Vyrai apie patiriamą smurtą prabyla retai
Psichologė, kognityvinės elgesio terapijos konsultantė Dovilė Bubnienė, Nacionalinės psichosocialinės pagalbos vyrams ir Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė, Vyrų linijos iniciatorė sako, jog smurto prieš vyrus tema yra labai subtili ir slidi.
„Viena vertus, tikrai yra sisteminių smurtautojų, sociopatų, psichopatų, kurių terorizavimas neturi ribų ir kuriems nebaisu vėl grįžti į įkalinimo įstaigą. Tačiau tuo kaltinti visų vyrų negalima“, – sako psichologė.
Pasak jos, pasaulyje seniai (o dabar – vis dažniau ir Lietuvoje) kalbama apie tai, jog vyrai taip pat patiria smurtą – fizinį, psichologinį, emocinį, ekonominį, seksualinį, t. y. bet kokios rūšies smurtą artimoje aplinkoje.
„Deja, statistikos, nuo ko vyrai nukenčia labiausiai, nėra. Tokių mini tyrimų, jei ir atliekama, tai tik studentams rašant baigiamuosius darbus, kurie ir lieka universitetų archyvuose.
Įvairiuose šaltiniuose nurodoma, jog moterys fizinį smurtą patiria kelis kartus dažniau nei vyrai. Nepaisant to, manoma, jog vyrai artimoje aplinkoje gali patirti daugiau psichologinio ir kitokio smurto apraiškų. O patys vyrai apie patiriamą smurtą viešai retai prabyla“, – sako 16 metų su vyrais, patiriančiais smurtą, dirbanti psichologė.
Už oficialių skaičių – nematoma realybė
D. Bubnienė teigia, jog į policijos suvestines dažniau patenka tie atvejai, kai artimoje aplinkoje susimušė ar vienas kitą primušė du vyrai – brolis brolį, sūnus tėvą ir pan. „Kai smurtą vyrai patiria iš moterų, o šeimoje yra vaikų, paprastai vyrai tai nutyli. Todėl statistika neatspindi realaus vaizdo. Tikrųjų skaičių artimiausiu metu Lietuvoje dar nesužinosime“, – apgailestauja specialistė.
„Jei visi vyrai apie patirtą smurtą praneštų arba patys atsakytų smurtu, mūsų šalies statistiniai smurto rodikliai ryškiai padidėtų“, – apie nematomą realybę kalba specialistė.
Tačiau, smurto mastus galima įsivaizduoti, remiantis kitų šalių statistika.
„Pavyzdžiui, JAV pateikiami tam tikri duomenys apie vyrų patiriamą smurtą. Kai kurie šaltiniai nurodo, jog intymaus partnerio smurtą patiria 1 iš 4 vyrų (ir 1 iš 3 moterų) – tai yra stumtelėjimą, pliaukštelėjimą, žnaibymą, tačiau tokie veiksmai dažnai net nėra vertinami pačių juos patiriančiųjų kaip smurtas.
Tų pačių šaltinių duomenimis, 1 iš 25 vyrų (ir 1 iš 7 moterų) kada nors buvo sužaloti savo intymaus partnerio“, – dalijasi duomenimis D. Bubnienė.
Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, jog terminą užsienio statistiniuose duomenyse „intymus partneris“ reiktų vertinti nevienareikšmiai, nes kitose šalyse (ne Lietuvoje) tai gali būti ir homoseksualios poros, kai prieš vyrą smurtavo kitas vyras.
Smurtavusios motinos padariniai persekioja visą gyvenimą
„Nors agresija būdinga visoms gyvoms rūšims, tačiau žmonių ji žiauresnė ir rafinuotesnė“, – teigia psichologė D. Bubnienė. Ji pasakoja, jog teikiant psichologinę ir psichoterapinę pagalbą vyrams, neretai tenka kalbėti apie jų patirtis ir prisiminimus.
„Vyrai kartais dalijasi apie smurtavusius mamas – būna net sunku įsivaizduoti, jog moteris ir mama galėjo būti toki žiauri savo mažam vaikui“, – sako specialistė.
