Klimato kaitos poveikis gamtai

Dėl pastaraisiais dešimtmečiais staigiai šiltėjančio klimato viso pasaulio mokslininkai, politikai, šalių vyriausybės, visuomeniniai judėjimai, aplinkosaugininkai ir pramonės šakų atstovai siekia suprasti būsimą ekosistemų ir klimato kaitos poveikį žmonijai, jos gyvenamajai aplinkai, socialinei ir ekonominei raidai bei stengtis išvengti neigiamų padarinių. Klimato kaita tampa tokiu pat grėsmingu veiksniu kaip ir antropogeninė veikla, reikšmingai veikianti visas žmogaus gyvenimo sritis. Ekstremalių reiškinių (poplūdžių, potvynių, sausrų, stiprių vėjų, krušų ir kt.) dažnėjimas, jūros lygio kilimas, jos krantų ir paplūdimių ardymas, saugomų teritorijų degradavimas ir Raudonosios knygos vertybių nykimas, jų arealų kaita, naujos ligos, kenkėjai, invaziniai organizmai, kurie kelia naujų rūpesčių visuomenei bei iššūkių mokslininkams.

Nerimas dėl ateities

Geologinėje praeityje buvo periodų, panašių kaip dabar arba šiltesnių. Iš požymių uolose, lede, medžiuose, koraluose, gyvūnų fosilijose atpažįstami klimato kaitai praeityje įtaką darę veiksniai – oro temperatūros ir CO₂ kiekio atmosferoje svyravimas. Iki augalų atsiradimo ir fotosintezės Žemėje buvo šilčiau, nes atmosferoje buvo daug vadinamųjų šiltnamio dujų – CO₂ ir CH₄. Bet prieš 2 mlrd. metų atsiradusi fotosintezės reakcija naudojo CO₂ ir mažino vadinamąjį šiltnamio efektą Žemėje.

Dabartinis visuotinis klimato atšilimas kelia susirūpinimą, nes vyksta per palyginti trumpą laiką. Žemės geologinėje istorijoje sparčiausiai keitėsi klimatas prieš 58 mln. metų: per geologiniu mastu trumpą laiką (t. y. 30 tūkst. metų) oro temperatūra pakilo 5–10 °C. Tačiau dabartinės klimato kaitos modeliai prognozuoja, jog oras atšils 2–5 °C tik per 100 metų. Dabartinis klimato atšilimas prasidėjo XX a. septintojo dešimtmečio viduryje. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija 2007 m. pažymėjo, kad nuo XX a. pradžios globali oro temperatūra pakilo 0,7 °C, Europoje – 1 °C. XXI a. ji gali padidėti dar 1,5–5,5 °C, o pasaulio vandenyno lygis gali pakilti 0,2–0,5 m.

Žmonėms deginant anglį, benziną, į atmosferą išsiskyrė per daug anglies dvideginio ir atsirado šiltnamio efektas. Šimtus tūkstančių metų CO₂ koncentracija atmosferoje svyravo tarp 200–300 mln. dalelių. Šiandien ji yra apie 400 ppm ir toliau didėja. Šiaurės pusrutulyje sniego danga sumažėjo 10 proc., o ledo storis – 15 proc. Ledo danga vandenyne per kiekvieną dešimtį metų sumažėja po 2,7 proc. Visame pasaulyje nyksta kalnų ledynai. Pirmą kartą per 11 tūkst. metų beveik ištirpo sniegas ir ledas aukščiausioje Afrikos viršukalnėje – Kilimandžare.

Kasmet išnyksta apie 30 tūkst. rūšių

Dabartinis visuotinis klimato atšilimas sutampa su vadinamuoju 6-uoju didžiuoju rūšių išmirimu. Ankstesnius rūšių išmirimus lėmė tik natūralios priežastys, tačiau dėl 6-ojo kaltas beveik vien žmogus. Šio išmirimo ištakos siekia Homo sapiens paplitimo iš Afrikos į kitus žemynus laikus prieš 100 tūkst. metų, tačiau pragaištingumas įgijo pagreitį, žmonijai prieš 10 tūkst. metų pasukus žemdirbystės keliu ir gausėjant žmonių populiacijai. Pasaulio gamtosaugos sąjunga teigia, jog kasmet išnyksta apie 30 tūkst. rūšių. Abiejų procesų ryšys itin akivaizdus vandenynuose. Dėl didėjančios vandens temperatūros ir rūgštingumo nyksta jūriniai organizmai, kurių išoriniam skeletui reikalingas kalcis. Iš jų ypač grėsminga būtų diatominių dumblių – jūros ekosistemų mitybinių grandinių pagrindo – degradacija. Manoma, kad dėl žmogaus veiklos ir klimato kaitos iš dabartiniu metu planetoje gyvenančių 10 tūkst. paukščių rūšių artimiausioje ateityje turėtų išnykti 1 000 (10 proc.), o 5 000 (50 proc.) rūšių populiacijos drastiškai mažėja.

