Asmeninių finansų klausimais konsultuojantis Aleksandr Lukjanov sako neretai girdintis dar vieną pasakymą – mano pensija dar toli. „Ypač 25-30 m. amžiaus jaunimui pensija atrodo labai tolima ir jie mano, jog bet kada spės pasiruošti. Toks mąstymas yra klaidingas. Juk būtent šiame amžiaus tarpsnyje esame pajėgiausi, o ir finansiniai poreikiai yra sąlyginai maži – žmonių neslegia būsto paskolos ir šeimos išlaikymo rūpesčiai. Kuo anksčiau pradėsite kaupti pensijai, tuo didesnę grąžą turėsite“, - sako finansų ekspertas.
„Mano pensija pasirūpins kažkas kitas“
Aplaidų žmonių požiūrį į pensiją patvirtina ir šių metų pavasarį Lietuvos banko užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa. Duomenys rodo, jog net 63 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad jų asmeninė finansinė situacija nepriklauso nuo jų pačių. Daugiau nei pusė lietuvių įsitikinę, jog jų finansinė padėtis priklauso nuo šalies ekonominės situacijos.
Tokių nuomonių nebūtų, jei žmonės turėtų įprotį valdyti savo pinigus ir jau gavus pirmąjį atlyginimą reikia pradėti planuoti išlaidas ir dalį pinigų atsidėti ateičiai. Dalis šio rezervo tarnaus kaip finansinė pagalvė, dalis pinigų vėliau galės būti skirta didesniam pirkiniui ar pradiniam būsto įnašui, dar kita dalis turėtų būti investuojama – būtent šie pinigai padės sukaupti senatvei skirtą finansinį rezervą.
Finansų ekspertai pabrėžia, jog tai yra svarbi kiekvieno savarankiškai gyvenančio žmogaus atsakomybė. Nors gali atrodyti, jog šiai dienai ar artimiausiems metams visko užtenka, vis tik tokia situacija nesitęs amžinai ir ateities pokyčiams ruoštis būtina.
Iš gausybės įrankių svarbu pasirinkti tinkamiausią
Jei šiandien išmoksite tinkamai valdyti savo biudžetą, pinigų kaupimas ateičiai neatrodys sudėtingas procesas. Visose biudžeto valdymo metodikose yra išskirtos eilutės taupymui ir investavimui, tad svarbu atskirti šiuos pinigus nuo kasdienėms reikmėms skirtų išlaidų ir „nesiskolinti“ jų esant kitų biudžeto eilučių perviršiui.
Taip pat svarbu būti nuosekliems – jei pirmus mėnesius išlaidos viršija suplanuoto biudžeto eilutes, neapleiskite biudžeto planavimo, išanalizuokite situaciją ir supraskite, kodėl taip įvyko. Tai padės išvengti situacijos pasikartojimo ateityje.
Kai jau esate sukaupę pradinę senatvės pajamų generavimui numatytą skirti sumą, galite pradėti planuoti, ką toliau daryti su pinigais.
„Vieni žmonės investuoja į nekilnojamą turtą ir taip užsitikrina nuolatines pasyvias pajamas, kiti perka auksą ar kitas prabangos prekes, kurie negeneruoja pasyvių pajamų, tačiau išlaiko likvidumą ir aukštą piniginę vertę. Dar vienas gana populiarus investavimo būdas yra akcijos, tačiau šis būdas reikalauja turėti šiek tiek žinių ir nuolat domėtis akcijų rinka. Dar yra tarpusavio skolinimosi platformos, kripto valiuta, meno kūriniai, vynas, laikrodžiai ir kiti būdai.
Noriu pabrėžti, jog visi investavimo būdai yra tinkami – svarbu įsivertinti jų riziką ir grąžą bei pasirinkti sau tinkamiausią variantą“, - sako A. Lukjanov.
Orios senatvės formulė – pragyvenimui skirkite 70-80 proc. savo pajamų, likusius atidėkite pensijai
Jeigu asmeniniai finansai visą gyvenimą buvo valdyti tvariai ir žmogus nuosekliai kaupė kapitalą pensijai, šiuo laikotarpiu pajamų lygis turėtų siekti ne mažiau 70 proc. buvusių pajamų.
