„Kai šeima atsiduria tokioje krizinėje situacijoje, kai savarankiškai negali išgyventi savo namuose, jai pagalbą teikiame mes“, – sako R. Motiečienė, lankantis Kauno miesto Šeimos krizių centre, kuriame teikiamos intensyvaus krizių įveikimo ir kitos paslaugos.
Ji pasakoja, kad žmonės čia atvyksta su pačiomis įvairiausiomis problemomis, kurios dažnai persipynusios viena su kita: skurdas, nedarbas, patiriamas smurtas. „Istorijos labai skirtingos, kiekviena kitokia, bet paprastai visose yra vaikai“, – sako įstaigos vadovė.
Kiekviena istorija – skaudi savaip
R. Motiečienė sako, kad pirmiausia stengiasi matyti sudėtingoje situacijoje atsidūrusį žmogų, vaiką, jo istorija yra šalia.
„Pas mus apsigyvena ir nuo ekonominio smurto nukentėjusios moterys, kurios gyveno šeimose net ir su labai pasiturinčiais vyrais, buvo atsidėjusios vaikų auginimui, tačiau po skyrybų atsidūrė skurde. Atvyksta ir smurtą patyrusios moterys, kai kurios stokoja socialinių įgūdžių; visų jų sudėtinga psichologinė emocinė būsena, kamuoja nesaugumo jausmas, žema savivertė“, – skaudulius vardija pašnekovė.
Ir sako, kad visais šiais atvejais reikia kompleksinės pagalbos. Čia ji ir yra teikiama.
„Ypač reikalinga psichologo pagalba tiek mamoms, tiek vaikams. Svarbios ir socialinių darbuotojų konsultacijos užmezgant ryšį. Juk moterys atvyksta išsigandusios, nepasitikinčios institucijomis, turime tą pasitikėjimą užmegzti ir kurti ryšį“, – pasakoja R. Motiečienė.
Kurti namus, kokių norėčiau sau
R. Motiečienė sako, kad labai svarbi ir aplinka, kurioje naują gyvenimo etapą pradeda moterys: „Kartais mes net neįsivaizduojame, kokią reikšmę turi būstas, kad žmogus jaustųsi orus. Todėl kaip vadovė, vadovaujuosi moto, jog turiu kurti čia tokius namus, kokių norėčiau pati.“
Ir sako esanti dėkinga IKEA, kuri jau trečius metus padeda įrengti arba atnaujinti Kauno Šeimos krizių centro patalpas.
„Pamenu, pas mus atvyko moteris su trimis nepilnamečiais vaikais, kuri gyveno dešimties kvadratinių metrų bendrabučio tipo kambarėlyje tokiame skurde, kuris neatitiko jokių žmogiškųjų gyvenimo sąlygų. Ir kai juos įkurdinome IKEA baldais apstatytame kambaryje, mažiausias vienuolikos mėnesių vaikutis ėmė džiaugtis, ropinėti kilimu, jį liesti ir atsistojo, nors iki tol nevaikščiojo ir ėmė šokinėti. Tai yra neįtikėtina! Dar pamenu, kaip dvyniai broliai mamai iš karto pasakė: „mama, pažadėk, jog kol mes nesusitvarkysime savo kambariuko taip, kaip šitas, tol nevažiuosime namo“, – dalijasi prisiminimais krizių centro vadovė.
Tiesa, direktorė neslepia, jog būta ir nerimo, kaip pavyks išlaikyti naujai įrengtas patalpas: „Atvyksta įvairios šeimos, kai kurios ir be socialinių įgūdžių, be įpročių išlaikyti tvarką, nežino, kaip tvarkyti ir puoselėti namus, kad vaikai turi būti saugioje aplinkoje.“
Ir pasidžiaugia, kad nuogąstavimai nepasitvirtino – patalpos ir šiandien atrodo puikiai.
Mokome ir kepti blynus, ir tvarkyti finansus
„Kiekvienas žmogus turi bazinius ir aukštesniuosius poreikius. Su dauguma savo gyventojų pradedame dirbti nuo bazinių poreikių tenkinimo. Mokome, jog reikia praustis, gaminti šviežią maistą, parodome, kaip tvarkyti indus,“, – apie darbo kasdienybę pasakoja R. Motiečienė.
