Siūlo prisijungti prie nemokamo interneto? Specialistas perspėja, kodėl to daryti nereikėtų

Visi puikiai žinome: landžioti internete reikėtų atsakingai, mat čia netrūksta nei apgaulingos informacijos, nei užsislėpusių, jūsų informaciją galinčių pavogti virusų. Tačiau ar kada susimąstėte apie tinklą, prie kurio jungiatės? Jis, anot specialistų, taip pat turi būti patikimas.

Pasikliauti reikėtų tik „savu“ internetu

Jei nesate užsisakę neriboto mobiliųjų duomenų paketo, megabaitus greičiausiai taupote: atėję į kavinę, prekybos centrą ar dirbdami tiesiog mieste, jungiatės prie viešojo tinklo ir naršote į valias, juk tai – nieko nekainuoja.

Lyg ir nieko ypatingo – prisijungėte, panaršėte, o ar esate tikri, kad tuo metu tai padarėte saugiai? Sakysite: nieko baisaus, kam aš galiu būti įdomus? Tačiau programišiams tai nė motais – kiekvieno iš mūsų informacija jiems gali būti naudinga. Juk dažnas net slaptažodžius visur naudoja tuos pačius – prisijungimui prie el. pašto, socialinių tinklų, darbinės sistemos ir čia kruopščiai saugomų duomenų.

„Vienas svarbiausių saugumo elementų – patikimas ryšys, todėl saugant savo asmeninius duomenis, vertėtų jungtis tik prie „savo“ viešojo tinklo“, – sako „TeraSky“ grupės kibernetinio saugumo operacijų ir paslaugų vadovas Giedrius Meškauskas. Tik kas tas „savas“ viešasis tinklas ir kaip žinoti, kad jis tikrai saugus?

„Tose pačiose vietose – kavinėse, parkuose ar prekybos centruose – prieiga prie viešojo interneto gali skirtis. Savas internetas – tai bevielis ryšys, kai yra žinomas belaidės prieigos taškas (angl. access point). Jūs žinote kas yra atsakingas už prieigos tašką. Tai gali būti jūsų darbo vieta, namai ar kita žinoma vieta, – paaiškina specialistas. – Tuo tarpu nesavas viešasis interneto ryšys, greičiausiai neapsaugotas jokiu slaptažodžiu ir dar žadantis nemokamą internetą, tikrai nėra saugus, juk nežinome kas jį teikia ir kokiais tikslais.“

Ant sukčių kabliuko užkibti gana paprasta

Sakoma, kad nemokamas gali būti tik sūris pelėkautuose. Panašiai gali nutikti ir su internetu, tad aklai susigundyti nemokamu belaidžiu ryšiu tikrai nereikėtų. Prisijungus prie tokio viešojo tinklo, galite lengvai tapti piktavalių taikiniu ir kone savanoriškai atiduoti jiems visus savo duomenis arba gauti užkratą.

„Dažniausiai bevielio interneto atakos yra organizuojamas turistinėse vietose, viešose erdvėse, viešbučiuose. Situacijos dažniausiai būna tipinės – pavyzdžiui, išvykus į kitą šalį nusprendžiate pasitikrinti savo elektroninį paštą. Įsijungiate kompiuterį ar išmanųjį telefoną ir tarp daugybės tinklų surandate neužrakintą „Wi-Fi“. Pavadinimas gali skambėti visai neįtariai, tarkim, „Barcelona City Free Wi-Fi“ arba tiesiog „Free_internet“, tačiau tikrai tikėtina, kad piktavaliai, veikiantys greta, šį netikrą tinklą sukūrė ir jo neužrakinėjo tam, kad galėtų lengvai surasti patiklių aukų“ – pasakoja G. Meškauskas.

Prisijungus prie tokio tinklo, programišiai gauna visą neapsaugotą informaciją keliaujančią tinklu, tai gali būti ir jūsų panaudoti slaptažodžiai ar net failai, kurie pasiekiami dėl saugumo spragos jūsų įrenginyje.

Panašiu principu asmeninius jūsų duomenis programišiai gali pasisavinti ir „pakišdami“ jums netikrą interneto svetainę.

„Anksčiau daugelis svetainių veikdavo atviru tekstu, t. y. nekriptuojant kanalų, todėl visi slaptažodžiai, kuriais naudodavosi vartotojai, būdavo lengvai nuskaitomi. Šiai dienai, nors tai padaryti ir sudėtingiau, perimti ir „pakišti“ vartotojui netikrą svetainę taip pat įmanoma. Pavyzdžiui, einate į Facebooką, bet jus nukreipia į identiškai atrodančią, tačiau netikrą svetainę. Taip nieko nenutuokdami programišiams atiduodate savo slaptažodį, – paaiškina specialistas. – Gali nutikti ir taip, kad būsite nukreipti į užkrėstą svetainę, kuri pridarys žalos jūsų kompiuteriui ar kitam išmaniajam įrenginiui, kuriuo naudojatės.“

Vis tik bene didžiausią grėsmę ir realiausią pavojų, anot specialisto, kelia programišių įsilaužimai į vidinį tinklą per menkai apsaugotus belaidės prieigos taškus. Tad tiek belaidžio tinklo vartotojų, tiek likusio tinklo dalis tampa prieinama ir gali būti pažeista.

Kaip apsisaugoti?

G. Meškauskas tikina: būti užtikrintam, kad jungiatės prie saugaus viešojo prieigos taško, galimybės nėra. Ką tuomet daryti, kad jaustumėtės saugiai? Atsakymas paprastas: naudotis savo nešiojamu internetu.

„Jungdamiesi prie bevielio atvirto interneto savo saugumu tikri negalite būti, todėl jei tik yra galimybė, visuomet naudokitės savo mobiliaisiais duomenimis. Mobilusis internetas yra privatus, jame nėra tarpinių taškų, kuriuos programišiai galėtų perimti taip, kaip tai daro su „Wi-Fi“, – pataria specialistas.

Patogus sprendimas visiems atvejams – (MBB). Ši technologija leidžia sparčiausio Lietuvoje „Telia“ 4G LTE tinklo suteikiamą interneto ryšį naudoti Jūsų planšetėje, kompiuteryje ar tiesiog namuose. Telia nešiojamo interneto vidutinė sparta siekia net 94 mb/s ir yra bent 66% didesnė lyginant su konkurentais. Pasirinkę jūsų poreikius geriausiai atitinkantį planą, greitai ir saugiai naršyti internete ar dirbti nuotoliniu būdu galėsite bet kurioje vietoje.

Daug keliaujantiems ir laiką leidžiantiems užsienio šalyse, G. Meškauskas pataria įsigyti tarptinklinio ryšio mobilių duomenų paketą. Tokiu atveju būsite ramūs, kad naudojate saugų savo prieigos tašką.

O tiems, kurie suka galvą dėl mobiliųjų duomenų, Telia turi ne vieną pasiūlymą: lanksčių mobiliojo ryšio planų su greičiausiu internetu naudos galioja ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos bei Skandinavijos šalyse, tad naršyti galėsite tiek, kiek reikės, net ir būdami užsienyje.