Formulė labai paprasta – būdami darbingo amžiaus išmokite pragyventi iš 70-80 proc. visų savo pajamų, likusius pinigus skirkite ateities finansinio rezervo kaupimui. Einamuoju laikotarpiu tai stipriai neįtakos jūsų gyvenimo, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje jausitės finansiškai saugesni.
Finansų ekspertas pastebi, jog jei žmogus nuosekliai kaupė finansus ir rūpinosi savo ateitimi, vidutinės jo pajamos pensiniame amžiuje galėtų siekti ir 1500-2000 Eur. To visiškai pakanka – žmonėms nebereikia atsidėti pinigų investavimui, nebereikia kasdien vykti į darbą ir skirti pinigų pietums mieste, tad galima mėgautis gyvenimu.
5 žingsnių strategija
Vis tik senatve nesirūpinančių žmonių Lietuvoje yra statistiškai daugiau. Dėl prasto finansinio raštingumo ir nemokėjimo planuoti išlaidų žmonės gyvena ne pagal savo galimybes, pragyvenimui išleidžia visą mėnesinį atlyginimą. Galutiniame rezultate tokiems žmonėms tampa sunkiai įmanoma skirstyti išlaidas į atskiras eilutes, nes visos pajamos skirtos išgyvenimui ir būtinosioms reikmėms.
Ką daryti, jog taip nenutiktų? Penki finansų konsultanto Aleksandr Lukjanov patarimai:
- Gyvenkite pagal galimybes ir nepirkite nereikalingų daiktų į skolą. Žmonės dažnai nori pasipuikuoti savo pirkiniais prieš draugus ar giminaičius, lygiuojasi į prabangiau gyvenančius kaimynus. Daiktų pirkimas į skolą yra labai dažna klaida, lemianti biudžeto disbalansą ilgalaikėje perspektyvoje.
- Planuokite biudžetą ir išlaidas. Jeigu išlaidos nėra apibrėžtos ir planuojamos, kiekvienas didesnis pirkinys yra finansiškai skaudus. Tam yra keletas skirtingų metodų, pvz. 6 sąskaitų metodas, 50/30/20 arba 60/20/10/10 metodas ir kt., kiekvienas gali rasti sau tinkamą variantą.
- Susikurkite finansinį rezervą. Tai padės jums jaustis saugiau netekus darbo ar norint padaryti karjeros pertrauką. Taip pat svarbu nepamiršti draudimų – traumų, neįgalumo, kritinių ligų, turto, automobilių, telefono, augintinio ir kt. draudimai taip pat atlieka finansinio rezervo funkciją ir nereikalauja finansinių išlaidų įvykus draudiminiams įvykiams.
- Išnaudokite mokesčių lengvatas. Lietuviai per mažai domisi ir dažnai nežino apie jiems priklausančias lengvatas. Tuomet jie išlaidžia savo asmeninius pinigus vietoj to, jog bent dalį jų galėtų susigrąžinti.
- Susikurkite pasyvias pajamas. Tai galima padaryti pasidedant terminuotą indėlį ir gaunant palūkanas, investuojant pinigus į akcijas, perkant NT ir kt. būdais.
Nematomas biudžeto vagis – smulkūs pirkinukai
Žmonėms dažnai klaidingai atrodo, jog stengdamiesi optimizuoti savo biudžetą jie kuriam laikui turi atsisakyti didelių pirkinių. Kad ir kaip keistai beskambėtų, finansų ekspertai pastebi, jog didžiausi biudžeto vagys yra maži pirkinukai, kuriems išleidžiama po kelis eurus – prenumeratos, smulkios dovanos vaikams ar anūkams, papildomas namų kvapas, interjero detalės.
„Dažnai savo išlaidas paprašytas išvardinti žmogus gali tiksliai pasakyti, ką ir už kiek įsigijo, tačiau visuomet lieka kelios dešimtys eurų, kurios buvo išleisto neaišku kam. Būtent šioje vietoje ir atsiduria smulkūs pirkiniai – jei mes nežinome kam jie išleisti, vadinasi tie pirkiniai tikrai nebuvo pirmo būtinumo. O jei jie nebuvo svarbūs, galbūt ir apskritai buvo galima jų išvengti“, - pastebi Aleksandr Lukjanov.