Siekdama kurti gražesnį gyvenimą daugeliui žmonių, IKEA įsipareigojo kovoti su smurtu artimoje aplinkoje, kaip viena aktualiausių problemų namuose tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos šalyse.
„IKEA‘os esminis principas yra įsitikinimas, jog visi žmonės yra lygūs ir nusipelno pagarbaus elgesio visais gyvenimo atvejais ir visose įmanomose situacijose, įskaitant ir gyvenimą namuose. Matydami smurto artimoje aplinkoje statistiką, norime būti dar vienu balsu visuomenėje, kuris garsiai kalba apie šią problemą“, - sako IKEA rinkos vadovė Lietuvoje Jolita Juodzevičienė.
IKEA socialinė iniciatyva Baltijos šalyse apima tokias veiklas kaip pagalbą krizių centrams, kurie teikia intensyvią krizių įveikimo ir kitas socialines paslaugas nuo smurto kenčiančioms šeimoms bei komunikacijos kampanijas, didinant problemos žinomumą ir įvairių smurto formų atpažįstamumą.
„Kalbame ne tik apie fizinį smurtą. Ši forma yra dažniausiai atpažįstama ir žinoma daliai visuomenės, tačiau problema yra daug gilesnė. Siekiame atkreipti dėmesį ir informuoti apie kitas, ne mažiau žalojančias smurto formas, pavyzdžiui, psichologinį, ekonominį, seksualinį“, - sako J. Juodzevičienė.
Atnaujina Šeimos krizių centrą Kaune
Vienas didžiausių Lietuvoje pagalbą krizes patyrusioms šeimoms teikiančių centrų yra Šeimos krizių centras Kaune. Jis atstoja laikinus namus su krizėmis susidūrusioms šeimoms: nukentėjus nuo gaisro, smurto artimoje aplinkoje, patyrus laikiną ekonominį nuosmukį, siekiant išsivaduoti iš priklausomybių, stokojant socialinių ar tėvystės įgūdžių. Čia šeima gauna laikiną apgyvendinimą, socialines paslaugas, psichologinę pagalbą ir kitą reikiamą paramą. Dažniausiai šeimos su mažamečiais vaikais čia apsistoja pusei metų ar ilgiau.
Kovodama su smurtu namuose, IKEA su savo interjero dizainerių ir kitų darbuotojų pagalba nuo 2021 metų etapais gerina laikino gyvenimo sąlygas Kauno Šeimos krizių centre. Pagrindinis siekis – kad laikinas gyvenimas čia apsistojusiems kuo labiau primintų namus: taptų patogesnis, jaukesnis, įkvėptų ieškoti kelių grįžti į gyvenimą.
Pasak Kauno miesto socialinių paslaugų centro, kuris valdo Šeimos krizių centrą, direktorės Robertos Motiečienės, tinkama gyvenamoji aplinka ne tik teikia prieglobstį, tačiau ir motyvuoja šeimas kabintis į gyvenimą, padeda formuoti kasdienio gyvenimo įgūdžius, sukuria tinkamą aplinką vaikų vystymuisi ir gerbūviui, leidžia jaustis saugiai.
Dešimtmečius skaičiuojantis inventorius
Centro darbuotojai svajojo apie tai, kad čia apsigyvenusieji jaustųsi kaip namie: kad jiems būtų patogu gaminti maistą, malonu leisti laisvalaikį. „Norime, kad čia atsidūrusios šeimos galėtų atsikvėpti, kad būtų atliepti jų žmogiškieji poreikiai, kiekvienas asmuo turėtų privatumo. Labiausiai troškome vaikams draugiškos aplinkos, kad jie turėtų erdvių, skirtų poilsiui, žaidimui, mokymuisi, kad jie galėtų atgauti emocinę pusiausvyrą, pailsėti“, - sako Kauno Šeimos krizių centro atstovė.
Tačiau Krizių centro patalpos jaukaus prieglobsčio šeimoms nepriminė. Beveik ketvirtį amžiaus iki tol čia veikė vaikų globos namai, o remontas jau seniai nebuvo darytas. Apsigyvenusios šeimos su vaikais naudojosi vaikų globos namų paliktu inventoriumi: senais, nepatogiais baldais, buitine technika.
„Centro erdvės buvo šaltos ir nejaukios. Daugelyje kambarių šeimoms tebuvo sudarytos sąlygos tik būtiniausiems poreikiams patenkinti su plikomis sienomis, senomis lovomis, nedidelėmis spintomis drabužiams, rašomuoju stalu. Virtuvės buvo nepritaikytos naudotis dideliam kiekiui žmonių: vienas šaldytuvas ir kelios spintelės – per mažai vietos kelioms šeimoms laikyti maistą. Ilgus metus tarnavusiomis orkaitėmis naudotis jau buvo sudėtinga; spintelių stalčiai kai kur jau buvo sulūžę; trūko vietos gaminti“, - vardija R. Motiečienė.
Pasižvalgykite: patalpos prieš ir po
Šiandien IKEA komanda yra atnaujinusi didžiąją dalį patalpų – 3 korpusus iš 4. Vieną korpusą sudaro virtuvė, koridorius, bendra laisvalaikio erdvė ir 5-6 kambariai.
Atvykusi gyventi į krizių centrą šeima gauna kambarį ar kelis. Privačiuose kambariuose šeima ilsisi, mokosi, žaidžia. Taigi kambariai turi būti pritaikyti gyvenimui įvairaus amžiaus vaikams ir tėvams. IKEA interjero dizaineriams tai ir buvo bene didžiausias iššūkis – juk jie ne tik turi tarnauti visoms funkcijoms, bet ir suteikti kiekvienam privatumo.
„Šeima valgo ir gamina maistą bendrose virtuvėse, kurias dalinasi su kitomis šeimomis, gyvenančiomis tame pačiame korpuse. Norėjau atsikratyti bendrabučio įspūdžio ir kūriau namus – šiuolaikišką hostelį“, – sako IKEA interjero dizainerė Ūla Žebrauskaitė-Malinauskė.
Pasak jos, mažoje erdvėje svarbu, kad baldai būtų itin funkcionalūs: projektuojamos talpios spintos daiktams ir drabužiams, spintoje numatyta vieta skalbiniams; visos sofos ar foteliai su skalbiamais užvalkalais; stalas ant ratukų gali būti naudojamas, kaip darbui, mokymuisi arba atstumtas į kambario vidurį, kaip šeimos susibūrimo vieta. Kambariuose numatytas kampelis vaikų žaidimams.
Šiandien didžioji dalis centro gyventojų jau gali džiaugtis jaukius namus primenančiomis, IKEA interjero dizainerių atnaujintomis patalpomis. Pasak Šeimos krizių centro atstovų, tinkama gyvenamoji aplinka ne tik teikia prieglobstį, tačiau ir motyvuoja šeimas grįžti į normalų gyvenimą, padeda ugdyti socialinius įgūdžius, galiausiai, sukuria tinkamą aplinką vaikų vystymuisi ir gerbūviui.
Pasak Krizių centro darbuotojų, išdrįsti kreiptis ir priimti socialinių darbuotojų bei psichologų pagalbą dažnai yra sunku, ypač nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. „Pagalbos besikreipiantys žmonės jautriai reaguoja ne tik į bendravimą su mumis, bet ir į aplinką. Dėl to norėjome sukurti tokias erdves, kurios suaugusiems ir vaikams suteiktų ramybę, prisidėtų prie emocinės pusiausvyros atstatymo, leistų jaustis saugiai. Siekėme, kad čia atsirastų spalvų, jaukumo“, - sako R. Motiečienė.