Tokie duomenys paaiškėjo sporto klubų „Impuls“ užsakymu atlikus reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.
Pervertina savo galimybes
Apklausos rezultatai atskleidžia, kad dauguma gyventojų (55 proc.) sutinka, jog plaukimas – gyvybiškai svarbus įgūdis. 43 proc. apklaustųjų sako, kad mokėti plaukti yra tiesiog naudinga, ir tik 2 proc. mano, kad mokėti plaukti nesvarbu.
Nors plaukimas vertinamas kaip gyvybiškai svarbus ir naudingas, tik 28 proc. tikina vandenyje besijaučiantys drąsiai ir užtikrintai. Daugiau ne pusė (56 proc.) respondentų savo plaukimo įgūdžius vertina vidutiniškai, o 16 proc. suaugusiųjų atsakė nemokantys plaukti.
Vandenyje drąsiai ir užtikrintaikur kas labiau jaučiasi vyrai (37 proc.) nei moterys (20 proc.). Žvelgiant į gyvenamąją vietą – klaipėdiškiai, o į amžių – geriausiai savo plaukimo įgūdžius vertina 18-39 m. gyventojai.
Tarp tokių, kurie sako visai nemokantys plaukti statistiškai žymiai daugiau moterų (23 proc.) nei vyrų (9 proc.). Žvelgiant į amžių, daugiausiai nemokančiųjų plaukti pasitaiko tarp 60-74 metų gyventojų.
Tačiau, kaip pastebi ilgametė plaukimo trenerė Modesta Rudokienė, tikroji realybė kur kas liūdnesnė – patikrinus svarbiausius kriterijus, kuriuos specialistai laiko būtinais mokant plaukti, tik iki 10 proc. gyventojų galėtų teigti iš tiesų mokantys plaukti.
„Nors nėra vieningo standarto mokėjimui plaukti, specialistai dažnai laikosi neformalios nuostatos, kad suaugęs žmogus moka plaukti, jei yra įvaldęs taisyklingus plaukimo stilius, gali nuplaukti 400 metrų be sustojimo, geba panerti bent į 1,5 metrų gylį, orientuojasi aplinkoje staiga atsidūręs vandenyje ir gali išsilaikyti vandens paviršiuje plūduriuodamas. Jeigu atrinktume žmones, kurie pažymėjo visus šiuos atsakymus, turėtume apie 3 procentus apklaustųjų. Tuo metu mes, „Impuls“ baseine dirbantys treneriai, į mokėjimo plaukti kriterijus žiūrime šiek tiek atlaidžiau. Sakome, kad užtenka be sustojimo gebėti nuplaukti bent apie 200 metrų, na, o visi kiti įvardyti parametrai išlieka būtini. Jeigu atrinktume žmones, kurie bent jau įvardijo šį atstumą, gebėjimą išsilaikyti plūduriuojant, orientavimąsi atsidūrus po vandeniu, vis tiek neturėtume nė 10 proc. gyventojų“, – komentuoja „Impuls“ plaukimo trenerė Modesta Rudokienė.
Plaukimo įgūdžiai: nuo kelių iki 200 metrų
Žvelgiant į plaukimo nuotolį, kurį įveikia mokantieji plaukti, dauguma žmonių (37 proc.) geba be sustojimo nuplaukti 100-200 metrų (įsivaizdavimui, standartinis baseino ilgis – 25 metrai). Tuo metu kita dalis (29 proc.) pripažino galintys nuplaukti kelis, daugiausiai 10 metrų. Likusieji sako, kad be sustojimo nuplaukia apie 400 metrų (10 proc.) arba 200-300 metrų atstumą (8 proc.).
Maždaug 400 metrų nuplaukti gali statistiškai daugiau vyrų nei moterų. Žvelgiant į amžių – daugiausia tokių yra tarp 50-59 metų apklaustųjų.
Dauguma apklaustų mokančių plaukti moterų sako nuplaukiančios 100-200 metrų (36 proc.) arba ne daugiau 10 metrų (34 proc.). Tuo metu vyrai dažniausiai atsakė galintys be sustojimo nuplaukti 100-200 metrų (39 proc.).
Gebančių panerti bent į 1,5 metrų gylį – 30 proc. apklaustųjų, tarp kurių kur kas daugiau vyrų nei moterų. Tokių, kurie nepasimeta ir orientuojasi aplinkoje staiga atsidūrę vandenyje – ketvirtadalis mokančiųjų plaukti, tarp kurių, vėlgi, daugiau vyrų.