Pasak jos, vyrai nelengvai apie tai pasakoja, neretai atsiveria, kuomet pavyksta užmegzti ilgesnį terapinį kontaktą.
„Jei kalbame apie fizinį smurtą, tai vyrų patyrimai yra šie – pliaukštelėjimai, kumščiavimai, spardymas, stumdymas, taip pat gnybimas, čiupimas už ausies. Neretas reiškinys – nagais apdraskytas vyro kūnas: rankos, kaklas, veidas, krūtinė. Žinau istoriją apie šakute sužalotą vyro pilvą – teko matyti tuos likusius randus“, – pasakoja psichologė.
Ji sako, kad neretai vyrai smurtą patiria tuo metu, kai negali niekaip reaguoti ar apsiginti, pavyzdžiui, vairuodami ar dirbdami kitą darbą.
„Kartą vienas vyras pasakojo, jog jam vairuojant žmona dėl nepatikusio atsakymo trenkė megztiniu per veidą, tada dar kelis kartus, kol susidarė pavojinga situacija. Žmogus tada tiesiog sustabdė automobilį, išlipo ir nuėjo“, – apie tragiškai ne tik smurto aukai, bet ir nieko neįtariantiems aplinkiniams galėjusią pasibaigti situaciją pasakoja pašnekovė.
Smurtas ir patyčios atima norą gyventi
Psichologė D. Bubnienė sako, jog vienareikšmiai galima teigti, jog depresija, save žalojantis ar rizikingas elgesys, žema savivertė yra susiję su patirtu smurtu. Ir nebūtinai fiziniu.
„Kai girdime žodį „smurtas“, pirmiausia pagalvojame apie fizinius veiksmus, dėl kurių padaromi akimi matomi sužeidimai. Tačiau nuolat ir sistemingai taikomas smurtas – vyro nuvertinimas, žeminimas, patyčios, kritika, įžeidinėjimai, nenuoseklumas, realybę iškreipiantis kalbėjimas, manipuliacijos, kognityvinio disonanso kėlimas, emocinis šaltumas, nuolatinis nesiskaitymas, nesitarimas, nuomonės nepaisymas, vertimas jaustis kaltu, kvailu, negabiu ir pan., kritika kitų (pavyzdžiui, vaikų, draugų akivaizdoje), tyčiojimasis dėl išvaizdos, amžiaus, profesijos, uždarbio, seksualinių gebėjimų, reikalavimas daugiau uždirbti, atiduoti visą atlyginimą, nupirkti viską, ko norisi, emocinis šaltumas, terorizavimas, kaltinimas išsigalvotais dalykais – ilgainiui sutrypia vyro pasitikėjimą savimi, sukelia nuolatinį nerimą, frustraciją, gali atimti norą veikti ir gyventi“, – reziumuoja specialistė.
Ji pastebi, jog moterų naudojamos smurto formos yra tokios pat, kaip ir vyrų: „Tai yra asmens išnaudojimas savo poreikiams, pastangos atkirsti jį nuo artimųjų ir draugų, bandymas sukelti kaltę ir gėdą taip siekiant sužlugdyti savivertę.“
Auka ir smurtautojas gali keistis vaidmenimis
D. Bubnienė sako, jog pasitaiko tokių toksiškų ir destruktyvių santykių, kuriuose prošvaisčių nėra. O smurto ratą vienodai gali įsisukti tiek vyrai, tiek moterys.
„Konsultuodama klausiu vyrų, kodėl jie vis dar tuose smurtiniuose santykiuose? Atsakymai būna tokie: „turime vaikų“, „bendras būstas“, „kartais būna geriau“, „tikiuosi, kad viskas pasikeis“, „aš auklėtas, kad šeima yra svarbu“, „mes susituokę, negi bėgiosi“ ir pan.“, – vardija specialistė.
Ji sako, jog būna situacijų, kai poroje patiriamas smurtas yra abipusis, o intymūs partneriai tiesiog keičiasi vaidmenimis – čia vienas smurtautojas, o kitas auka, vėliau atvirkščiai.