Ji sako, kad kai kurios moterys pirmą kartą gyvenime iš arti pamato indaplovę ir mokosi ja naudotis.
„Mūsų centre yra individualios priežiūros darbuotojos, kurios moko žmones elementarių dalykų, kurių kartais jie negebėjo iki tol dėl skurdo ar dėl tam tikros negalios. Jos net parodo moterims, kaip vaikui kepti blynus, virti košę ar pagaminti mėsos patiekalą. Aiškiname, kad vaikas per dieną turi gauti vaisių ir daržovių“, – vardija pašnekovė ir džiaugiasi, jog dauguma moterų, kai tik išmoksta naudotis buitine technika, įgunda ir puikiai gaminti maistą.
„Graži aplinka motyvuoja tvarkytis, keisti gyvenimą ir teikia vilties. Žmogus pamato, kad galima gyventi kitaip“, – sako R. Motiečienė
Laikina stotelė – kaip naujo gyvenimo startas
Socialinių paslaugų centro vadovė sako, kad jos darbas, kuriame ji mato daugybę sudėtingų situacijų ir viltingų išeičių yra ir jai pačiai stimulas niekada nepasiduoti.
„Atvyksta pikti, nepasitikintys žmonės, o išvyksta dėkodami, apkabina. Padedame žmonėms ne tik psichologiškai atsigauti, bet ir suteikiame finansinio raštingumo pagrindus. Galimybė čia gyventi yra iki vienerių metų. Kaip tarpinė stotelė, tai yra ilgas laikas“, – pasakoja R. Motiečienė.
Tačiau pasak jos, tiek laiko pakanka, jog net laikini šeimos namai taptų puikiu pavyzdžiu, kokioje aplinkoje galima gyventi ir kaip galima susitvarkyti.
„Žinoma, staigiai problemos neišsisprendžia, nes žmonės atvyksta iš aplinkos, kurioje gyvena daugybę metų. Atvyksta ir vyresnės mamos, kurios turi savo įpročius, ilgai gyveno skurde, kentė įvairų smurtą. Susiduriame su labai didelėmis problemomis. Todėl pirmiausia užtikriname bazinius mamų ir vaikų poreikius, higieną, ugdymą, po to stengiamės „lipti“ aukštyn“, – apie kelią permainų link kalba vadovė.
Ir sako, jog kai vėliau sutinka čia gyvenusius vaikus ir klausia, kas jiems labiausiai įsiminė, išgirsta, jog čia esančios taisyklės. „Tuo ir džiaugiamės, kad net paaugliai įgyja įgūdžių, o absoliuti dauguma šeimų, net 90 procentų ima gyventi ir tvarkytis savarankiškai“, – sako centro direktorė.
Visada yra, kuo pasitikėti!
Įveikti sudėtingas situacijas daug paprasčiau, kai nesi vienas. Jei prireiktų palaikymo ar pagalbos, visada galite kreiptis į:
specializuotos kompleksinės pagalbos centrą – skambinkite telefonu 8 700 55516;
artimiausią pagalbos vietą savo mieste – kontaktus rasite www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai
Prisijunkite prie judėjimo!
Siekdama paskatinti atkreipti dėmesį į dažnai stigmatizuojamą smurto artimoje aplinkoje temą, IKEA ėmėsi bendradarbiauti su žinomu dizaineriu Robertu Kalinkinu. Bendro darbo rezultatas – išskirtinio dizaino krepšių kolekcija, siunčianti socialinę žinutę ir primenanti visuomenei, kaip svarbu stebėti aplinką, išlikti sąmoningiems ir neužsimerkti prieš smurtą, galintį vykti visai šalia.
Riboto kiekio kolekciją „Pastebėk smurtą“ sudaro dviejų modelių krepšiai, kurių dizainas paremtas simbolika: išsiuvinėta akis yra priminimas neužsimerkti ir stebėti aplinką, o saugos diržai, panaudoti kaip rankenos, reprezentuoja saugumą, kurio trūksta aukų namuose, ir pokyčius visuomenėje, būtinus tam, kad šios galėtų jaustis saugios.
IKEA krepšių kolekcija „Pastebėk smurtą“ – būdas parodyti, kad nesate abejingi ir neužsimerkiate prieš smurtą. Prisijunkite prie judėjimo čia.