Ž. Maurico pažintis su elektromobiliais prasidėjo nuo automobilių dalijimosi platformų, kurios jam suteikė galimybę išbandyti įvairius modelius.
„Prie elektromobilio vairo pirmą kartą atsisėdau gana seniai, tik atsiradus pirmosioms automobilių nuomos paslaugoms, kurios iš esmės gana stipriai prisidėjo prie elektromobilių populiarinimo Lietuvoje. Rinkdamasis, kokį automobilį išsinuomosiu, prioritetą teikdavau elektromobiliams, nes man buvo įdomu išbandyti naujas technologijas, skirtingus modelius.
Pasirinkimą nulėmė ir tai, kad elektromobiliai tiesiog maloniau važiuoja, jie yra dinamiškesni, ekologiškesni ir miesto centre nekelia triukšmo ar taršos. Man visi šie aspektai buvo svarbūs“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Pasirinkimą nulėmė ir tai, kad elektromobiliai tiesiog maloniau važiuoja, jie yra dinamiškesni, ekologiškesni ir miesto centre nekelia triukšmo ar taršos. Man visi šie aspektai buvo svarbūs.
Visgi elektromobilis pašnekovo šeimoje atsirado tik prieš kelerius metus. Ekonomistas sako, kad sprendimas įsigyti tokią transporto priemonę buvo atsakingai pasvertas ir priimtas po išsamios analizės.
„Neskubėjome, laukėme gero elektromobilio ir kokybės santykio. Pasirinkome tik tada, kai įsitikinome, kad mūsų gyvenimo būdui elektromobilis yra tinkamas sprendimas. Laukėme, kol rinka subręs, ir rinkomės automobilį, kuris būtų gana patikimas, vienu įkrovimu galėtų nuvažiuoti didelį atstumą ir atitiktų mūsų šeimos keliavimo poreikius“, – sako pašnekovas.
Įkrovimo stotelės namuose privalumai
Elektromobilio įsigijimas buvo pamatuotas vilniečio sprendimas – tą rodo požeminėje namo automobilių statymo aikštelėje įrengta nuosava įkrovimo stotelė.
„90 proc. atvejų elektromobilį krauname namuose. Turint nuosavą stotelę, įkrovimo procesas yra itin patogus – tai sutaupo ir laiko, ir pinigų. Tačiau jei kalbėtume apie viešąsias stoteles, tai, mano nuomone, iššūkių ir plėtros poreikio dar yra, pavyzdžiui, Vilniuje viešųjų stotelių dar nėra pakankamai, o esamos dažnai būna užimtos“, – pasakoja pašnekovas.
90 proc. atvejų elektromobilį krauname namuose. Turint nuosavą stotelę, įkrovimo procesas yra itin patogus – tai sutaupo ir laiko, ir pinigų.
Delfi primena, kad informacinėje sistemoje https://ev.vialietuva.lt/ elektromobilių vairuotojai gali rasti visą aktualią informaciją apie šalyje veikiančias įkrovimo prieigas. Pagal sistemos duomenis, šiuo metu šalyje veikia daugiau kaip 2 tūkst. viešai prieinamų įkrovimo prieigų. Nuo 2025 m. sausio 1 d. šioje sistemoje pagal rengiamą atnaujinimą bus skelbiami platesni ir prieinamesni duomenys apie esamą infrastruktūrą.
„Taip pat svarbus yra greitis. Pavyzdžiui, mes šeimoje, jei krauname elektromobilį ne namuose, praktiškai visada naudojamės tik didelės galio (arba greitojo įkrovimo, – red. past.) stotelėmis, kurios dažniausiai yra šalia pagrindinių magistralinių kelių.
Tokios stotelės per pusvalandį įkrauna bateriją nuvažiuoti 200–300 km ir daugiau. Norint pilnai įkrauti elektromobilį įprastos galios įkrovimo stotelėse, gali prireikti 3 valandų ar daugiau“, – pasakoja Ž. Mauricas.
Baterijos talpa ir realus nuvažiuojamas atstumas
Pašnekovas planuojantiems įsigyti elektromobilį turi ir keletą patarimų. Vienas jų – atkreipti dėmesį į baterijos talpą.
„Elektromobilių gamintojų deklaruojami atstumai ne visada atitinka realybę, ypač šaltuoju metų laiku. Reikia turėti omenyje, kad žiemą realus įveikiamas atstumas gali sumažėti beveik dvigubai, įprastomis oro sąlygomis – trečdaliu“, – perspėja Ž. Mauricas ir rekomenduoja rinktis elektromobilį su didesne baterija, kuri leis rečiau krauti automobilį.
Tiesa, elektromobilių vairuotojams jau paruoštas palengvinimas – realų rinkoje siūlomų elektromobilių modelių nuvažiuojamą atstumą galima pasitikrinti el. platformoje https://bestev4me.eu/. Šiais metais Susisiekimo ministerija, siekiant didinti gyventojų informuotumą. įgyvendino šios platformos vertimą į lietuvių kalbą.
Namuose įprastai krauname vieną kartą per savaitę. Su tiekėju esame sudarę sutartį mokėti už elektrą pagal biržos kainą, todėl kraunant savaitgaliais, ypač naktimis, 100 km tekainuoja apie kelis eurus.
