Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, mūsų šalyje inventorizuotų užtvankų yra maždaug 1200, dar keli šimtai – neregistruotos.
„Šiandien esame prieš Riešės upelio užtvankos, kuri yra pasenusi ir neturinti ekonominės paskirties bei vertės žmogaus gyvenimui. Ši užtvanka, galima sakyti, reprezentuoja didelę dalį visų Lietuvoje esančių senstančių, nenaudojamų, apleistų ir dažnai bešeimininkių užtvankų“, – sako pašnekovė.
Dar šiais metais šalyje įvyko trys užtvankų avarijos, kurių metų žemės savininkai patyrė nuostolių. Neprižiūrimų užtvankų avarijos jau yra įvykusios Mažeikių, Radviliškio, Kretingos, Telšių, Plungės, Šilutės, Pakruojo, Vilniaus rajonų savivaldybėse. Avarinės būklės užtvankų mūsų šalyje gali būti šimtai.
„Netvarkingos ir neprižiūrimos užtvankos kelia pavojų patiems gyventojams, be to – daro žalą gamtai. Visų pirma – biologinei įvairovei, mat užtvankos ir kiti upėse esantys hidrotechniniai statiniai suardo upės vientisumą. Tai reiškia, kad gyvieji organizmai – įprastai migruojančios žuvys – negali įveikti esamos kliūties, tad neturi galimybės migruoti ir pasiekti nerštaviečių“, – paaiškina K. Gurjazkaitė.
Pašnekovė tikina – dabartinė situacija kelia nerimą, mat dėl esamų užtvankų biologinė įvairovė upėse yra stipriai pažeista ir nykstanti. Per pastaruosius 50 metų visoje Europoje migruojančių žuvų populiacija sumažėjusi daugiau nei 90 proc., o pagrindinė to priežastis – upėse įrengtos užtvankos.
„Visų pirma turėtume suprasti, kad užtvankos nėra kuriamos dėl grožio. Šie infrastruktūriniai objektai turi turėti aiškią paskirtį ir stiprią funkciją. Senos, neprižiūrimos, menką ekonominę naudą teikiančios užtvankos turėtų būti šalinamos. Turime daug potencialo pagerinti Lietuvos upių būklę ir sugrąžinti joms gyvybę“, – sako užtvankų šalinimo pradininkė Lietuvoje, kviečianti gyventojus iš arčiau pažinti mūsų upes.