Šiame straipsnyje kartu su privačiu investuotoju, „Dividendų eksperimentas“ autoriumi Emiliu Abramavičiumi kalbamės apie investavimą, tam reikalingus finansinius resursus ir dažniausius girdimą klaidinančią informaciją.
Susipažinkite su gajausiais investavimo mitais ir nedarykite šių klaidų!
Kaip pradėti investuoti? Pirmiausia – įgyk žinių
Pastaraisiais metais investavimas yra itin aktualus sukantiems galvą, kaip neleisti pinigams nuvertėti ir kaip užsitikrinti kuo saugesnę finansinę ateitį. Auganti infliacija paskatino mūsų šalies gyventojus daugiau domėtis finansiniu raštingumu ir atsakingiau rūpintis finansais.
Žmonėms labiau domintis investavimo galimybėmis, finansų konsultantai pastebi, jog dažnai norintieji investuoti neturi pakankamai šios srities žinių ir iškart nori stačia galva nerti į investavimo praktiką.
Taip pat pastebima, jog investavimas mūsų visuomenėje, deja, vis dar apipintas mitais, o nemaža dalis žmonių laikosi nuomonės, kad šiai veiklai būtinas solidus kapitalas, ypatingos žinios ir dideli laiko kaštai.
Populiariausių mitų paneigimas
Mitai visuomenėje dažniausiai plinta dėl dviejų priežasčių: kai žmonėms nepakanka tos srities žinių ir kai viena sritis tampa populiarėjančiu visuomenės narių pasirinkimu.
Informacija apie staigų praturtėjimą yra labai paveiki ir greitai plintanti, todėl skatina žmones imtis rizikingų žingsnių. Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į patirtis, kurias mums perduoda tėvų karta. Kadangi perėjimas į laisvą rinką įvyko daugiau nei prieš tris dešimtmečius, ne visos tėvų išmoktos asmeninių finansų valdymo pamokos galioja dabartiniame pasaulyje. Taigi mitai finansų valdymo srityje atsiranda ir dėl kai kurių tėvų kartos mums įskiepytų elgesio su pinigais taisyklių.
Populiariausius investavimo mitus apžvelgia ir juos paneigia projekto „Dividendų eksperimentas“ autorius Emilis Abramavičius:
Mitas Nr. 1: investavimas skirtas tik turtingiesiems.
Sparčiai tobulėjančios technologijos sumažino pirmųjų investavimo žingsnių kaštus. Apie investavimą, kaip apie turtingų asmenų galimybę, galėjome kalbėti prieš kelis dešimtmečius, tačiau – ne dabar. Anksčiau buvo svarbu turėti brokerį, kuris darydavo sandorius už investuojantį asmenį. Šiais laikais savarankiškai galime investuoti net ir 1 eurą, naudodami tik išmanųjį telefoną, todėl investavimas yra tikrai prieinamas visiems. Jeigu galime investuoti 100 eurų, atsiranda labai didelis kiekis lengvai prieinamų investavimo pasirinkimų Lietuvoje.
Žmonės taip pat dažnai galvoja, kad investavimas yra skirtas tik turtingiesiems, nes mano, kad tam skyrus mažą sumą nepavyks sulaukti finansinio uždarbio. Tačiau svarbu prisiminti sudėtinių palūkanų efektą. Pavyzdžiui, jei po 50 eurų atsidėtume kiekvieną mėnesį ir paliktume juos trisdešimčiai metų su 10 proc. metinių palūkanų, prabėgus šiam laikui būtume investavę 18 tūkst. eurų, o investicijose jau būtų sukaupta 103 tūkst. suma. Šis pavyzdys iliustruoja, kad ir mažos sumos per ilgesnį laikotarpį garantuoja solidžią grąžą.
Mitas Nr. 2: norintiems imtis investavimo, būtina finansų eksperto pagalba.
Finansų eksperto pagalba tikrai nebūtina žmonėms, kurie pasitiki savo sprendimais, supranta investavimo riziką ir moka rasti lengvai prieinamą informaciją. Investuoti savarankiškai dažnai yra gerokai pigiau, bet atvėrus investavimo duris, niekas neišvengia pradinių klaidų. Susidarius asmeninį investavimo planą ir įvertinus rizikas, galima žengti pirmus investavimo žingsnius savarankiškai.
Verta paminėti, kad sudėtingesnėse situacijose arba žmonėms, kurie nesiryžta savarankiškai žengti pirmųjų žingsnių, dažnai eksperto pagalba praverčia kaip paskatinimas veikti.
Mitas Nr. 3: diversifikacija nėra būtina.
Diversifikacija – tai investavimo strategija, kurios pagrindinis tikslas – sumažinti investavimo riziką. Tai atliekama skirstant investicijas pagal įvairias turto klases, sektorius, geografinius regionus ar kitus kriterijus. Vietoj to, kad visus pinigus investuotume į vieną verslą, sektorių ar įmonę, investuotojas platina savo kapitalą per daugybę skirtingų investicijų. Svarbu žinoti, kad ne visos investicijos ekonominio ciklo metu elgsis vienodai, todėl nuostoliai vienoje srityje gali būti kompensuoti pelnu kitoje srityje. Dėl šios priežasties daugelis patyrusių investuotojų, kurdami savo investavimo strategiją, atsižvelgia į diversifikaciją.
