Aštrėjanti užtvankų problema Lietuvoje: net 20 proc. jų yra blogos techninės būklės

Mokslininkai skaičiuoja, kad apie 20 proc. Lietuvoje esančių užtvankų yra blogos techninės būklės. Neprižiūrimų užtvankų avarijos jau yra įvykusios Vilniaus, Mažeikių, Radviliškio, Kretingos ir daugelyje kitų rajonų savivaldybių. Nėra paslaptis ir tai, kad visos užtvankos daro žalą upių ekosistemoms, tačiau didžiausią grėsmę kelia kritinės būklės užtvankos. Šį kartą drauge su VDU Vandens inžinerijos katedros mokslo darbuotojais „Delfi“ komanda lankėsi prie Grigiškių užtvankos.

Kaip pasakoja Katedros darbuotojas Raimondas Šadzevičius, šiuo metu vyksta Grigiškių užtvankos techninės būklės vertinimo procedūros, po kurių bus pateikti projektiniai siūlymai, kaip reikėtų pasielgti su šia užtvanka.

„Prieš nusprendžiant šios užtvankos tolimesnį likimą, būtina atlikti jos techninės būklės vertinimą, nes, pavyzdžiui, nugriuvus užtvankai, aplinkinei gyvenvietei tai gali padaryti didelių materialinių nuostolių. Na, o atlikus vertinimą, bus sprendžiama, kaip pasielgti su šia užtvanka: nugriauti, rekonstruoti, ar kitaip pritaikyti visuomenės poreikiams“, – aiškina specialistas.

„Grigiškių užtvanka neturi žuvitakio, todėl čia žuvų migracija yra sustojusi ir ekologiniu požiūriu mes šioje vietoje galime įžvelgti problemą. Tačiau, pavyzdžiui, iš ekonominės pusės, čia veikia mažoji hidroelektrinė, kuri gamina atsinaujinančią energiją. Tad kiekvienos užtvankos naudas ir praradimus reikia vertinti atskirtai“, – teigia Katedros darbuotojas Egidijus Kasiulis.

Tačiau neprižiūrimos ir niekam nepriklausančios užtvankos, pasak specialisto, Lietuvoje yra rimta problema. „Neprižiūrima užtvanka, kaip ir bet kuris daiktas, praranda savo funkciją, sugenda, gali sulūžti. Todėl pirmiausia būtina sužinoti kuo daugiau apie užtvankas ir tuomet priimti tinkamus sprendimus“, – teigia VDU atstovas.