Kitas ekonomisto patarimas – elektromobilį krauti naktį, naudojant elektrą pagal kintantį biržos planą. „Namuose įprastai krauname vieną kartą per savaitę. Su tiekėju esame sudarę sutartį mokėti už elektrą pagal biržos kainą, todėl kraunant savaitgaliais, ypač naktimis, 100 km tekainuoja apie kelis eurus“, – skaičiuoja ekonomistas.
Nuo ekonominės naudos iki vairavimo malonumo
Ž. Mauricas sako, kad, vardijant elektromobilių privalumus, nereikia pamiršti ir patrauklių jų eksploatacijos kaštų, mat šių elektra varomų transporto priemonių, neturinčių sudėtingų mechanizmų, techninės priežiūros išlaidos yra gerokai mažesnės nei automobilių su vidaus degimo varikliais.
Gyvenant Vilniaus miesto centre, tarša ir triukšmas tampa jautria problema, todėl ir šioje vietoje, pašnekovo teigimu, elektromobilis tampa nepamainomu pagalbininku.
Lietuvoje apie 70 proc. elektros energijos gaminama iš atsinaujinančių išteklių.
„Man asmeniškai labai svarbu tarša – elektromobiliai neišmeta teršalų, nekelia triukšmo. Važiuojant elektromobiliu miesto gatvėse – visiškai kitoks estetinis pojūtis. Verta paminėti ir tai, kad Lietuvoje didžioji dalis elektros energijos gaminama iš atsinaujinančių išteklių, todėl turint elektromobilį, prisidedama prie aplinkos apsaugos ne tik lokaliai, bet ir globaliai“, – sako jis.
Pereiti prie elektromobilio – verta
Ekonomistas įsitikinęs, kad elektromobilis – puikus pasirinkimas tam tikromis sąlygomis.
„Jei turite galimybę įsirengti įkrovimo stotelę ir nevykstate kasdien į itin ilgas keliones, elektromobilis yra ekonomiškas, patogus ir ekologiškas pasirinkimas. Tačiau tiems, kuriems reikia įveikti tolimus atstumus, o nuosavos stotelės nėra, rekomenduoju planuotis kelionę arba naudotis kelionių planavimo platformomis, galinčiomis pateikti įkrovimo infrastruktūros duomenis“, – teigia Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, plėsti didelės galios įkrovimo prieigų tinklą reikia ir toliau, tačiau pripažįsta – jeigu viskas būtų paremta tik tokiomis prieigomis, ilguoju laikotarpiu išsibalansuotų infrastruktūra ir susidarytų eilės, turint omenyje įspūdingą elektromobilių skaičiaus augimą.
„Išeitis – susiplanuoti ir elektromobilį palikti krautis keletui valandų. Tokiu būdu galima laisvai naudotis įprastos galios įkrovimo infrastruktūra, kurios pasirinkimo galimybės kasdien taip pat auga“, – sako pašnekovas.
Todėl, Ž. Maurico teigimu, Lietuva didžiausias pastangas turėtų dėti investuodama į įkrovimo stotelių infrastruktūrą prie daugiabučių namų.
Išeitis – susiplanuoti ir elektromobilį palikti krautis keletui valandų. Tokiu būdu galima laisvai naudotis įprastos galios įkrovimo infrastruktūra, kurios pasirinkimo galimybės kasdien taip pat auga.
„Reikia skatinti gyventojus įsirengti asmenines stoteles. Žinoma, tai yra sudėtingas procesas, nes didžiojoje dalyje Lietuvos daugiabučių kiemų net nėra vietos, kur palikti automobilį, ką jau kalbėti apie papildomas erdves įkrovimo stotelėms.
Pavyzdžiui, Norvegijoje, kur didelė dalis gyventojų gyvena nuosavuose namuose, kotedžuose ar naujos statybos daugiabučiuose, asmeninių stotelių infrastruktūros sukūrimas nebuvo sudėtingas procesas. Tačiau pas mus situacija kitokia, bet turime ieškoti būdų, kaip tai greičiau įgyvendinti tankiai apgyvendintose vietovėse“, – sako Ž. Mauricas.
Siekiant sudaryti sąlygas daugiabučių namų gyventojams įsikrauti elektromobilius, ypač – naktį, savivaldybės tokią infrastruktūrą yra suplanavusios šalia daugiabučių namų, pvz. gatvėse šalia daugiabučių namų, o įkrovimo prieigų operatoriai – šalia daugiabučių namų esančiuose prekybos tinklų aikštelėse.
Ž. Mauricas tiki, kad elektromobiliai jau pakeliui link tapimo neatsiejama ateities transporto dalimi. Jo nuomone, tam reikia ne tik technologijų vystymo ir infrastruktūros plėtros, bet ir atitinkamo vartotojų požiūrio formavimosi.
Elektromobiliai jau dabar yra ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas daugeliui žmonių. Ateityje, kai infrastruktūra taps dar platesnė ir patogesnė, o baterijos leis nuvažiuoti dar didesnius atstumus, elektromobiliai taps pagrindine transporto priemone.
„Elektromobiliai jau dabar yra ekonomiškai pagrįstas pasirinkimas daugeliui žmonių. Ateityje, kai infrastruktūra taps dar platesnė ir patogesnė, o baterijos leis nuvažiuoti dar didesnius atstumus, elektromobiliai taps pagrindine transporto priemone“, – prognozuoja ekonomistas.
Daugiau apie elektromobilumo plėtrą Lietuvoje sužinoti galite čia: https://sumin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/darnus-judumas/elektromobilumas/