„Aš nežinau, kas yra įkvėpimas. Eilėraštis tiesiog atsiranda, lyg koks kūno drebulys ar karštis. Ir nieko aš pakeisti negaliu. Rašau apie įvairius gyvenimiškus dalykus – medžius už lango, keliones, kvapus, gėles, spalvas, tėvų namus, mamą, tėvą“, – sako poetė.
Eilėraščių knyga „Tu paprašei manęs aprašyt“ – solidi, net 480 puslapių knyga. Ir, nepatikėsite, visi šie eilėraščiai, anot autorės, buvo parašyti vos per keletą mėnesių.
Eilėraščius pradėjo rašyti būdama šešiolikos metų
Alina Vieland – knygą išleidusios poetės slapyvardis. Ir sugalvotas jis neatsitiktinai.
„Mano senelė Teresė Vieland (Vylandaitė) buvo vokiečių tautybės. Kai gimiau, ji jau buvo mirusi tremtyje. Pamenu, žiūrėdavau senovines jos nuotraukas, nagrinėjau jos išvaizdą, aprangą. Visą laiką jaučiau jai artumą, nors niekada jos nemačiau ir su ja nekalbėjau. Būtent taip atsirado ir šis slapyvardis“, – pasakoja pašnekovė.
Poetė tikrosios savo pavardės neatskleidžia, tačiau sutinka išduoti, kad gimė ir augo Žagarėje, o neseniai paminėjo savo 62-ąjį gimtadienį.
„Žagarė – labai artima man vieta, ten buvo mano tėvų namai. Tam krašte parašiau ne vieną eilėraštį. 1981 metais įstojau į Kauno medicinos institutą, baigiau mokslus. Dirbau Vilniuje, taip pat ir Kauno rajone. Nuo 1992 metų dirbu Kaune, Šilainiuose, vaikų ligų ir šeimos gydytoja“, – apie savo gyvenimą pasakoja poetė.
Anot jos, eilėraščius ji pradėjo rašyti būdama šešiolikos. Sulaukusi dvidešimt dvejų metų, nusiuntė kelis eilėraščius į žurnalo „Nemunas“ redakciją. Poetas Robertas Keturakis jauną autorę pastebėjo, atrinko kelis eilėraščius spaudai ir juos publikavo.
„Eilėraščius publikacijai nusiunčiau ieškodama skaitytojo. Kad ir to vienintelio žmogaus, kuriam mano kūryba būtų artima. Niekada nenorėjau rašyti vien sau. Man tai nebuvo aktualu nei prieš keturiasdešimt metų, nei dabar. Savo kūryba noriu pasidalinti su kitais“, – teigia pašnekovė.
Keturiasdešimt metų – nė vieno eilėraščio
Debiutinės knygos autorė pasakoja, kad būdama dvidešimt penkerių metų ištekėjo. Po metų susilaukė pirmosios dukters, dar po dešimties – antrosios, po septyniolikos metų – trečiosios.
„Per beveik keturiasdešimt metų neparašiau nė vieno eilėraščio. Man atrodė, kad tiek dalykų jau yra aprašyta, kad man neverta „gadinti“ popieriaus. Visgi po kelerių dešimtmečių eilėraščiai iš manęs „išsiveržė“, o kuomet tai nutiko – nebegalėjau jų sustabdyti“, – pasakoja pašnekovė.
Pirmoji knyga, anot moters, galėjo būti išleista dar 1986 metais. Tačiau kūryba guli dėžutėje su užrašu „Zefyras“. Joje – keli prirašyti sąsiuviniai.
„Tikiu, kad ta knyga dar laukia savo eilės“, – teigia A. Vieland.
Anot jos, poezija yra tiesiog gyvenimas. Ar moteris rašo, ar nerašo – niekas nuo to nepasikeičia. Poezija išlieka joje. Ji įsitikinusi – nėra taip svarbu, ar eilėraščiai visiems žmonėms patiks. Juk poezija – unikali ir nepaaiškinama.
Rašyti paskatino vyras, besąlygiškai palaikė ir dukros
Naujai išleistos knygos pavadinimas – „Tu paprašei manęs aprašyt“. Jos autorė pasakoja, kad 2021 metų vasarą su vyru atostogavo pietų Prancūzijoje. Tąkart, eidama gatve, ji kryptelėjo koją, ir lūžo pėdos kaulai.
„Lūžusia koja nuėjau 300 metrų iki taksi. Nuvykome į oro uostą skrydžiui iš pietų Prancūzijos į Beauvais miestą. Oro uoste atsisėdau prie staliuko, gėriau kavą ir suvokiau, kad nebegaliu atsistoti ir paeiti. Iki lėktuvo mane nuvežė vežimėliu, o iš lėktuvo iškėlė specialiu keltuvu. Nuvykau į Beauvais miesto ligoninės priėmimo skyrių. Ten laukiau aštuonias valandas. Koja tino, skaudėjo“, – prisimena pašnekovė.
Būtent tuo metu ji vyrui papasakojo istoriją, kad būdama trylikos metų, viename Latvijos dvare pasitempė tą pačią koją. Jis klausėsi savo žmonos ir paprašė: „Aprašyk viską.“
„Dar dvi naktis praleidau viešbutyje gulėdama lovoje. Koja buvo apdėta ledais, kuriuos man atnešė iš viešbučio baro. Tada tikrai negalvojau, kad vėl pradėsiu kurti eilėraščius – juk taip skaudėjo! Vis dėlto pirmuosius eilėraščius parašiau ant išplėštų sąsiuvinio lapų, jau sveikdama Lietuvoje. Pamenu, juos suglamžiau, norėjau išmesti, tačiau perskaičiau dukroms ir vyrui. Jiems patiko“, – pasakoja poetė.