„Gyventi su smurtaujančiu žmogumi yra labai traumuojanti patirtis. Nukenčia ne tik kūnas, kuris gali būti apdraskytas nagais ar bato kulniuku jame palikta žymė. Tai gali būti ir peilis krūtinėje“, – perspėja psichologė.
Tačiau, pasak jos, bet koks smurtas labiausiai žaloja pačią asmenybę: „Didėja menkavertiškumo jausmas, nepasitikėjimas savimi ir kitais, frustracija, neviltis, kyla savidestrukciniai impulsai – alkoholio vartojimas, mintys apie savižudybę. Taip pat tai gali sukelti ir įniršio bangą.“
D. Bubnienė sako, jog psichologinis ar emocinis smurtas iškreipia ne tik poros santykius, bet ir šeimoje augančių vaikų nuostatas.
„Dar vienas pavyzdys iš mano praktikos. Kažkada alkoholį vartojęs vyras jo visiškai atsisakė prieš 8 metus. Visą tą laiką žmogus gyvena blaiviai. Tačiau žmona jam bene kasdien primena tą sunkų periodą kartodama „tu alkoholikas“ arba nuolat priekaištaudama – „turi mane ant rankų nešioti, kas tu be manęs“, „alkoholikas buvai, juo ir liksi“.
Vyras sako, jog jam kartais atrodo, jog nuo įtampos galva sprogs – toks menkavertis pasijunta, nes kad ir ką daro, žeminimas nesibaigia, kartais nesinori nė gyventi“, – apie kasdienį psichologinį smurtą pasakoja psichologė. Ir priduria, jog blogiausia, kad tai vyksta vaikų akivaizdoje.
Agresija gali būti atvirkščiai proporcinga fizinei jėgai
D. Bubnienė atkreipia dėmesį į tai, jog agresija nėra tolygi fizinei jėgai: „Fiziškai stiprus žmogus nebūtinai yra linkęs smurtauti. Būna, jog suprasdamas savo fizinę jėgą, jis elgiasi dar atsargiau.“
Pasak pašnekovės, agresyvumą gali nulemti įvairios traumuojančios patirtys (pavyzdžiui, patirtas smurtas), psichikos ligos, priklausomybės, taip pat ir psichologiniai bei asmenybės ypatumai, negebėjimas toleruoti kito žmogaus ir jo poreikių, impulsų kontrolės stoka.
„Dažnas smurtaujančio ypatumas – empatijos nebuvimas, egocentrizmas, jautimasis „pasaulio bamba“, kai kitas ar kiti turi paklusti bei vykdyti visokius norus, tenkinti įvairius egoistinius reikalavimus“, – aiškina specialistė.
Ji pastebi, jog agresyvios ir smurtaujančios moterys gali būti įgijusios tokį elgesio modelį vaikystėje: „Pavyzdžiui, jei tėvas skriaudė mamą, o dukra matė ir prikaupė daug pykčio vyrų atžvilgiu. Arba atvirkščiai –mama buvo valdinga ir kontroliuojanti bei engianti tėvą, tad gali susiformuoti atitinkamas dukros elgesio su artimu vyru modelis.“
D. Bubnienė sako, jog paprastai agresija kyla iš pykčio, o pyktis atsiranda iš nepatenkintų poreikių.
„Kartais agresyvų, tad galimai ir smurtaujantį, žmogų pastebime iškart. Prieš savaitę parke iš tolo stebėjau moterį su 4–5 metų mergaite. Mama pakeltu tonu kalbėjo su ja, nors mergaitė ėjo šalia. Nesigirdėjo žodžių, tik piktas tonas. Vienu momentu mergaitė sustojo. Mama atsisukusi piktai šaukė eiti. Nesulaukusi veiksmo, grįžo atgal ir nustvėrusi už rankos stipriai vaiką pakratė. Arčiau buvę vyrai sugėdino mamą“, – dažna gyvenimiška situacija dalijasi specialistė.
