Pradžioje buksavo, bet neparklupo
„Mokykloje dominavo humanitarinė ugdymo programa, o tiksliųjų mokslų pagrindai buvo minimalūs. Apie inžineriją nežinojau beveik nieko, tačiau draugas pasiūlė pabandyti – jo tėvas dirbo šioje srityje ir visada mums kartojo, kad civilinė inžinerija yra labai perspektyvi sritis, kur darbo niekuomet netrūks“, – prisimena A. Baltrušaitis.
Andriui, humanitarinės krypties mokyklą baigusiam jaunuoliui, patekimas į Vilniaus Gedimino technikos universitetą (VILNIUS TECH) buvo tik pirmasis žingsnis.
Studijos nuo pat pradžių jam tapo išbandymu, nes tiksliųjų mokslų pagrindai buvo silpni. Nepaisant skolų ir netgi paimtų akademinių atostogų, Andrius nepasidavė.
„Per akademines atostogas turėjau laiko apsvarstyti, ar padariau teisingą studijų pasirinkimą ir ar toliau noriu tęsti mokslus. Tačiau nusprendžiau nepasiduoti ir pradėjau mokytis savarankiškai. Per tą pusmetį pats užpildžiau visas spragas, kurias atsinešiau iš mokyklos. Grįžau į universitetą, tik šįkart jau suprasdamas, kaip veikia inžinerija. Ši sritis man tapo tikrai įdomi, pradėjau mėgautis savo studijomis“, – dalijasi savo patirtimi Andrius.
Kelių ir geležinkelių inžineriją rinkosi paskui draugus
Dar bakalauro studijų metu Andrius turėjo rinktis tolimesnių mokslų kryptį iš dviejų gana skirtingų variantų – arba kelių ir geležinkelių inžineriją, arba miestų inžineriją.
„Didelio skirtumo, ką pasirinkti, nemačiau, bet pasirinkimą gilintis į kelius nulėmė aplinka. Taip jau susiklostė, kad grupės draugai rinkosi kelių ir geležinkelių kryptį. Abi pakraipos man buvo vienodai įdomios, o ir dabar laisvalaikiu domiuosi miestų inžinerija“, – teigia jis.
Praktiką Andrius atliko kelių ženklinimo įmonėje, kur įgijo vertingos patirties. „Teko važinėti po visą Lietuvą, atlikti kelių ženklinimo darbus. Tai buvo dinamiška, įdomu ir, žinoma, svarbu – tuo metu dar ir gerai apmokama veikla“, – prisimena A. Baltrušaitis.
Pagreitį įgavęs Andrius po bakalauro studijų baigimo išsikėlė sau ir magistro iššūkį. Tiesa, įgijęs magistro laipsnį, vilnietis dešimtmečiui aprimo, kol galiausiai 2022 m. jis apsigynė statybos inžinerijos mokslų daktaro laipsnį.
Paliko antspaudą VNO istorijoje
AB „Viamatikoje“ inžinierius per 14 metų nuo techniko užkopė iki laboratorijos vadovo pozicijos, kurią užima nuo 2016 m. Ši laboratorija vykdo daugiau nei 200 skirtingų bandymų ir tyrimų, užtikrinančių kelių, geležinkelių ir kitų infrastruktūros projektų kokybę.
Kaip pasakoja Andrius, vienas įsimintiniausių jo vadovaujamų projektų – per rekordiškai trumpą laiką atlikta Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija.
„Per 8 vadovavimo metus turbūt labiausiai įsiminė darbas Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos projekte. Visus darbus, taip pat ir laboratorinius bandymus, reikėjo atlikti per mėnesį, kai oro uostas buvo uždarytas. Teko nemažai lankytis statybų aikštelėje, spręsti nestandartines užduotis, dirbti naktimis ir per trumpiausius galimus terminus.
Visas laboratorijai pavestas užduotis atlikome laiku ir kokybiškai, taip prisidėdami prie vieno iš pagrindinių strateginių objektų modernizacijos. Tai buvo didelis iššūkis, bet jis buvo dar vienas įrodymas, kad mano atliekamas darbas kuria gerovę visuomenei“, – pasakoja jis.
Inžinierių sukurti sprendimai – tobulesnei kasdienybei
Paklaustas, kodėl jauniems žmonėms verta rinktis inžineriją, A. Baltrušaitis įvardija du esminius šios specialybės privalumus. Inžinieriaus karjera ne tik įdomi, bet ir leidžia realiai prisidėti prie visuomenės gerovės kūrimo.
„Mano darbas man teikia daug džiaugsmo, nes žinau, kad prisidedu prie projektų, kurie keičia mūsų kasdienybę ir kuria patogesnį gyvenimą visiems. Keliaudamas su šeima ar draugais dažnai pravažiuoju kelią ar tiltą, prie kurio statybos prisidėjau, ir jaučiu pasididžiavimą. Tai ne tik proga papasakoti jiems apie savo darbą, bet ir priminimas, kad inžinierių sukurti sprendimai tampa kasdienės gerovės dalimi – jie ne tik tarnauja šiandien, bet ir išliks svarbūs dar daug metų į priekį“, – sako Andrius.
Pasak jo, inžinerinės specialybės tampa dar patrauklesnės šiais greitų pokyčių ir technologijų laikais.
„Ateityje kelių statyboje vis daugiau dėmesio bus skiriama autonominiams mechanizmams. Robotizuoti ekskavatoriai ir buldozeriai, naudodami GPS technologijas ir 3D modelius, gali tiksliai atlikti kasimo bei lyginimo darbus, o savarankiškai važiuojantys sunkvežimiai – pervežti statybines medžiagas, didindami našumą ir saugumą. Nors šios technologijos dar tobulinamos, inžinierių vaidmuo išliks svarbus – jie prižiūrės, programuos ir užtikrins jų veikimą“, – sako A. Baltrušaitis.