Didžiausias klimato pokyčių poveikis – šiaurės pusrutulyje

Kad žinotume, ką mums lems dabartiniai klimato pokyčiai, turime tirti jų poveikio gyvajai gamtai mechanizmus dabar. Klimato kaita veikia planetą ne visur vienodai. Didžiausias poveikis juntamas šiaurės pusrutulyje. Klimato kaitos poveikis ekosistemoms, gyvajai ir negyvajai gamtai akivaizdus. Jau dabar paukščių arealai Lietuvoje (kaip ir Europoje) traukiasi rytų, šiaurės rytų kryptimi. Šiaurinės rūšys iš mūsų traukiasi, o pietinės rūšys, atvirkščiai, plinta iš pietų į šiaurę ir pradeda ten perėti: kaimyninėje Baltarusijoje tokių rūšių užregistruota 18, Lietuvoje – 14, Latvijoje – 18. Pavyzdžiui, baltieji garniai pas mus atkeliavo iš pietų, tai Kaspijos regiono paukštis, šiuo metu paplitęs ir Lietuvoje. 2009 m. aptikta pietinė rūšis, perinti Lietuvoje – bitininkai ir kt. Pastebima, kad šiaurinės rūšys Lietuvoje nyksta arba traukiasi iš šalies. Didelis pavojus gresia rūšims, kurių pietinio paplitimo riba eina per Lietuvą. Tai dirvinis sėjikas, kurtinys, sibirinė gaga ir kt. Iš 207 Lietuvoje perinčių paukščių rūšių, jų arealams traukiantis šiaurės rytų kryptimi, 33 (16 proc.) rūšių populiacijoms, perinčioms rūšies arealo vakarinėje, pietvakarinėje ir pietinėje periferijose, gresia išnykimas. Kitoms 174 rūšims (84 proc.), kurių perinčios populiacijos yra rūšies arealo šiaurinėje, šiaurės rytinėje, rytinėje ir šiaurės vakarinėje periferijose ir arealo centrinėje dalyje, klimato šilimas gali turėti teigiamos įtakos, tad jos neturėtų išnykti.

Iki 2050 m. galime netekti daugumos varliagyvių ir dviejų trečdalių baltųjų lokių

Iš šiuolaikinių žinduolių didžiausią nerimą kelia baltojo lokio likimas. Ledo danga Arktyje, kuri šiems gyvūnams gyvybiškai svarbi, kad galėtų medžioti ruonius, trunka per trumpai. Tai veikia suaugusių žvėrių sveikatos būklę ir mažina reprodukciją. Prognozuojama, kad iki 2050 m. išnyks ⅔ baltųjų lokių pasaulinės populiacijos.

Reptilijos ir varliagyviai itin jautrūs klimato pokyčiams, nes negali keisti aplinkos; varliagyviai jautrūs dar ir dėl vandeniui laidžios odos, neturinčių lukšto kiaušinių bei gyvenimo sudėtingo ciklo. Plonėjant ozono sluoksniui sekliuose vandenyse neršiančių varliagyvių embrionai vis mažiau apsaugoti nuo UV-B spinduliuotės. Aukšta aplinkos temperatūra neigiamai veikia varliagyvių imuninę sistemą ir daro juos neatsparius patogeninėms infekcijoms. 60-ies šalių tyrimų apie 5 743 varliagyvių rūšis apžvalga rodo, kad per paskutinius 25-erius metus išmirė 122 jų rūšys, o panašaus likimo gali sulaukti kas trečia jų rūšis. Šiaurės pusrutulyje dėl šiltesnių žiemų varliagyviai pradeda nenatūraliai anksčiau veistis. Būtent dėl to temperatūrų svyravimai gali pražudyti jų ikrus. Prognozuojama, kad dauguma Europos varliagyvių rūšių iki 2050 m. išnyks iš didesnės jų dabartinių arealų dalies. Klimato kaita kai kuriuos roplius gali pražudyti keisdama lyčių santykį populiacijose, nes jų jauniklių lytis priklauso nuo inkubuojamų kiaušinių aplinkos oro temperatūros.

