Patarimai jaunimui: kokių finansinių klaidų vengti ir kaip efektyviai planuoti pinigus

Pirmieji studijų metai ir išsikraustymas iš tėvų namų jaunuoliams žymi naujo gyvenimo pradžią – nuo šiol jie ne tik turi daugiau laisvės, bet ir žengia pirmuosius savarankiško ir už save finansiškai atsakingo žmogaus žingsnius. Emilis Abramavičius, projekto „Dividendų eksperimentas“ įkūrėjas sako, jog tai yra pats palankiausias metas pradėti domėtis pinigų kaupimo įrankiais: „Kadangi šiuo laikotarpiu poreikiai yra sąlyginai maži, verta pamastyti, ką daryti su likusiais pinigais“.

Pirmą kartą užsienio įmonių akcijų E. Abramavičius įsigijo 18 metų. Jis neslepia, jog stipriai nudegė ir tai paskatino jį daugiau domėtis ne tik investavimo įrankiais, bet ir finansų valdymu apskritai. Savo kailiu patyręs finansinių nuostolių jis dalinasi patirtimi, kokių finansinių klaidų reikėtų vengti jaunimui, kaip efektyviai planuoti pinigus studentams ir ką daryti, norint padidinti finansinio saugumo jausmą.

3 auksinės taisyklės studentams

Savarankiško gyvenimo pradžioje jaunų žmonių neslegia dideli finansiniai įsipareigojimai – jiems dar nereikia galvoti apie šeimos ir vaikų išlaikymą, jie neturi būsto paskolos ar prabangaus automobilio. Šis metas yra geriausias laikas mokytis taupyti ir pradėti kaupti finansus ateičiai.

Pirmąjį penkmetį ar net ir dešimtmetį asmeninių pajamų augimo tempas yra gerokai spartesnis nei finansinių įsipareigojimų didėjimas. E. Abramavičius dalijasi patarimais, kaip tinkamai planuoti šiuos pinigus:

1. Susikurkite finansinę pagalvę. Tai rezervas, kurį būtų galima naudoti netikėtai praradus darbą, sutrikus sveikatai ar kitais svarbiais atvejais, kuomet netenkama nuolatinio pajamų šaltinio. Šio rezervo dydis – 3-6 mėn. būtinųjų išlaidų suma.
2. Pradėkite planuoti biudžetą. Yra daugybė taktikų ir sprendimų, tad svarbu pasirinkti vieną iš jų ir nuosekliai jos laikytis.
3. Sau susimokėk pirma. Tai reiškia, jog gavus atlyginimą 10 proc. sumos atidedama finansinei situacijai gerinti, o likusieji pinigai skirti kasdienėms reikmėms ir kitoms biudžete numatytoms eilutėms.

Įgyvendinus šį trijų žingsnių planą jau galima pradėti mąstyti, ką daryti su likusiais laisvais pinigais. Konkrečiam laikotarpiui išsikelti finansiniai tikslai, numatyti pirkiniai ir biudžeto valdymas gali skambėti sudėtingai, tačiau tik disciplina ir nuoseklumas padės pasiekti išsikeltus tikslus.

Dar viena ne mažiau svarbi taisyklė yra biudžeto peržiūra. Užsibrėžtam laikotarpiui artėjant į pabaigą svarbu skirti laiko asmeninių finansų analizei. Ramiai įvertinkite praėjusį laikotarpį – ar užsibrėžti tikslai buvo pasiekti, kuriose vietose biudžetas buvo valdomas sklandžiai, o kur dar reikėtų pasitempti. Šis metinis pokalbis su savimi padeda tobulėti pačiam ir gerinti planavimo įgūdžius.

Greitųjų kreditų pavojus ir dažniausiai daromos finansinės klaidos

Vienos dažniausiai jaunimo iki 30 metų daromų finansinių klaidų yra finansų valdymo žinių neturėjimas ir gyvenimas ne pagal savo galimybes. Bendrąja prasme tai gali lemti asmeninio biudžeto disbalansą – žmogus išleidžia daugiau nei gauna, perka impulsyviai, neturi finansinės pagalvės, nekaupia finansinių resursų ateičiai.

Šiuo metu esanti šaltinių ir informacijos apie asmeninių finansų valdymą gausa sudaro labai palankią terpę mokytis, tačiau prastas žmonių finansinis raštingumas lemia ir klaidingus sprendimus. Ekspertai įspėja, jog yra svarbu neskubėti ir kritiškai vertinti pateikiamą informaciją. Jei kalba eina apie biudžeto planavimą ir finansų valdymą, patikusias teorijas drąsiai bandykite pritaikyti praktikoje ir žiūrėkite, ar jums tai veikia, mokykitės iš klaidų. Tačiau kalbant apie investavimą patariama būti atsargesniems ir neskubėti investuoti didelių pinigų sumų pagal išgirstas rekomendacijas – investicijoms skirta suma turi būti tokio dydžio, dėl kurios praradimo jūs nejausite didelio finansinio nuostolio.

