Bevertis, užmirštas betono gabalas
Kaip pasakoja Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Salantų regioninio parko grupės patarėjas Modestas Šečkus, rasti šaltiniai rodo, kad Salantų užtvanka buvo pastatyta laukų laistymo tikslais, tačiau nėra jokių duomenų, kad iš suformuoto tvenkinio kažkada buvo išvesta laistymo sistema.
„Yra tekę rasti medžiagos, kad sovietmečiu, kai buvo kuriami penkmečio ir panašūs planai, kažkas sugalvojo, kad užtvanka yra reikalinga laukų laistymui. Tačiau užtvanka buvo užbaigta apie 1993 m., o Lietuvoje didžioji melioracija jau buvo įvykusi, todėl statinys tiesiog liko pamirštas. Paprastai kalbant, tai buvo nevykęs sprendimas, kuris aklinai uždarė upės tėkmę 30-čiai metų“, – sako M. Šečkus.
Tačiau klaidas reikia taisyti. Pirmoji Lietuvoje 2020 m. „krito“ Bražuolės užtvanka, o po maždaug metų atėjo ir Salantų užtvankos eilė. Informavus miesto bendruomenę apie planuojamus Salanto upės vagos atkūrimo darbus, nemaža dalis gyventojų mūru stojo ginti sovietinį palikimą menančios ir jokios realios naudos neduodančios betono konstrukcijos.
„Pradžioje netrūko žmonių, kurie į užtvankos rekonstrukciją ir upės vagos atkūrimą žiūrėjo labai skeptiškai. Dalis bijojo, kad po demontavimo darbų viskas bus palikta, nesutvarkyta, o procesas nesuvaldytas. Kita dalis priešinosi tiesiog iš principo – neva, jiems toje vietoje buvo patogu žvejoti, maudytis, nors, kai vasarą lankiausi prie užtvankos dar prieš jos rekonstrukciją, mačiau apaugusią, apžėlusią kūdrą, kurioje jokia rekreacija tikrai nevyko“, – prisimena Aplinkos ministro patarėjas, gamtininkas Marius Čepulis.
Visgi dalis bendruomenės žinią apie tai, kad netrukus neliks Salantų užtvankos, kaip teigia pašnekovas, pasitiko ir su dideliu džiaugsmu, nes užtvanka buvo neprižiūrima, apleista, nesaugi.
Kaip vyko tvarkymo darbai
Apie metus laiko trukusių užtvankos rekonstrukcijos ir Salanto upės vagos atkūrimo darbų metu buvo atliktas tvenkinio vandens lygio žeminimas, vandens pralaidos rekonstrukcija, demontuota slenkstinė nuopila ir suformuota riedulių sraujymė. Taip pat buvo atlikti Salanto vagos atkūrimo, dugno nuosėdų išvalymo darbai žemutiniame bjefe, suformuotas reljefas, sutvirtinta upės vaga, sukurtos dirbtinės nerštavietės, įrengtos šlapynės, sutvarkyta teritorija. Prieš pat darbų pabaigą į vietą nuvykęs M. Čepulis pasakoja pamatęs visiškai kitą vaizdą.
„Palyginti su tuo, kas buvo anksčiau, vaizdas – fantastiškas. Žinoma, krantai, aplinka dar nebuvo iki galo sutvarkyta, tačiau upė jau tada buvo pradėjusi atgauti natūralią savo tėkmę. O ir didelės dalies gyventojų požiūris pasikeitė – žmonės pamatė, kad procesas buvo suvaldytas, suformuotas upės užutekis, kuriame vietos gyventojai gali maudytis“, – pasakoja gamtininkas.
Tačiau keletas asmenų, gyvenančių prie pat upės, kaip teigia Aplinkos ministerijos atstovas, taip ir liko nepatenkinti pokyčiais.
„Žmonės ilgai gyveno prie vienokių sąlygų, o tada atėjo kažkokie blogiečiai ir sugriovė jų „idilę“. Gaila, kad gyventojai nesupranta, kad šioje vietoje ne jie yra svarbiausi, o gamta. Ir tokių žmonių, deja, netrūksta visoje Lietuvoje. Todėl mes visais būdais stengiamės edukuoti visuomenę, kad dėl užtvankų yra suardoma visa ekosistema, nyksta bioįvairovė, mažėja rūšių populiacija ir upė galiausiai žūsta“, – aiškina M. Čepulis.
Aplinkos ministerijos atstovas viliasi, kad tiek Salantų, tiek Bražuolės užtvankos taps pavyzdžiu, kaip tinkamai galima ištaisyti žmogaus padarytas klaidas, nesukeliant išties rimtų problemų gyventojams.
„Šiais metais esame numatę dar 2 užtvankų ardymo projektus. Tačiau tam reikia ne tik daug piniginių lėšų, bet ir toliau dirbti su bendruomenių informavimu. Tikimės, kad Salanto upė bus geras pavyzdys kitiems, kodėl tokie procesai yra reikalingi. Pradžia visada yra sunki, tačiau vėliau net neabejoju, kad įsibėgėsime ir pavysime estus, kurie per pastarąjį dešimtmetį nugriovė per 120 užtvankų“, – sako M. Čepulis.
Džiaugiasi rezultatais ir laukia išsamesnių tyrimų
Salanto upės gijimo užuominas ir joje vykstančius natūralius procesus, kaip pasakoja M. Šečkus, galima buvo pastebėti dar net nesibaigus upės vagos atkūrimo darbams.
