Ko galima tikėtis iš šių pokyčių? Kas gali padėti mokiniams atrasti kryptį ir realizuoti save ateityje?
Pirmajai kartai suteikiama perlaikymo galimybė
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius sako, kad tarpiniai patikrinimai yra šiuolaikinio ugdymo proceso dalis, atsiradusi atnaujinus ugdymo programas.
Tarpiniai patikrinimai vienuoliktoje klasėje vyks iš tų dalykų, kuriuos mokiniai yra pasirinkę mokytis. Jie suteiks progą mokiniams sukaupti dalį valstybinio egzamino įvertinimo bei pasitikrinti turimas žinias.
Tarpinis patikrinimo metu galima gauti 40 proc. galutinio egzamino vertinimo taškų, kurių užtenka tam, kad egzaminas apskritai būtų išlaikytas. Tai yra, surinkęs ne mažiau kaip 35 taškus (iš 40 galimų) per tarpinį patikrinimą, abiturientas ateis į egzaminą žinodamas, kad valstybinis egzaminas jau išlaikytas, kad ir kiek taškų per jį surinktų.
Šiais mokslo metais vienuoliktokams, kurie yra pirmoji karta, laikanti tarpinius patikrinimus, bus suteikiama galimybė juos perlaikyti kitąmet ir pasirinkti geresnį įvertinimą.
Padės mokinių motyvacijai
Vilniaus Simono Konarskio gimnazija buvo viena pirmųjų Lietuvos mokyklų, kurioje dar praeitais metais vienuoliktokai laikė tarpinius patikrinimus, kadangi anksčiau startavo atnaujintos lenkų gimtosios kalbos ir literatūros programos.
Gimnazijos direktorius Valerijus Jaglinski sako, kad iš pradžių buvo daug baimių dėl šių naujovių, tačiau jos kilo iš nežinojimo.
„Kai žingsnis po žingsnio išsiaiškinome, ką ir kaip turime daryti, kai mokiniai išbandė tarpinius patikrinimus – visos baimės išnyko. Rezultatai buvo puikūs. Dabar, dvyliktoje klasėje, nemaža dalis mokinių eis į valstybinius egzaminus jau žinodami, kad yra juos išlaikę“, - dalijasi V. Jaglinski.
V. Jaglinski sako, jog kiekvienas pokytis yra sudėtingas, tačiau pokyčiai neišvengiami. Jis nemano, kad tarpiniai patikrinimai gali neigiamai atsiliepti mokinių motyvacijai.
„Jei pavyksta gerais balais išlaikyti tarpinį patikrinimą – kodėl nepasistengus gerai išlaikyti ir likusį valstybinį egzaminą. O jei atvirkščiai – nelabai pasisekė – tai irgi yra ženklas, kad reikia arba pradėti stropiau mokytis, arba galvoti apie kitų dalykų egzaminų laikymą“, – paaiškina jis.
Pasak viceministro R. Skaudžiaus, tarpiniai patikrinimai padės išlaikyti nuoseklų mokymąsi, mokytis ir atsiskaityti mažesnėmis dalimis.
Kitose šalyse tarpiniai patikrinimai pasiteisino
Vilniaus Antakalnio gimnazijos Ugdymo karjerai specialistė sako, kad tarpinių patikrinimų įgyvendinimas vienuoliktoje klasėje yra protingas ir savalaikis sprendimas. Tą rodo ir kitų valstybių patirtis.
„Teko stažuotis Švedijoje, kur tarpiniai patikrinimai pasiteisino. Vienuolikta klasė yra puikus metas apsispręsti, kokius vis dėlto valstybinius egzaminus rinktis. Po tarpinių patikrinimų yra laiko persigalvoti, kokius egzaminus rinktis, gali pamatyti, kas yra tas valstybinis brandos egzaminas ir dalį jo įvertinimo gauti. Manau, kad Lietuvos jaunimui tai bus pasiteisinęs įrankis“, - pabrėžia ji.
Tačiau, specialistės teigimu, apie valstybinius brandos egzaminus ir studijas reikėtų pradėti galvoti anksčiau, negu dvyliktoje klasėje. Geriausia – jau devintoje.
„Po šešioliktojo ir aštuonioliktojo gimtadienio jaunimui atsiveria labai didelės galimybės – tiek darbo rinkoje, tiek mokymosi perspektyvoje. Tikrai nemanau, kad reikėtų stoti tik į universitetą. Patarimas vienas – įvertinti savo galimybes“, - sako ji.
Pagalbos tinklas mokiniams – platus
G. Kolesnikova pasakoja, kad dažnas mokinys, atvykęs pas ją į konsultaciją, nežino, ką daryti toliau, pabaigus mokyklą.
„Tikrai nėra pasaulio pabaiga. Rekomenduoju bendrauti, būti atviriems sau ir kitiems. Pirmiausia kreiptis patarimo į artimiausius žmones, kurie geriausiai tave pažįsta. Patartina kalbėtis ir su mokytojais, įsivertinti, kokios mano galimybės mokslo srityje. Nebijoti klausti ir mokyklos administracijos. Galbūt nepriimti visų patarimų labai „arti“, bet susirašyti, kaip mane mato tėvai, draugai, mokytojai ir kiti“, - patarimais dalijasi ji.
Taip pat nežinant, ką daryti baigus gimnaziją ar kokius valstybinius egzaminus rinktis, vertinga kreiptis į karjeros konsultantus ir specialistus.
