„Jau važiuodama namo po atostogų internete dairiausi plaukimo pamokų suaugusiems. Ieškojau galimybės plaukimo mokytis individualiai, nes man reikėjo tai daryti nuo nulio. Skaičiau plaukimo trenerių prisistatymus ir man įspūdį padarė IMPULS plaukimo akademijos treneris Aleksandras Sidorovas. Iš karto jam parašiau trumpąją žinutę, o jis operatyviai atsiuntė datą ir laiką, kada laukia manęs treniruotėje“, – pasakoja Agnė ir patikina – svarstyti nebuvo kada, tad po atostogų iš karto šoko į IMPULS sveikatingumo klubo baseiną ir jau du metus uoliai šlifuoja judesius plaukimo takelyje.
Kodėl prieš tuos du metus, sulaukusi 42-iejų metų, Agnė vis dar nemokėjo plaukti? „Nelankiau baseino vaikystėje, o tėvai vengė vandens pramogų, tad ir jie nemokė manęs plaukti. Susiformavo toks labai atsargus požiūris į vandens telkinius ir pramogas juose. Nesijaučiau saugi vandenyje, man jis buvo šaltas, nemielas, tad ir mokytis plaukti nebuvo nei noro, nei poreikio“, – vaikystės patirtis prisimena Agnė. Buvo ir vienas bandymas mokytis plaukti baseine sulaukus 22-iejų metų, tačiau, pasak Agnės, jis baigėsi po dešimties grupinių treniruočių taip ir neišdrįsusi panardinti galvos po vandeniu.
O šiandien ji – puiki plaukikė. Nors mokymosi procesas nebuvo greitas, visgi pradėti teko visiškai nuo nulio, bet kupinas įdomių patirčių ir iššūkių. „Man iš karto patiko trenerio metodika, kruopštumas, kantrybė… Jis mane įspėjo, kad ne viskas vyks greitai ir sklandžiai, bus ir nemalonių, nesmagių pratimų. Na, ir pirmosios pamokos prasidėjo nuo man nemalonios procedūros – galvos nardinimo į vandenį ir kvėpavimo. Teko jaukintis vandenį, mokytis nusiraminti ir pajusti, kad turi oro plaučiuose ir jis mane laiko.“
Kiekvieną pratimą ar judesį kartodavau daug kartų, jei darydavau neteisingai, treneris iš karto stabdydavo ir aiškindavo, ką darau ne taip ir ką vienas ar kitas judesys lemia plaukiant. Ir jam, ir man buvo svarbu, kad iš karto formuočiau taisyklingus plaukimo judesius“, – mokymosi pradžią prisimena Agnė. Po truputį atsirado užtikrintumas, suvokimas, kad plaukiant visada gali pailsėti atsigulusi ant nugaros, paplūduriuoti. Baseine, žinoma, saugumo suteikia ir treneris, baseino sienelė bei plūdurai, į kuriuos bet kada gali įsitverti.
Ar buvo sunku? Agnė neslepia, kad taip: „Sunku yra kol neturi įgūdžių, o juos suformuoti reikia laiko. Pradžioje galvoji, kaip čia dabar įkvėpti, ką daryti su rankomis, kojomis. Plauki įsitempęs, nes galvoji, kaip čia viską sinchronizuoti. O su laiku ateina automatizmas bei atsipalaidavimas. Treneris Aleksandras mane plaukiančią kartais nufilmuodavo, tai buvo puiki proga ne tik pamatyti savo klaidas, bet ir ilgainiui išvysti progresą, o tai labai motyvavo negalvoti apie sunkumus ir irtis į priekį“.
Šiandien jai tai pagrindinė treniruotė, į kurią stengiasi ateiti 3-4 kartus per savaitę. „Man patinka plaukimo poveikis. Krūvis pasiskirsto visam kūnui tolygiai, po treniruotės jaučiu malonų nuovargį, o kartu ir pailsėjusią galvą. Vanduo atgaivina, nuramina, atpalaiduoja, apdovanoja geromis emocijomis, o svarbiausia esu ir pasportavusi, ir atsipalaidavusi“, – šiandienos malonumus įvardija Agnė.
Agnė jau tikrai galėtų plaukioti savarankiškai, bet lieka ir IMPULS plaukimo akademijoje, ir toliau tęsia individualias pamokas pas Aleksandrą Sidorovą. „Galėčiau plaukioti ir be trenerio, bet man norisi dar labiau tobulinti savo plaukimo techniką, mokytis naujų dalykų: sklandžiau atsispirti nuo sienelės, nardyti, įšokti į baseiną starto metu, apsisukti kūlversčiu. Norisi įvaldyti kuo daugiau techninių niuansų, nes būtent jie lemia plaukimo greitį, efektyvumą. Šiandien baseiną perplaukiu 16 grybšnių, o anksčiau reikėjo 22-iejų – vadinasi, techniškai tobulėju, bet be trenerio nežinočiau, kaip tai padaryti. Vieni salėje sportuoja individualiai su treneriu, o aš baseine. Treneris ir paspaudžia, ko pati tikrai nedaryčiau, negaili naujų iššūkių, pavyzdžiui, pasiūlo įkvėpti ne kas 2, o kas 3-4 grybšnius. Tokios užduotys plečia ribas“, – patirtimi dalijasi Agnė.
Dar vieną rimtą iššūkį Agnė sugalvojo sau ir pati: „Noriu pabandyti plaukti atvirame vandens telkinyje. Tokią treniruotę kaip tik ir planuojame su treneriu. Neskaidrus vanduo, gylis, erdvė, kur nėra nei plūdurų, nei sienelės dar vis kelia nejaukumą, bet labai noriu save išbandyti ir tokiame vandenyje.“
O ką Agnė patartų norintiems išmokti, bet vis dar nedrįstantiems? „Jei nedrąsu iš karto ateiti į pamoką, stebėti, kaip mokosi kiti galima tiesiog sėdint ir ilsintis sūkurinėje vonioje šalia baseino. Puiki apžvalgos ir stebėjimo aikštelė – matai, kaip vyksta treniruotė, gali stebėti trenerių darbą ir išsirinkti labiausiai imponuojantį, pakalbinti jį ar ją. Manau, tikrai būsite nuraminti ir paraginti ateiti į pamokas. Aš absoliučiai nieko nemokėjau, labai baiminausi ir į mano situaciją buvo atsižvelgta. Nelyginkite savęs su kitais, jau mokančiais, galvokite tik apie tai, ką mokėjote anksčiau ir ką gebate dabar, stebėkite savo progresą ir mėgaukitės juo.“
Treneris Aleksandras Sidorovas taip pat ragina nepasiduoti po kelių pirmųjų pamokų, ar vos susidūrus su pirmaisiais sunkumais. „Mano patirtis rodo, kad dažnai koją kiša vandens ir gylio baimė, nesaugumo jausmas. Tikrai nelengva tvarkytis su panika neturint kieto pagrindo po kojomis, laimei, nėra nei vienos baimės, kurios nebūtų galima įveikti! Išmokite pasitikėti vandeniu, pratinkite save prie minties, kad baseine jums niekas negresia, ypač per pamoką su treneriu. Reikėtų atsiminti ir dar vieną svarbų momentą – plaukimas reikalauja energijos. Vanduo beveik 1000 kartų tankesnis už orą, o tai reiškia, kad vandens pasipriešinimas yra milžiniškas! Bet jūs ta proga sudeginate daug daugiau kalorijų, net tiesiog „blaškydamiesi“ vandenyje.“