Niekada negali būti tikras dėl to, kas tavęs laukia ateityje. Siaubingą avariją išgyvenęs Viktoras dabar jau žino – gyvenimas gali pasikeisti vos per vieną akimirką. Pasikalbėti apie tai, kas įvyko, su Viktoru susitinkame jo namuose – Vilniaus miesto savivaldybės suteiktame socialiniame būste. Į šį butą Viktoras atsikraustė 2008 metais – praėjus 3 metams po avarijos.
Vieno kambario butas tvarkingas, pritaikytas negalią turintiems žmonėms. Platesnės durys įrengtos tam, kad būtų patogu pravažiuoti su vežimėliu, į lauką taip pat veda specialiai neįgaliesiems pritaikyti pakilimo ir nusileidimo takeliai. Pokalbyje dalyvaujanti Viktoro mama Irina Lotach džiaugiasi ne tik pačiu butu, bet ir nuostabia kaimynyste – gretimai gyvenantys kaimynai puikiai pažįsta Viktorą ir yra pasiruošę bet kada ištiesti pagalbos ranką.
„Kai Viktoras pradėjo žengti pirmuosius žingsnius po avarijos ir savarankiškai išeidavo į lauką, visi kaimynai patyliukais stebėdavo pro langus, nepaleisdavo jo iš akių – rūpinosi, kad kas nenutiktų“, – pasakoja Viktoro mama.
Apie tai, kaip Viktorui sekasi dabar, dar papasakosime. O kol kas, apie viską nuo pat pradžių...
„Iki avarijos buvau linksmas, guvus ir labai veiklus – žaidžiau krepšinį, futbolą, mėgdavau leisti laiką su draugais. Daug jų gal ir neturėjau, bet kompanijos netrūko – veiklos visuomet buvo“, – pasakoja Viktoras.
Pabaigęs mokyklą, vaikinas svajojo apie studijas universitete, tačiau įstojimui pritrūko balų. Sėdėti sudėjęs rankų ir laukti Viktoras nenorėjo, tad nusprendė savo laiką išnaudoti prasmingai: įstojo į profesinio mokymo mokyklą, kurioje planavo įgyti automechaniko specialybę. Pabaigęs šiuos mokslus, ketino iš naujo stoti į universitetą, tačiau svajonėms nebuvo lemta išsipildyti. 2005 spalio mėnesį įvykusi avarija padalino Viktoro gyvenimą į dvi dalis – iki jos, ir po jos.
Apie tai, kas įvyko, pats Viktoras papasakoti negali – atmintyje išliko tik vaikystės ir paauglystės prisiminimai. Visa kita tarsi išsitrynė. Nepamena vaikinas nei avarijos, nei visko, kas jo gyvenime vyko po jos, todėl apie lemtingą dieną kalbamės su Viktoro mama Irina.
Vilčių išgyventi gydytojai nesuteikė
„Į automobilį, kuriuo važiavo Viktoras ir draugai, rėžėsi priešpriešiniu eismu važiavusi mašina. Sūnus sėdėjo automobilio gale. Atskubėjusios greitosios pagalbos medikai manė, kad Viktoras žuvo vietoje – taip smarkiai jis buvo nukentėjęs. Tačiau vienam iš medikų pavyko užčiuopti silpną pulsą ir sūnus skubiai buvo nugabentas į Lazdynų ligoninę, kurioje operuoti vidiniai organai, galva“, – pasakoja Irina.
Viktoro mama tikina – apie tai, kad sūnui kažkas nutiko, nujautė. Su mama glaudų ryšį visuomet palaikęs Viktoras neatsiliepė mobiliuoju telefonu, o kai prisiskambinti pagaliau pavyko, ragelį pakėlęs ligoninės gydytojas pranešė liūdnas žinias – iš avarijos atvežtas vaikinas operuojamas, yra sunkios būklės.
Aplankyti sūnų buvo leista kitą dieną, tačiau į reanimacijos palatą įžengę tėvai Viktoro nepažino – ant kūno nebuvo likusios sveikos vietos. Patikėjo, kad čia jų sūnus tik tuomet, kai medikai atidavė jo drabužius.