Kiek vėliau, 2022 metais, gydytoja pradėjo rašyti visur: namuose, darbe, kalbėdama su artimaisiais, virtuvėje, mašinoje, oro uostuose. Visur. Ji juokiasi, kad rašyti pradėjo dėl netvarkingo šaligatvio pietų Prancūzijoje, lūžusios pėdos ir begalinio laimės pojūčio anksti ryte, žvelgiant į debesis.
Eilėraščius rašo net klausydama „The Beatles“ dainų
Pirmąją poezijos knygą išleidusi kūrėja prisipažįsta, kad nežino, kas yra įkvėpimas. Anot jos, eilėraštis gali tiesiog atsirasti, kaip koks kūno drebulys ar karštis. Nieko pakeisti ji negali.
„Rašau apie įvairius gyvenimiškus dalykus. Knygoje apstu skirtingų eilėraščių – apie medžius už lango, keliones, kvapus, kvepalus, gėles, spalvas, tėvų namus, mamą, tėvą. Man tema gali tapti bet kas – rožinis lūpdažis, paveikslas parodoje, muzika, išgirsti posakiai, antraštės spaudoje, kvepalų aromatai, gėlių puokštė prekybos centre“, – teigia A. Vieland.
Ji sako, kad knygoje yra net tokių eilėraščių, kuriuos ji parašė gulėdama paplūdimyje. Viduržemio jūra, skaidrus vanduo, Graikijos salos – neretai tampa poetės įkvėpimu. Keli eilėraščiai, anot pašnekovės, parašyti klausantis „The Beatles“ dainų, Mikio Teodorakio muzikos, Giacomo Puccini operos „Madame Buterfly“, kitų įkvepiančių autorių.
Poezija – lyg nišiniai kvepalai
Dalį poetės eilėraščių galima perskaityti ne tik knygoje. Skaitytojams juos autorė dovanoja ir publikuodama instagrame, @alinavieland paskyroje.
„Šiame socialiniame tinkle norėjau atkartoti ranka prirašytus sąsiuvinius langeliais. Todėl ir šriftas toks, pasirinktas languotas popieriaus lapas. Ranka pasirašau kiekviename puslapyje, įdedu ir savo pačios darytas nuotraukas“, – pasakoja ji.
Vis dėlto A. Vieland sako, kad fizinės knygos dizainą nusprendė sukurti visiškai kitokį. Joje – modernaus stiliaus spalvos, šriftai, iliustracijos.
„Manau, kad knyga turi savo gyvenimą, kuris nuo manęs nepriklauso. Kai kuriuos tekstus galima laikyti proza, tačiau aš juos vadinu poezija. Eilėraščius knygai atrinkau pati, juos suskirsčiau skyriais“, – teigia pašnekovė.
Anot jos, knyga „Tu paprašei manęs aprašyt“ nėra skirta kažkokiam skaitytojų ratui. Ji aktuali gali būti bet kokiam žmogui, neskirstant nei pagal amžių, nei lytį ar išsilavinimą.
„Man atrodo, kad poezija – lyg nišiniai kvepalai. Pasipurkšti ir pasakyti, ar patiko, gali bet kas. Visgi kadangi talpinu eilėraščius „Instagram“, mano skaitytojai dažniausiai yra jauni žmonės. Eilėraščius skaito ir moksleiviai. Esu sulaukusi net pasakymų, kad žmogus nesitikėjo, kad būtent tokia gali būti poezija“, – sako autorė.
Ji prisimena ir draugą, kuris neskaitė poezijos trisdešimt metų. Jam įteikus pavartyti A. Vieland knygą, paprašius peržiūrėti iliustracijas, jis pasakė: „Buvo taip paprasta skaityti, tikrai nesitikėjau.“
Prie kūrybinio proceso prisidėjo ir dukros
Pašnekovė neslepia – didžiausi jos palaikytojai – vyras ir trys dukros. Visi eilėraščiai, sugulę į knygą, parašyti per labai trumpą laiką – vos tris mėnesius.
„Sukurti „Instagram“ paskyrą mane paskatino dukros. Pradžioje kėliau tik tekstukus, paskui pradėjau fotografuoti. Susilaukiau sekėjų. Tai žmonės, kuriems patinka mano kūryba“, – pasakoja ji.
Prie pačios knygos taip pat prisidėjo poetės dukros. Ji pasakoja, kad iliustracijas jai nupiešė jauniausia dukra Austė, knygos dizainą sukūrė dukra Giedrė. Patarimais padeda ir vyresnėlė Agnė.
„Kartu su dukromis planuoju išleisti ir prozos knygą. Žodis „proza“ negąsdina nei skaitytojų, nei leidyklų, nei knygynų. Tekstą sukurčiau aš, iliustracijas – Austė. Įsivaizduoju, kad tekstas ir piešiniai atsirastų kartu, taip vienas kitą papildydami. Taigi mano svajonė – prozos knyga įvairaus amžiaus žmonėms“, – sako ji.
Poetė A. Vieland knygos „Tu paprašei manęs aprašyt“ viršeliui pasirinko išskirtinę nuotrauką. Joje autorei vos šešiolika metų, ji nufotografuota ankstyvą pavasarį sėdinti tėvų sode. Šiuo metu poezijos knygą „Tu paprašei manęs aprašyt“ galima įsigyti knygynuose „Mintis“ (Vilnius), „Kolibris“ (Kaunas), J. Masiulio knygyne (Panevėžys). Taip pat ši knyga parduodama ir knygynuose Pasvalyje, Kelmėje, Raseiniuose, Vilkaviškyje, Varėnoje. Knygą galima įsigyti ir internetu.