UAB „Žmogaus studijų centras“ psichologai dr. Edita Dereškevičiūtė ir dr. Gintaras Chomentauskas pasakoja apie smurto ratą, kuriame įstrigus auka patiria vis daugiau ir vis stipresnio smurto. Specialistai dalijasi patarimais, kaip nutraukti besikartojantį prievartos ciklą.
Nuo smūgių iki brangių dovanų
Labai siauras ir stereotipinis smurtautojo portretas, kaip asocialaus, priklausomybių liūne skendinčio agresoriaus tipažas, tikrovėje yra gerokai spalvingesnis ir sunkiau atpažįstamas.
„Asmenys, kurie smurtauja artimoje aplinkoje, nebūna agresyvūs visą laiką. Neretai tai mandagūs, galantiški žmonės, kurie moka būti ir dosnūs, ir malonūs, ir žaismingi, ypač santykių pradžioje“, – aiškina dr. E. Dereškevičiūtė ir sako, kad būtent todėl aukai iš pradžių būna nelengva atpažinti smurtautoją.
Patyrusi smurtą auka neretai kaltina save, aplinkybes ir viliasi, jog smurto protrūkis tebuvo nelemtas atsitiktinumas. O vėliau, kai skriaudėjas ima atgailauti, atsiprašinėti ir išpirkinėti savo kaltę kartais net labai brangiomis dovanomis, ima formuotis dviprasmiškas santykis: viena vertus, norisi santykius nutraukti, pabėgti, išsivaduoti, kita vertus, smurtautojui juntamas prieraišumas, kartais net tam tikras žavėjimasis ar net dėkingumas.
Vis dėlto smurtas, psichologės teigimu, yra cikliškas procesas, kurį labai supaprastintai galima apibrėžti taip: įtampa–smurtas–susitaikymas (ramybė)–ir vėl smurtas....
Dr. E. Dereškevičiūtė sako, jog realybėje smurto ratas gali atrodyti labai įvairiai, tačiau visuomet telpa į 3 etapų schemą:
- Įtampos augimas. Dažnai pradžioje smurtas neatrodo kaip smurtas – perdėtas smurtautojo dėmesys, kontrolė (kritika, reguliavimas – su kuo draugauti, kokį darbą dirbti, aiškinimas, kaip auka turi elgtis), pavydas ir pan. Kartais tai netgi žavi („jei pavyduliauja, vadinasi, myli“; „koks rūpestingas vyras – net į darbą neleidžia autobusu nuvažiuoti“). Tačiau ilgainiui tai pradeda „dusinti“ – auka negali turėti savo norų, nuomonės, erdvės. Siekdama išvengti konfliktų (nes mato, kad jos norai, nuomonė sutinkama nepalankiai), auka stengiasi įtikti, manydama, kad jei pasistengs, „nekels bangų“, tai viskas ir nurims. Kas dar yra blogai? Dažnai girdėdama kritiką, kaltinimus, menkinimus, auka pradeda tikėti, kad tokia ir yra, kad tik dėl jos kyla visos problemos. Todėl patyrusi smurto proveržį, neieško pagalbos.
- Smurto proveržis. Įtampos augimas kažkuriuo momentu pratrūksta smurtu – smurtautojas siekia „nubausti“ ar „pamokyti auką“. Dažnai smurtautojas turi vienokį ar kitokį savo elgesio pateisinimą – „pati prisiprašė“, „per dienas namuose sėdi ir nieko neveikia“, „tą kalę reikėjo pamokyti, gražiai ji nesupranta“ ir pan.
- Susitaikymas. Šis etapas dažnai vadinamas medaus mėnesiu. Nurimęs smurtautojas atsiprašinėja, bando savo kaltę išpirkti bučiniais, gėlėmis, dovanomis, pažadais, jog tai daugiau niekada nepasikartos. Deja, po to ir vėl viskas prasideda iš naujo: auganti įtampa vėl baigiasi smurtu. Psichologė pastebi, kad laikui bėgant smurto proveržiai tampa dažnesni ir stipresni.
Smurto ratas – kaip kontrolės mechanizmas
Dr. G. Chomentauskas sako, kad smurto ratas yra modelis, kuris parodo, kokias taktikas naudoja smurtautojas, kad pasiektų galią ir kontrolę – tai pagrindinis jo tikslas.
„Kodėl žmogus taip elgiasi? Už to gali slypėti daugybė priežasčių: vaikystėje matytas, patirtas ir išmoktas smurtas, priklausomybės, smurtinio elgesio traktavimas kaip elgesio norma ir kt. Tačiau visais atvejais nukenčia auka“, – teigia pašnekovas.
Pasak jo, fizinis ir seksualinis smurtas yra ryškiausia galios ir kontrolės priemonė, tačiau, be šių smurto formų, smurtautojas paprastai naudoja ir kitus būdus, siekdamas įtvirtinti savo galią ir kontrolę.