„Tik nugriovus betoninę konstrukciją ir technikai dar beformuojant upės vagą, aukštupyje jau fiksavome upines nėges, kurios iki tol minėtoje vietoje nebuvo sutinkamos. Tai yra neabejotinai svarbus rodiklis, kuris reiškia, kad upė atgyja – natūraliai keliauja sąnašos, vyksta natūrali krantų erozija. Net ir dalis Salantų bendruomenės žmonių pripažino, kad per daug skeptiškai žiūrėjo į projektą, o kai kurie net ir asmeniškai mums dėkojo, kad dabar gali džiaugtis švaresniu, gražesniu vaizdu, rekreacijos zonomis“, – pasakoja M. Šečkus.
Tiesa, direkcija yra gavusi ir kelių gyventojų laiškus, kad prie Salantų miesto parko esanti maudynių vieta, vadinama sietuva, po užtvankos rekonstrukcijos yra nebetinkama rekreacijai.
„Šiems gyventojams atrašėme, kad sietuva atsirado dirbtinai nukasant kairįjį upės krantą, o pašalinus užtvankos pralaidą ir upei atgavus savo natūralią tėkmę, pasikeitė kranto linija, liaudiškai tariant – „užnešė smėlio“. Upė tiesiog išsigydė savo žaizdas, kurios atsirado dėl netinkamos žmonių veiklos. Tačiau, kaip ir minėjau, erdvių rekreacijai atsirado kur kas daugiau, o nepatenkinti yra tik tie, kurie gyvena prie buvusios maudynių vietos, sietuvos“, – teigia M. Šečkus.
Kadangi jau šiandien yra fiksuojami Salanto atsigavimo ženklai, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos Salantų regioninio parko grupės atstovo teigimu, neprireiks daug laiko, kol upė visiškai atstatys savo ekosistemą.
„Kad atsistatytų žuvų ištekliai ir visa ekosistema, mokslininkų vertinama, kad gali tekti palaukti maždaug 5 metus, tačiau manau, kad viskas įvyks daug greičiau ir jau kitais metais galėsime matyti reikšmingesnius rezultatus. Esame suplanavę, kad mokslininkai dar šią vasarą upėje atliks ichtiologinius tyrimus ir metų pabaigoje greičiausiai turėsime ataskaitas ir bus galima tiksliau pasakyti, kada tikėtis žuvų pagausėjimo“, – sako M. Šečkus.
Upė – gyvas organizmas su savo skauduliais
Kad būtų paprasčiau suprasti, kodėl žuvų migracijos kelių atkūrimas yra būtinas, M. Šečkus siūlo upes prilyginti žmogaus kraujotakos sistemai:
„Įsivaizduokite, kraujagyslėmis teka kraujas, staiga atsiranda trombas. Visa žmogaus kraujotaka, visi procesai ima ir sutrinka. Lygiai tas pats yra ir su upėmis. Pastačius užtvanką, pažeidžiami upės gyvybingumą lemiantys procesai, dėl to blogėja jos ekosistemos būklė, pasikeičia upės vandens cheminė sudėtis, temperatūra, upėje esanti bioįvairovė pradeda nykti, žuvims užtvenkiami migracijos keliai, dėl to jos nepasiekia savo neršimo buveinių, ir tai vyksta dešimtmečius“, – pasakoja Salantų regioninio parko grupės patarėjas.
Pašalinus žuvų migracijos kliūtis, yra atstatoma natūrali upės tėkmė, o tai reiškia, kad prasideda ypač spartus jos ekosistemų atsistatymas visame užtvankos paveiktame ruože, kuris apima ne tik tvenkinio teritoriją, bet ir žemiau bei aukščiau esančias upės atkarpas.
„Prasideda gausybė įvairiausių natūralių procesų: upėje žymiai pagerėja buveinių kokybė, atsistato reikiamos vandens cheminės ir fizikinės savybės, sparčiai pradeda augti migruojančių žuvų kiekiai. Net neabejojame, kad ateityje tai matysime ir Salanto upėje“, – tikina specialistas.
Projektas sulaukė ir tarptautinio dėmesio
Nors specialistams, dirbusiems prie projekto, ir kilo įvairiausių iššūkių, ypač edukuojant visuomenę, viešojoje erdvėje neigiant užtvankų naudos mitus, vis dėlto postūmis viešojoje komunikacijoje įvyko.
Dėmesį atkreipė tarptautinė organizacija „Dam Removal Europe“, kuri rengė dokumentinio filmo apie užtvankų griovėjus filmavimo darbus ir pristatydami kasmetinius Užtvankų šalinimo apdovanojimus į juos įtraukė ir Salantų regioninio parko grupės įgyvendintą projektą. Projektas yra tarp penkių nominantų iš visos Europos. Nuo 2023 m. balandžio 3 d. iki balandžio 17 d. vyksta visuomenės balsavimas, kuomet bus išrinktas 2022 m. geriausias užtvankų šalinimo projektas Europoje.
Už projektą, įgyvendintą Salantuose, balsuoti galima iki 2023 m. balandžio 17 d. (23.59 val.). Nuoroda: Dam Removal Award Nominees 2022 - Dam Removal Europe.
Laimėtojas bus paskelbtas artėjančioje užtvankų šalinimo Europos konferencijoje Jungtinėje Karalystėje, Mančesteryje, 2023 m. gegužės 18–19 d. Apdovanojimus rengia ir remia šios tarptautinės organizacijos: „Dam Removal Europe“, „World Fish Migration Foundation“, „European Investment Bank“, „Nature Conservancy and supported by the Dutch Postcode Lottery“ ir „Forest Peace Foundation“.