„Ko gero, ne daug kas pasakytų, kad į „mokėjimo plaukti“ apibrėžimą būtinai įeina gebėjimas panerti, plūduriuoti, nepasimesti atsidūrus po vandeniu, bet tai išties privaloma. Pirmiausia dėl to, kad tinkamai pajaustume vandens savybes ir nepasimestume pavojingose situacijose, pavyzdžiui, išvirtus iš valties, nukritus nuo tiltelio ar stataus kranto, vandenyje patekus į duobę ar srovę, įsipainiojus žolėse ar pajautus mėšlungį. Šioms situacijoms reikia ruoštis iš anksto. Baimė atsiranda tada, kai kažko nežinome ar nemokame, kai pajaučiame ir išmokstame, nebėra ko bijoti. Mokėdami plūduriuoti vien ant nugaros, galime ilgą laiką laikytis vandens paviršiuje, kvėpuoti ir išsigelbėti iš daugelio ekstremalių situacijų. Apklausa rodo, kad, deja, labai daug tų, kurie sako, jog moka plaukti, pasirodo, šių dalykų nesugeba“, – komentuoja trenerė.
Rezultatai taip pat atskleidė, kad daugiau moterų (14 proc.) nei vyrų (5 proc.) sako, jog plaukti gali tik ten, kur siekia dugną.
Vandens baimė ir nedrąsa pradėti
Absoliuti dauguma (60 proc.) mokančiųjų plaukti sako, kad plaukimo išmoko būdami 8-19 metų. Kita dalis (23 proc.) – iki 7 metų. Išmokusiųjų plaukti tuo metu, kai jau buvo virš 20 metų – ne daug (7 proc.).
Apklausius nemokančius plaukti gyventojus, daugiausiai jų pasakė, kad iki šiol neišmoko, nes nuo vaikystės jaučia vandens baimę. Šį atsakymą pasirinko daugiau moterų nei vyrų. Kita didelė dalis nemokančiųjų plaukti sako neturėję, kas pamokytų, o vieni nedrįso. Dar kiti įvardijo nesulaukę paskatinimo iš tėvų ar globėjų, todėl iki šiol taip ir neišmoko plaukti.
Trečdalis apklaustų nemokančių plaukti gyventojų sako, kad dabar nesimoko, nes tiesiog nedrįsta pradėti. Tarp tokių daugiausia 18-29 metų gyventojų. Bene trečdalis nemokančiųjų plaukti mano, kad dabar mokytis jau per vėlu. Daugiausia tokių tarp vyriausių apklaustųjų (60-74 m.). 17 proc. pripažino nenorintys juokinti aplinkinių. Tarp tokių kur kas daugiau vyrų nei moterų, taip pat – jaunų, 18-29 metų, apklaustųjų.
„Noriu užtikrintai paneigti mitą, kad išmokti plaukti gali būti per vėlu. Patikėkite, tikrai niekada nevėlu pradėti. Žinoma, laiko, per kiek išmoksime, nenustatysime, kadangi kiekviena situacija ir baimė individuali, bet norint nugalėti baimę tiesiog reikia žinoti kaip. Viskas yra mūsų galvoje, kai sugebame susidėlioti mintis ir jas įgyvendinti praktikoje, atsiveria galimybės ir suprantame, kad gebame tiek daug. Savo praktikoje turime ne vieną atvejį, kai mokytis plaukti atėjo ir šešiasdešimtmečių, ir vyresnių“, – komentuoja trenerė, kviesdama prisijungti prie iniciatyvos „Niekada ne vėlu išmokti plaukti“.
Ketvirtadalis nemokančiųjų plaukti sako, kad labai norėtų išmokti (13 proc.) arba norėtų, jei galėtų mokytis kartu su bendraminčiais (12 proc). Tarp labiausiai norinčių išmokti – 40-49 metų gyventojai. Tuo metu 50-59 metų apklaustieji aktyviausiai pasisako, kad mokymuisi plaukti reikia bendraminčių šalia. Taip pat bendraminčių labiau reikia moterims nei vyrams.
Internetinę apklausą atliko „Norstat LT“, š.m. gegužės 23-30 dienomis, apklaususi 1000 18-74 metų amžiausrespondentų, užtikrinant Lietuvos gyventojų reprezentatyvų pasiskirstymą pagal amžių, lytį ir gyvenamąją vietą.