„Jokių vilčių, kad Viktoras išgyvens, medikai nesuteikė – po avarijos jis net kvėpuoti savarankiškai negalėjo. Budėjome šalia sūnaus pakaitomis nuolatos – ir aš, ir vyras, ir Viktoro močiutė. Stengėmės su juo nuolatos kalbėti, palaikyti, tikėjome, kad jis mus girdi. Neleidome sūnaus atjungti nuo aparatų, niekada nepraradome vilties, kad sūnus atsibus ir išgyvens“, – sako Irina.
Sausio mėnesį vaikinas buvo perkeltas į slaugos ligoninę, kurioje prabudo po 81 dieną trukusios komos. Kaip pasakoja Viktoro mama, iš Lazdynų ligoninės atskubėjęs vienas iš medikų negalėjo patikėti savo akimis – Viktoras tikrai išgyveno.
„Buvo visko. Po avarijos Viktorui buvo labai sunku susitvarkyti su emocijomis. Jis siaubingai keikdavosi, nors anksčiau to iš jo niekada negirdėjome, draskydavosi, pykdavo, jei negaudavo saldainių, kurių ypatingai norėjo. Gydytojai ramino, kad toks elgesys yra normalus, reikia tiesiog ištverti“, – sako Irina.
Mažais žingsneliais į priekį
Kelias link to, kuo Viktoras gali pasidžiaugti dabar, buvo ilgas ir labai sunkus. Vaikinui reikėjo iš naujo mokytis net ir tokių daugumai įprastų dalykų kaip valgymas ar šaukšto laikymas, nelengva buvo tarti ir pirmuosius žodžius. Šiandien Viktoras mus pasitiko be neįgaliojo vežimėlio. Jis visuomet šalia, tačiau stovi patrauktas į šalį – kad ir kaip nelengva, Viktoras bando vaikščioti savarankiškai. Nedideliais žingsneliais, pasiremdamas kur gali, po truputėlį juda į priekį.
„Viktoro tėtis padarė absoliučiai viską, kas buvo jo valioje. Nuolatos vežiojo Viktorą į baseiną stiprinti kūno raumenų, taip pat į netoliese buvusį žirgyną, kuriame buvo speciali neįgaliesiems pritaikyta programa. Nešiojo sūnų ant pečių, mankštino, treniravo ir niekada neleido niekam suabejoti, kad sūnus atsigaus. Prireikė maždaug 10 metų, kad Viktoras parodytų pirmuosius savarankiškumo ženklus. Buvo nelengva, tačiau neabejotinai verta“, – sako vaikino mama.
Nors Viktoras jau sustiprėjęs, dėl sutrikusios koordinacijos dažnai susvyruoja, neišsilaiko ant kojų. Dėl to namuose visi baldai ir daiktai sustumdyti į šonus – taip mažesnė tikimybė, kad krisdamas susitrenks galvą.
„Įvairiausių lūžių, kiek jų yra buvę per visą šį laiką, aš jau neskaičiuoju. O mėlynės ant kūno mums – įprastas dalykas. Būna, parvažiuoju namo ir matau, kad kažkas ne taip, o sūnus tyli, nieko nesako“, – pasakoja Irina. „O kam reikia mamą nervinti ir jaudinti“, – priduria Viktoras.
Paklausus, apie ką dabar svajoja, vaikinas neslepia – norėtųsi visai paprastų dalykų: daugiau bendravimo su bendraamžiais ir dar kada nors turėti galimybę atsisėsti prie automobilio vairo. Tačiau nepaisant visko, kas nutiko, Viktoras ant nieko nepyksta, nieko nesigaili. Gyvenimas nesustoja. Nestovėti vietoje stengiasi ir jis pats.
Daugiau informacijos apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formas bei sąlygas Vilniaus mieste galite rasti Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ internetinėje svetainėje www.vmb.lt arba paskambinę telefonu 8 5 277 9090 ar 19118. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai, išklausę ir įvertinę Jūsų individualią situaciją, pakonsultuos ir parinks Jums tinkamiausią paramos būstu formą.
Medžiaga parengta pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užsakymą. Turinys apmokėtas.
Užsakymo nr.: PT_89333665