Beprecedenčio masto vabzdžių gausos protrūkiai

Vabzdžiai ištveria platų temperatūros pokyčių spektrą, todėl daugeliui jų rūšių šiluma kaulų nelaužo. Tačiau siaurai specializuotos rūšys, kurios negeba perskristi didelių atstumų, yra realios klimato kaitos aukų sąrašo kandidatės. Didžiausią pavojų vabzdžiams kelia ekstremalūs ir neprognozuojami temperatūros svyravimai. Dėl klimato pokyčių jau pasitaiko beprecedenčio masto vabzdžių gausos protrūkių šiaurės pusrutulio miškuose. Kanadoje jų žala medienos produkcijai 1,3–2,0 karto didesnė nei miško gaisrų. Be ekonominio, dar yra ir grįžtamasis ryšys su klimatu: ne tik mažiau absorbuojama CO₂, bet pūvanti mediena dar ir papildo jo kiekį atmosferoje.

Gali išnykti dauguma pasaulio rifų

Koraliniai rifai, dėl savo biologinio produktyvumo vadinami jūros „lietaus miškais", dengia mažiau nei 1 proc. vandenyno ploto, bet yra ⅓ aprašytų jūros gyvūnų namai. Šiuo metu jų plotas sumažėjo 20 proc. Mokslininkai prognozuoja, kad globaliai oro temperatūrai pakilus 2–2,5 °C ir CO₂ koncentracijai atmosferoje pasiekus 500 ppm (o to tikimasi 2050–2100 m.), dauguma pasaulio rifų išnyks. Mokslininkų teigimu, klimato kaitos poveikis jūros gyvūnų įvairovei ir žuvininkystės ūkiui bus milžiniškas. Daugėjant atmosferoje CO₂, į vandenynus patenka vis didesnis jo kiekis, didėja vandens rūgštingumas. Tai neigiamai veikia žuvų mitybinę bazę, nes išnyks daugelis jų mitybai būtinų zooplanktono rūšių, kurių skeletui susidaryti reikia kalcio.

Rūšys nebespėja prisitaikyti prie greitai kintančio klimato

Flora ir fauna aplink mus jau kinta dėl klimato kaitos. Iš tiesų jau yra daugiau nei pakanka pranašingų ženklų, kad turėtume susirūpinti dėl mūsų visų ateities Žemėje. Neguodžia ir tai, kad anksčiau rūšys išgyvendavo klimato kaitą, nes jis pakisdavo ne visame rūšių areale. Be to, gyvūnai pasitraukdavo į naujai greta besiformuojančias panašias buveines. Dabar šis mechanizmas gali neveikti dėl buveinių fragmentacijos ir izoliacijos bei būtinos labai staigios arealų kaitos. Pavojingiausi pokyčiai, vykstantys per palyginti trumpą laiką, per kurį rūšims nelieka laiko prisitaikyti prie naujų sąlygų. Staiga gyvenamosios aplinkos pokyčiai užklumpa rūšis, kurių anatomija, fiziologija, elgesys nespėja jiems pasiruošti. Dabartinės klimato kaitos pasekmės yra tik ledkalnio viršūnė, tų įvykių, kurie, jei klimatas kis taip, kaip iki šiol, sukels neįtikėtiną sąmyšį visose Žemės ekosistemose, katastrofiškų griūčių pasaulio ekonomikoje ir blogiausiu atveju civilizacijos nuosmukį. Ir niekas negali paneigti, kad tai negali atsitikti greitai. Todėl iš anksto atpažinti grėsmingus pokyčius ir perprasti jų mechanizmus gali būti gyvybiškai svarbu ruošiantis juos pasitikti.

Apsilankymas muziejuje

Daugelis lankytojų, atvykę į Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejų, apžiūri eksponuojamus eksponatus – gyvūnų iškamšas. Per metus muziejų aplanko per 40 tūkstančių tų, kuriuos domina gamta. Todėl kiekvienam svarbu žinoti apie kintančio klimato priežastis, kad netektų, apsilankius muziejuje regėti jau negrįžtamai iš Žemės planetos išnykusias gyvūnų rūšis.