Psichologė sako, jog agresyvų žmogų, kuris prastai save kontroliuoja, galime pastebėti iškart: „Tačiau kai kurie asmenys, ne išimtis – ir moterys, puikiai sugeba tvardytis viešumoje. Ir tik su pačiais artimaisiais leidžia nesivaldyti.“
Dalis smurto formų prieš vyrus tapusios socialinėmis normomis
D. Bubnienė teigia, jog neretai vyrai nėra tikri, kaip vertinti vieną ar kitą situaciją ir, net patirdami smurtą, dvejoja, ypač, kai susiduria su tokiomis jau kone tradicija tapusiomis situacijomis.
„Žmona sako, kad vyras turi parnešti namo visus uždirbtus pinigus, todėl bent kartą per mėnesį ji reikalauja parodyti sąskaitas, pavedimus. Prašo, kad pervesčiau jai savo atlyginimą arba nuimčiau ir atiduočiau grynus. Nenoriu su tuo sutikti, todėl dažnai pykstamės, ji sako, kad susiras kitą ir mane paliks... Galvoju, kaip turėtų būti iš tikrųjų?“ – išgirstomis istorijomis dalijasi D. Bubnienė.
Psichologė sako, jog kylantis konfliktas, kuris turi aiškiai apibrėžtą objektą, paprastai yra išsprendžiamas radus kompromisą. „Jei konfliktai labai dažni, daug pykstamasi, tuomet galima būtų kelti prielaidą, kad galbūt yra ir vienos ar kitos rūšies smurtas. Tuomet jau galima kreiptis į specialistus tam, kad jie padėtų įvertinti į situaciją ir pagebėtų susivokti, ar tai, kas vyksta, yra smurtas.“
Tačiau realybėje, pasak pašnekovės, vyrai beveik visada apsisprendžia tylėti, net tada, kai patirtas smurtas palieka ir fizinius randus.
„Vyras, patyręs moters smurtą, dažniausiai jaučia savo suvokto silpnumo stigmą. Pripažinti tą silpnumą vyrui dažnai yra tabu“, – vieną tylos priežasčių įvardija pašnekovė.
Kita priežastis – neigiamos visuomenės nuostatos. „Konsultuodama vyrus išgirstu ir apie neigiamą aplinkinių vertinimą, ir net abejingumą policijos pareigūnų, kurie vis dar pasako „baik nesąmones kalbėti, ką jau ji tau padarė?“ ir vadovaujasi nuostata, jog jei nėra akivaizdžių smurto žymių, nėra ir įrodymų“, – pasakoja D. Bubnienė.
Ji sako neretai iš konsultuojamųjų išgirstanti nusivylimą dėl situacijos ir vertinimą, jog įstatymai sukurti moterims, vyrų jie negina.
Visada yra, kuo pasitikėti!
Įveikti sudėtingas situacijas daug paprasčiau, kai nesi vienas. Jei prireiktų palaikymo ar pagalbos, visada galite kreiptis į:
- specializuotos kompleksinės pagalbos centrą – skambinkite telefonu 8 700 55516;
- artimiausią pagalbos vietą savo mieste – kontaktus rasite www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai
Prisijunkite prie judėjimo!
Siekdama paskatinti atkreipti dėmesį į dažnai stigmatizuojamą smurto artimoje aplinkoje temą, IKEA ėmėsi bendradarbiauti su žinomu dizaineriu Robertu Kalinkinu. Bendro darbo rezultatas – išskirtinio dizaino krepšių kolekcija, siunčianti socialinę žinutę ir primenanti visuomenei, kaip svarbu stebėti aplinką, išlikti sąmoningiems ir neužsimerkti prieš smurtą, galintį vykti visai šalia.
Riboto kiekio kolekciją „Pastebėk smurtą“ sudaro dviejų modelių krepšiai, kurių dizainas paremtas simbolika: išsiuvinėta akis yra priminimas neužsimerkti ir stebėti aplinką, o saugos diržai, panaudoti kaip rankenos, reprezentuoja saugumą, kurio trūksta aukų namuose, ir pokyčius visuomenėje, būtinus tam, kad šios galėtų jaustis saugios.
IKEA krepšių kolekcija „Pastebėk smurtą“ – būdas parodyti, kad nesate abejingi ir neužsimerkiate prieš smurtą. Prisijunkite prie judėjimo čia.