„Finansinė pagalvė yra 3-6 mėnesių būtinųjų išlaidų suma, turinti padėti mums kritiniais gyvenimo atvejais. Jeigu uždirbame 1500 eurų „į rankas“, turėtume būti susitaupę bent 4500 eurų, idealiu atveju – 9000 eurų. Tam, kad sukauptume tokius pinigus, turime sukurti įprotį atsidėti reguliariai kiekvieną mėnesį“, – sako V. Bernatavičius.
Estijoje, su kuria esame pratę lygintis, tiek santaupų bankuose suma vienam gyventojui laikoma vietiniuose bankuose, tiek lėšų, laikomų terminuotuosiuose indėliuose ar taupomosiose sąskaitose, dalis yra didesnė nei Lietuvoje. Estai įdarbina 40 proc. savo santaupų, lietuviai – tik 32 proc. Kokių klaidų turėtume nedaryti, kad situacija pasikeistų?
1 klaida. Mes nekaupiame likvidžios finansinės pagalvės
„Finansinės pagalvės pinigai turi būti taupomi taip, kad juos galėtume greitai ir lengvai pasiimti, todėl patartina rinktis kiek įmanoma saugesnes, minimalios rizikos, likvidžias finansines priemones“, – kalba V. Bernatavičius.
„GF banko“ atstovo teigimu, nekilnojamasis turtas, vertybiniai popieriai, trečiosios pakopos pensijų fondai nėra tokios priemonės. Pavyzdžiui, netekus darbo ar nutikus nelaimei, staiga prireikus pinigų, nekilnojamojo turto greitai ir už norimą kainą parduoti gali nepavykti, o finansų rinkos – svyruoja.
Apklausos metu 45 proc. gyventojų nurodė, kad santaupas laiko pagrindinėje einamojoje sąskaitoje, o 33 proc. laiko grynuosius pinigus namuose. V. Bernatavičius sako, kad banko kortelė, einamoji sąskaita ar grynieji pinigai taip pat nėra tinkamiausios priemonės laikyti finansinės pagalvės santaupas.
„Finansinės pagalvės pinigai turi būti prieinami, bet ne per lengvai, kad išvengtume pagundos juos panaudoti, kai tai nėra būtina. Be to, šiose priemonėse laikomų pinigų perkamoji galia dėl infliacijos mažėja“, – priduria jis.
2 klaida. Mes atiduodame sukauptus pinigus infliacijai
Finansinei pagalvei paprastai taikomi maksimalaus likvidumo ir minimalios rizikos kriterijai, tačiau santaupas svarbu ir įdarbinti. Pinigai gali uždirbti palūkanas tokiuose produktuose kaip terminuotieji indėliai, juo labiau kad tam šiuo metu yra vis dar palankios sąlygos.
„Ilgą laiką bankai už terminuotuosius indėlius nemokėjo nieko arba beveik nieko, tačiau 2022 metais, Europos Centriniam Bankui pradėjus kovoti su infliacija ir keisti monetarinę politiką, palūkanų normos už indėlius taip pat padidėjo, atsirado konkurencija ir dėl naujų rinkos žaidėjų, todėl šiandien terminuotųjų indėlių palūkanos yra gana patrauklios“, – kalba V. Bernatavičius.
Eksperto teigimu, Lietuvos bankų sąskaitose guli beveik 16 mlrd. eurų neįdarbintų pinigų. Jei bent pusė šių lėšų būtų padėta terminuotuosiuose indėliuose už 2-3 proc. palūkanas, gyventojai per metus galėtų uždirbti papildomus 160-240 mln. eurų. Tačiau, prieš dedant terminuotuosius indėlius, patartina atlikti namų darbus.
3 klaida. Mes neplanuojame ir dėl to prarandame indėlių palūkanas
V. Bernatavičius sako, kad 2023 metais „GF banko“ klientai dėl per anksti nutrauktų indėlių sutarčių prarado apie 3,5 proc. nuo visų uždirbtų palūkanų.
„Pasidedame indėlį, tačiau, pritrūkę pinigų, jį nutraukiame nesulaukę indėlio termino pasibaigimo ir prarandame visas palūkanas. Esant aukštesnėms palūkanoms, apsimoka rinktis ilgiausią galimą laikotarpį, nes ilgi terminai dažnai leidžia uždirbti aukštesnę palūkanų normą. Tačiau, prieš dedant indėlį, verta atsakyti į paprastą klausimą – ar man reikės pinigų greitai ir kuriam laikui galiu juos palikti banke?“ – pažymi jis.
Užuot dėjus vieną didelį indėlį, „GF banko“ atstovas siūlo kelis sprendimus. Pirma, vieną indėlį galima paskaidyti į kelis mažesnius, kad prireikus nutraukti indėlio sutartį anksčiau, galima būtų aukoti tik vieno mažesnio indėlio palūkanas ir būtų prarandama mažesnė suma. Taip pat galima dėti kelis skirtingos trukmės indėlius arba rinktis taupomąją sąskaitą, iš kurios galima nusiimti lėšas neprarandant palūkanų, nors jos bus kiek mažesnės nei terminuotojo indėlio.
4 klaida. Mes kartais taupome per daug
V. Bernatavičius priduria – taupyti reikia reguliariai, kas mėnesį, bet protingai.
„Jeigu pradėsite taupyti nuo 30 proc. nuo pajamų, greičiausiai pritrūksite pinigų pragyvenimui ir išleisite visas santaupas. Geriau pradėkime nuo 10 proc. arba tiek, kiek galite atsidėti reguliariai kas mėnesį, bet kad nereiktų mėnesio gale krapštyti pinigų iš taupyklės“, – sako ekspertas.