„Karjeros konsultantai atskleis jūsų stipriausias savybes, patars. Jie padeda atrasti save, suprasti, ką toliau veikti, kur mokytis ar studijuoti, susikurti tą vadinamą karjeros, savęs matymo ateityje planą“, – paaiškina G. Kolesnikova.
Anot specialistės, šiandien yra pakankamai daug žmonių, kurie gali padėti ir suteikti tikslią, naudingą informaciją.
Pasirinkus vieną kryptį gyvenimas nesustoja
O ką daryti, jei tėvai ar mokytojai jaunuolį „spaudžia“ būtinai studijuoti tam tikrą dalyką, bet jo tai nedomina ir netraukia?
G. Kolesnikova jaunuoliams pataria kalbėtis su tėvais, pakviesti kartu nuvykti į mokymosi įstaigų atvirų durų dienas, plačiau susipažinti su mokymosi ar darbo galimybėmis.
„Jei vaikui nėra prie širdies tam tikra sritis, jis įstos, mokysis, bet ar bus laimingas? Manau, kiekvieno tėvo pagrindinė užduotis ir tikslas, kad jų vaikai būtų laimingi, siektų užsibrėžtų tikslų. Visiems tėvams linkiu tolerancijos, supratimo ir pagalbos vaikui, gal ir pačiam pamatyti, kiek dabar yra galimybių“, – pataria ji.
Specialistė jaunuoliams taip pat pataria rinktis tai, kas juos žavi, kur jie mato savo stiprybes. Tačiau visuomet turėti planą B, C, D ir E, jei nepavyktų įstoti į norimą specialybę.
„Mokymasis trunka visą gyvenimą. Niekas nesako, kad baigus vidurinę, išlaikius valstybinius brandos egzaminus ir įstojus į tam tikrą specialybę, gyvenimas sustoja ir tik ta kryptimi turi eiti. Lietuvoje tiek daug galimybių, kad mokydamasis tiksliuosius mokslus gali papildomai mokytis kalbų ar magistrantūros studijose rinktis visiškai priešingą kryptį“, – patikina ji.
Karjeros specialistas pateikia nešališką požiūrį
Nuo praėjusių mokslo metų profesinis orientavimams tapo privalomas visose Lietuvos mokyklose, jose dirba karjeros specialistai. Pasak G. Kolesnikovos, jei karjeros specialistas yra aktyvus, mokyklose vyksta daugiau atvirų durų dienų, mokiniai turi su kuo papildomai pasikalbėti, gauti naujausios informacijos, dalyvauti individualiose konsultacijose.
„Karjeros specialistai nevertina pagal pažymius – jie stengiasi įžiūrėti ir įvardyti stipriąsias mokinio savybes“, – pabrėžia ji.
Anot G. Kolesnikovos, mokiniai yra bręstančios asmenybės, tad jei jie jaučia spaudimą iš išorės dėl savo ateities, labai naudinga atrasti žmogų, su kuriuo gali pasikalbėti, nusistatyti kryptį, susidėlioti planą, galbūt pasidaryti karjeros testą, sužinoti apie savanorystės organizacijas, realizuoti save kryptingai.
„Karjeros darbuotojai mokyklose veikia kaip tiltas, kuris atveria galimybes, parodo, kur gali išpildyti savo svajonę“, – tikina G. Kolesnikova.
Ne visiems aktualu stoti į universitetus
Taip pat G. Kolesnikova jaunuoliams, abejojantiems ar nežinantiems, kokias studijas rinktis, pataria lyginti įvairius galimus pasirinkimus.
„Palyginkite mokymosi įstaigų programas, vietas, kur atliekama praktika. Apie tokius niuansus kalba karjeros specialistai, jie suteikia rodyklę, kažkokį įrankį, užduoda klausimus, padeda mokiniams vis dėlto pamatyti, kad visgi nėra jau ta gausa tokia vienoda“, – sako ji.
Anot specialistės, nors šiais metais dėl atnaujintos brandos egzaminų sistemos yra naujų iššūkių, juos galima įveikti, ypač, kai išorės pagalbos tikrai yra daug.
„Turėjome dešimtokus, kurių dalis pasirinko profesines mokyklas. Pasidomėjome, kaip jiems sekasi, ir jie pasidžiaugė, kad jiems padėjo karjeros konsultacijos atrasti tai, kas įdomu“, - sako ji.
G. Kolesnikova kalba, kad neretai tėvai savo vaiką mato tik tam tikroje sistemoje – baigusį gimnaziją ir įstojusį į universitetą, nors jam tai visiškai neįdomu.
„Jis bėga iš pamokų, gauna neigiamus įvertinimus. Susitinkam, pakalbam, aiškėja, kad vaikas nemato kelio tolyn.
Kaip išeiti iš to akligatvio? Tiesiog žengti pokyčių žingsnį. Ir baigus profesinę mokyklą tikrai galima žengti toliau – gyvenimas nesustoja baigus ar pakeitus mokyklą“, - sako Ugdymo karjerai specialistė G. Kolesnikova.
Daugiau aktualios informacijos apie tarpinius patikrinimus, brandos egzaminus ir tolimesnius mokymosi kelius – Atmintinėje III klasės gimnazistams ir gimnazistėms.
Ugdymo turinio atnaujinimas ir kokybės stiprinimas skatinamas ES fondų finansuojamomis priemonėmis.