Mažomis sumomis pradedantiems investuoti asmenims būtų efektyviau rinktis vieną įrankį, kuris savaime yra diversifikuotas, pavyzdžiui, investiciniai fondai su 1000 skirtingų kompanijų iš viso pasaulio. Tai būtų efektyvesnis sprendimas nei skaidyti 100 eurų į tris turto klases. Tokiais atvejais diversifikacija tarp turto klasių daugiau kenktų nei pagelbėtų.
Mitas Nr. 4: didelė rizika atneša didelę grąžą.
Investicijų pasaulyje rizika ir grąža yra itin glaudžiai susijusios. Reikėtų turėti galvoje, kad didelė rizika pirmiausia gali atnešti labai didelius nuostolius. Kiekvieną kartą investuojant itin svarbu įsivertinti riziką, kuri gali nutikti ateityje. Pavyzdžiui, itin rizikinga pasiskolinti lėšas ir investuoti ne tik savo pinigus, nes susiklosčius blogiausiam scenarijui galime ne tik prarasti investuotą sumą, bet ir likti skolingi. Papildoma rizika dažnai atsiranda dėl netinkamos pradinės finansinės situacijos, kuri neretai priverčia atsiimti turtą iš investicijų netinkamu metu. Pandemija įrodė, kaip operatyviai gali kisti padėtis pasaulyje, todėl prieš investuojant svarbu susitvarkyti asmeninę finansinę situaciją ir susidėlioti saugiklius (finansinė pagalvė, draudimai), o tuomet jau užtikrinčiau žengti investavimo žingsnius.
Mitas Nr. 5: praeities rezultatai garantuoja ateities rezultatus.
Dažnai žmonės tikisi, kad praeities rezultatai bus pasiekti ir ateityje. Tačiau svarbu suprasti, kad rinkos nuolat kinta – tai itin daug dinamikos turinti sfera, todėl investuojant reikėtų įvertinti makroekonominius, politinius, technologinius ir kitus veiksnius. Pavyzdžiui, jei pažvelgtume į technologijų sektorių ir įvertintume, koks jis buvo prieš penkiasdešimt metų bei kaip atrodė jo verslai, ir palygintume juos su dabartine situacija šiame sektoriuje, pamatytume milžinišką pokytį. Kyla klausimas, kaip šie verslai atrodys dar po penkiasdešimties metų? Atsakymas – visiškai nenuspėjamas!
Atlikime eksperimentą: interneto paieškoje galite rasti dvidešimt didžiausių pasaulio verslų prieš trisdešimt metų. Kaip manote, kiek iš jų vis dar yra didžiausi dabar? Atsakymas – nė vienas. Todėl investuojant kliautis nuomone, kad verslai tokiais pačiais išliks ir po kelių dešimtmečių, yra rizikinga.
Mitas Nr. 6: sekite minią ir laimėsite.
Svetimos sėkmės istorijos labai vilioja, norisi sekti jau kitų investuotojų pramintu keliu, tačiau tokia elgsena tikrai negarantuoja lūkesčius atitinkančių rezultatų. Jei sulauktumėte siūlymo parduoti asmeninį turtą ir už gautus pinigus įsigyti loterijos bilietų, suprastumėte, kad tokio elgesio sėkmė – sunkiai tikėtina. Tokioje situacijoje žmonės gebėtų įvertinti rizikos dydį, tačiau, eidami investiciniu keliu, dažnai kliaujamės tokio paties rizikingumo sprendimais, to įvertinti nenorėdami.
Kiekvienas žmogus turi skirtingus investavimo tikslus, t.y. per kiek laiko ir ką jis nori pasiekti, todėl sekti kitų pėdomis tikrai nereikėtų. Svarbiausia – sukurti sau tinkamą investavimo planą ir juo vadovautis. Amerikiečių investuotojas ir investicinių fondų valdytojas Peter Lynch yra pasakęs, kad akcija, į kurią tikrai nereikėtų investuoti, yra ta, apie kurią kalba visi. Ir tai yra tikra tiesa! Gerai atlikti namų darbai leidžia kritiškai mąstyti ir investuoti į geriausią pasirinkimą.
Mitas Nr. 7: investicijų sekimas – nebūtinas.
Svarbu atsižvelgti, ar jūsų investicijos yra aktyvios, ar pasyvios. Aktyvios investicijos reikalauja daug laiko, nes itin operatyviai keičiasi ir rinka, ir makroekonomika. Jeigu renkamės individualias akcijas, korporacijų obligacijas, nekilnojamą turtą, alternatyvias investicijas, pavyzdžiui, meną, vyną ar kripto valiutas, privalomai turime aktyviai sekti rinką. Paskutinių 6 mėnesių palūkanų kėlimas paveikė kiekvieną iš šių rinkų, ir tai turėtų atsispindėti mūsų strategijoje. Jeigu galvojame apie ilgalaikę, pasyvią investiciją, laiko kaštai gerokai sumažėja – galimai net iki vienos valandos per metus. Pavyzdžiui, mano fondų portfelis, į kurį investicijos keliauja kartą per mėnesį, yra peržiūrimas kartą per metus. Pasitikrinami tikslai, diversifikacijos logika ir sumos, pagal gaunamą darbo užmokestį, ir to gali visiškai pakakti pasirinkus pasyvias investicijas.