„Tai gali būti įvairūs grasinimai – išsiskirti, sužaloti, nusižudyti, atimti vaikus, turtą. Smurtautojai neretai pasitelkia ir įvairius bauginimus, pavyzdžiui, važiuodami automobiliu kartu su auka ima nesaugiai vairuoti, gali grasinti turimu ginklu ar kokiu nors daiktu. Kai kurie smurtautojai skriaudžia ir skaudina naminius gyvūnėlius, taip demonstruodami, kad jų ketinimai tikri, – sako dr. G. Chomentauskas. – Dar vienas būdas kontroliuoti ir rodyti savo galią – emocinė prievarta. Auka gali būti žeminama, menkinama kitų akivaizdoje. Žmogui gali būti nuolatos žeriami įvairūs kaltinimai, priekaištai“, – teigia specialistas.
Smurtautojas manipuliuoja, stengiasi izoliuoti auką
Pasak psichologo, smurtautojai nevengia net pasitelkti vaikų. Jais gali būti manipuliuojama, juos „paperkant“ pinigais, žaislais, leidžiant laužyti įprastas elgesio taisykles ar kitaip nuteikinėjant juos prieš partnerį, kuris reikalauja laikytis taisyklių, arba priešingai, vaikai gali būti gąsdinami, skriaudžiami, manipuliuojant, kad tai vyksta dėl netinkamo, išprovokuoto aukos elgesio ir jei auka nesielgs pageidaujamai – vaikai kentės dar labiau.
„Smurto rate esančią auką smurtautojas stengiasi izoliuoti. Draudžia ar trukdo bendrauti su giminaičiais, draugais, stengiasi, kad sumažėtų ar neliktų socialinių ryšių. Kartais net reikalauja mesti darbą, atsisakyti pomėgių ir visą laiką būti namuose. Kontroliuoja visas pajamas ir išlaidas“, – sako dr. G. Chomentauskas.
Psichologo teigimu, tai pavyksta naudojantis privilegijuota padėtimi, kai smurtautojas turi aukštesnę padėtį visuomenėje, daugiau finansinių resursų, socialinių ryšių ar tiesiog daugiau fizinės jėgos nei auka.
Išmoktas bejėgiškumas. Ar galima išmokti ir veikti?
Kodėl auka nesiryžta palikti smurtautojo net tada, kai gyvenimas po vienu stogu su smurtautoju gresia ne tik jos, bet ir vaikų sveikatai, gyvybei?
Psichologė dr. E. Dereškevičiūtė sako, kad viena iš priežasčių – tai išmoktas bejėgiškumas. „Kaip vieni žmonės užaugę smurtinėje aplinkoje išmoksta smurtauti, t. y. perima smurtautojo vaidmenį, taip kiti – aukos. Dažnai smurto aukos yra praradusios viltį, kad ką nors galima pakeisti ar visiškai nebetiki, kad ir dedant pastangų, kas nors pasikeis. Kuo ilgiau žmogus patiria smurtą, tuo sunkiau iš smurto rato išsivaduoti“, – teigia pašnekovė.
Tačiau tai tikrai įmanoma! „Svarbiausia – netylėti, išdrįsti kreiptis pagalbos, nes vienam tai gali būti per sunku. Jei nedrąsu kreiptis į institucijas (policiją, specializuotos pagalbos centrus, krizių centrus, psichologinę pagalbą teikiančias tarnybas, kt.), pirmiausia galima pasikalbėti su artimais žmonėmis, kurie galėtų palaikyti ir paremti išsivaduojant iš smurto gniaužtų. Ir priešingai, jei trūksta artimųjų supratimo, visgi išdrįskite bent jau paskambinti pagalbos telefonu. Dėl savęs. Dėl savo vaikų. Savo artimųjų“, – nuoširdžiai pataria specialistė.
Visada yra, kuo pasitikėti!
Įveikti sudėtingas situacijas daug paprasčiau, kai nesi vienas. Jei prireiktų palaikymo ar pagalbos, visada galite kreiptis į:
- specializuotos kompleksinės pagalbos centrą – skambinkite telefonu 8 700 55516;
- artimiausią pagalbos vietą savo mieste – kontaktus rasite www.specializuotospagalboscentras.lt/kontaktai
Prisijunkite prie judėjimo!
Siekdama paskatinti atkreipti dėmesį į dažnai stigmatizuojamą smurto artimoje aplinkoje temą, IKEA ėmėsi bendradarbiauti su žinomu dizaineriu Robertu Kalinkinu. Bendro darbo rezultatas – išskirtinio dizaino krepšių kolekcija, siunčianti socialinę žinutę ir primenanti visuomenei, kaip svarbu stebėti aplinką, išlikti sąmoningiems ir neužsimerkti prieš smurtą, galintį vykti visai šalia.
Riboto kiekio kolekciją „Pastebėk smurtą“ sudaro dviejų modelių krepšiai, kurių dizainas paremtas simbolika: išsiuvinėta akis yra priminimas neužsimerkti ir stebėti aplinką, o saugos diržai, panaudoti kaip rankenos, reprezentuoja saugumą, kurio trūksta aukų namuose, ir pokyčius visuomenėje, būtinus tam, kad šios galėtų jaustis saugios.
IKEA krepšių kolekcija „Pastebėk smurtą“ – būdas parodyti, kad nesate abejingi ir neužsimerkiate prieš smurtą. Prisijunkite prie judėjimo čia.