Kita rizika kyla kuomet žmonės nevertina savo finansinės padėties. Tai yra didelė spraga, nes jei nesidomi savo finansine padėtimi ir neturi užsibrėžęs finansinių tikslų, nežinai realios situacijos ir negali susidėlioti veiksmų plano. Tuomet kyla reali grėsmė tvariam finansų valdymui, biudžetas yra chaotiškas ir neracionalus, sunku kaupti pinigus ateičiai.

Pavojų biudžeto balansui taip pat kelia ir greitieji kreditai. Tai viena dažniausiai daromų jaunimo klaidų, kuomet jie staiga įsigeidžia didesnio pirkinio ir neturi tam lėšų. Neapgalvoti ir spontaniški piniginiai sprendimai įvelia žmones į nereikalingas skolas ir laiku jų neišsprendus jos pradeda demotyvuoti.

Biudžeto planavimas ilgalaikėje perspektyvoje

Pasak E. Abramavičiau, didžioji dalis į konsultacijas ateinančių žmonių yra jaunimas ir tai džiugina, tačiau iš kitos pusės jie ateina ieškoti patarimų jau nudegę ir dažniausiai neigiamos patirtys yra susiję su investavimu kripto rinkoje.

„Pastebiu, jog investuoti pradėję žmonės nori šią veiklą tęsti, tačiau antrą kartą jau žiūri į tai atsakingiau. Svarbiausias patarimas besirengiant investuoti yra neskubėti. Visada pirmiausia patariu susidėlioti ilgalaikį planą ir stabilizuoti esamą situaciją, kad būtų galima tvirtai ir užtikrintai žengti į investavimo pasaulį“, - pataria E. Abramavičius.

Neretai vis dar pasigirsta nuomonių, jog žmonės taupo pinigus ir vertina tai kaip investiciją. Vis tik finansų konsultantas pažymi, jog taupymas pats savaime nėra tinkamiausia priemonė kaupti lėšas ateičiai. Taupymas yra pirmas žingsnis, tačiau ne paskutinis.

„Taupymas yra saugus, paprastai suprantamas ir pakankamai lankstus variantas, kadangi pinigus bet kada galima pasiimti ir panaudoti savo reikmėms. Tačiau žiūrint ilgalaikėje perspektyvoje jo grąža ilguoju laikotarpiu yra maža. Jeigu mes pažiūrėtume į statistiką, geriausiu variantu mes padengsime infliaciją, tačiau per taupymą infliacijos neaplenksime ir šie pinigai ateityje turės gerokai mažiau vertės“, - sako ekspertas.

Finansų konsultanto patarimai, padėsiantys padidinti finansinio saugumo jausmą

1. Ankstyvas taupymas ir investavimas. Kuo anksčiau susitaupysime ir užsitikrinsime finansinę pagalvę, tuo greičiau galėsime pradėti investuoti. Lengviausia pradėti investuoti į ETF, nes tai pasyvus investavimo būdas, o vėliau jau galima pradėti aktyviai investuoti ir į akcijas, obligacijas.
2. Finansinio raštingumo tobulinimas. Labai svarbu domėtis ir stengtis suprasti savo finansus. Galima mokytis iš knygų, dalyvauti seminaruose, skaityti medžiagą internete. Tai yra investicija į save, kuri tikrai atsipirks.
3. Susidėkite finansinius saugiklius. Draudimai turi savo vietą investicijų strategijoje ir jų nereikėtų bijoti nes jie leidžia suvaldyti rizikas. Taip pat atsižvelkite ar pensijų fondai arba investiciniai gyvybės draudimai gali pasitarnauti jūsų strategijai. Šie įrankiai yra lyginamai paprasti, leidžia išnaudoti mokestines lengvatas ir automatizuoti investicijas, kas padeda išsiugdyti puikius pradinius investavimo įpročius.
4. Darykite ir mokykitės iš savo finansinių klaidų. Bent kartą metuose – prieš naujuosius metus, prieš gimtadienį ar kitu pasirinktu metu – peržiūrėkite savo finansinę situaciją ir padaryti reikiamas korekcijas. Finansiniu požiūriu metai yra trumpas laikotarpis, tad savalaikės korekcijos duos apčiuopiamų rezultatų.