazija nusprendė pasiūlyti vokiečių kalbos mokymosi tęstinumą. Buvo labai svarbu ir praktiška įkurti klasę, kurioje mokiniai galėtų stiprinti jau turimas vokiečių kalbos žinias arba pradėtų jos mokytis, nes mums, europiečiams, vokiečių kalba tampa vis reikalingesnė“, – teigia L. Šapkauskienė.
„Nauda mokiniams – išmokti vieną iš trijų svarbiausių, populiariausių užsienio kalbų, kuri ateityje turės nemažą įtaką profesinėje karjeroje. Nuo praėjusių mokslo metų germanistikos klasės mokiniams buvo pasiūlytas ir verslumo ugdymas. Dabar turime germanistikos, verslumo klasės modelį. Toks sprendimas visiškai pasiteisino“, – pasakoja L. Šapkauskienė.
Vokiečių kalbos mokytojos su germanistikos, verslumo klasės mokiniais dalyvauja įvairiuose konkursuose, festivaliuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose, kuriuose tobulina savo turimas kalbines kompetencijas. Vyresniųjų germanistikos klasių gimnazistai vokiečių kalba kartais veda pamokas, konkursus jaunesniesiems kolegoms, mokiniams iš progimnazijų, kaimyninių šalių. Jaunieji vokiečių kalbos mylėtojai tobulina komunikavimo kompetenciją ir per pamokas įgytas žinias pritaiko praktiškai.
Vokiečių kalbos populiarumas gimnazijoje stipriai išaugo
Germanistikos, verslumo klasės mokiniams gimnazijoje yra siūlomos pačios įvairiausios popamokinės veiklos: integruoti vokiečių kalbos ir chemijos, teatro, verslo, skaitmeninės kalbos, „e-Twinning“ projektų užsiėmimai. Jiems, kaip pasakoja mokytojos, yra reikalingos dalykinės žinios, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, viešojo kalbėjimo įgūdžiai.
„Tokiomis užduotimis lavinamos kompetencijos, kurios yra būtinos šiandieniniame pasaulyje. Ir kai po tariamo kelionių agentūros atstovo kalbos „auditorija“ nusprendžia, kad tikrai sudomino kelionė ir norėtų apsilankyti šiame mieste, užduotis įvykdyta, o svarbiausia, situacijos simuliacija parodo, kur ir kaip savo profesinėje veikloje galime panaudoti vokiečių kalbą – nuo informacijos paieškos iki komunikavimo su auditorija“, – pasakoja J. Valentukonienė.
„Pastebėjome, kad šios neformaliojo ugdymo veiklos padeda ne tik plėsti ir tobulinti vokiečių kalbos žinias, bet ir lavinti šiandien taip reikalingas bendrąsias kompetencijas. Mokinių motyvacija auga, nes šie užsiėmimai ypač skatina praktines veiklas. Mokiniai vaidina, šoka, dainuoja, atlieka eksperimentus, noriai įsitraukia į kūrybinių užduočių atlikimą. Germanistikos klasės mokiniai dalyvavo mokinių mainų programoje su mokykla iš Vokietijos. Tai dar labiau motyvuoja mokinius mokytis vokiečių kalbą“, – teigia L. Šapkauskienė.
Vokiečių kalbą besimokantys šios gimnazijos mokiniai taip pat noriai įsitraukia į konkursų ir akcijų organizavimą bei pravedimą.
„Tradiciškai minime vokiečių kalbos dienas. Praeitais metais progimnazijų mokiniams pasiūlėme dalyvauti integruotoje viktorinoje, o šiais metais pakvietėme į 4 dienų vokiečių kalbos ir kitų dalykų renginius mokinius ir mokytojus iš Ukrainos bei Latvijos. Tai buvo puiki galimybė mūsų gimnazistams tobulinti kalbines ir organizacines kompetencijas tarptautiniame projekte „Kauno jaunieji ambasadoriai“, – pasakoja L. Šapkauskienė.
Bendradarbiaudama su Valstybės institucijų kalbų centru ir Goethe’s institutu Vilniuje, Kauno Jono Jablonskio gimnazija jau treti metai sudaro sąlygas gabiems ir motyvuotiems mokiniams ruoštis ir laikyti tarptautinį Goethe’s instituto vokiečių kalbos egzaminą.
Ugdymo turinio atnaujinimas ir kokybės stiprinimas skatinamas ES fondų finansuojamomis priemonėmis.