Privataus skrydžio ir Vilniaus į Kauną metu B. Vanagas ne tik Lietuva iš dangaus grožėjosi, bet ir pakalbino lėktuvo pilotą – „Gurtam“ įkūrėją ir CEO Aliaksei Shchurko. Apie aistrą ir meilę skrydžiams, bendrovės auginimą ir iššūkius, ateities vizijas ir siekius.

Paprastai vairuoju ir pilotuoju automobilį sėdėdamas kairėje. Šiandien sėdėsiu dešinėje, o tai man – neįprasta. Lėktuvai yra tavo aistra ar transporto priemonė?

Ir viena, ir kita. Išmokęs skraidyti, nebevažinėju automobiliu į tolimas keliones. Kai reikia keliauti, stengiuosi kuo dažniau skraidyti lėktuvais. Šis „Diamond DA42“ lėktuvas gali nuskristi 1 200 jūrmylių, t. y. maždaug 1 800 kilometrų, todėl be sustojimo galime pasiekti Austriją, Italiją ar Slovėniją. Priklausomai nuo vėjo, lėktuvas skrenda maždaug 200–220 km per valandą greičiu, tačiau galime išvystyti net iki 300 km per valandą greitį.

„Gurtam“ įmonės vadovo Aliaksei Shchurko ir Benedikto Vanago skrydis

Ką tau asmeniškai reiškia skrydžiai?

Laisvę, galimybę skristi kur nori ir kada nori. Ore galioja dvi taisyklės: vizualiųjų skrydžių ir skrydžių pagal prietaisus taisyklės. Laikydamiesi vizualiųjų skrydžių taisyklių, galite skristi bet kada, nes viską patys koordinuojate ir kontroliuojate oro erdvę. Skrydžio pagal prietaisus metu tiesiog sukuriate skrydžio planą, jį pateikiate ir jo laikotės, o ką daryti nurodo prietaisai. Man patinka vizualusis skrydis, kai galima daryti tai, ką nori, nors jis sudėtingesnis ir atsakomybės pilotui yra daugiau. Skrydžio metu esu priklausomas nuo oro, bet man patinka sudėtingos sąlygos – kai matau lietų, galiu jį aplenkti iš kairės ar dešinės pusės. Čia, vėlgi, yra laisvė. Ir emocijos tuo pačiu.

Štai – dabar išskridome iš Kauno. Ką Kaunas reiškia „Gurtam“?

Verslą Lietuvoje pradėjome 2010 m., įsikūrę Kauno biure, tad šis miestas mums kaip namai. Dabar namais jau galime vadinti ir Vilnių.

Nuo lėktuvų iki verslo – ar gali apibūdinti, kas yra „Gurtam“? Kuo jūs užsiimate?

Kuriame mažą lizdelį dideliame pasaulyje ir taikydami savo technologijas, stengiamės visą pasaulį padaryti šiek tiek švaresnį, veiksmingesnį ir saugesnį.

Kuriame programinės įrangos sprendimus, skirtus transporto priemonių parko valdymui ir optimizavimui, kurie daro didelį poveikį aplinkai. Šie sprendimai padeda kontroliuoti degalų sąnaudas, optimizuoti maršrutus, užkirsti kelią techninės priežiūros problemoms, kontroliuoti išmetamo CO2 kiekį ir užtikrinti ekologišką vairavimą – tad stengiamės prisidėti prie to, kad visi gyventume švaresniame pasaulyje.

„Gurtam“ įmonės vadovo Aliaksei Shchurko ir Benedikto Vanago skrydis

Esame sukūrę specializuotą platformą „flespi“, kurią galima palyginti su universaliu vertėju. „flespi“ pagalba sklandžiai bendrauja įvairi telematikos aparatūra ir įrenginiai bei programinė įranga, sujungiami protokolai su programomis – taigi padedame efektyviau keistis informacija.

Buvai vaikinas, kuris žaisdavo „Counter-Strike“, tiesa? O dėka to, ką darai, dabar esi pasaulinės lyderystės pozicijoje. Kur įvyko lūžis?

Tai labai paprasta: turi būti darboholikas ir savo veiklai skirti daug laiko. Be to, reikia sėkmės. Tačiau dirbant, stengiantis ir vėl dirbant, tam tikru momentu sėkmė ateis.

Įmonėms vadovaujantys žmonės paprastai vadinami generaliniais arba vykdomaisiais direktoriais. Tu esi vyriausiasis „Gurtam“ architektas.

Aš tiesiog noriu sukurti įmonės struktūrą ir leisti žmonėms kurti – tu juos nukreipi, o jie dirba kurdami įmonę. Įmonės projektavimas – tai tarsi vizija, planas, kaip ji turėtų atrodyti. O tada tiesiog leidi žmonėms įgyvendinti likusią dalį.

„Gurtam“ įmonės vadovo Aliaksei Shchurko ir Benedikto Vanago skrydis

Paprastai per mėnesį dirbame maždaug 20 dienų. Tu tikriausiai šiek tiek daugiau. Ar gali papasakoti, kokia yra tavo mėnesio dienotvarkė?

Kiekvieną savaitę keičiu vaidmenis: vieną savaitę esu inžinierius, kitą – vadovas. Taigi tą savaitę, kai dirbu inžinieriumi, susitikimų išvis neturiu. Vadovauju nedidelei 10 žmonių komandai ir kuriu programinę įrangą, dirbu su „flespi“ – vienu iš „Gurtam“ produktų. Kitą savaitę esu įmonės vadovas, taigi visą dieną susitikinėju su darbuotojais, kuriu strategiją, taktiką ir nuolat kalbu. Tiesa, tą savaitę, kai esu vadovas, vadovavimui skiriu tik tris dienas – likusias pasilieku laisvas, kad galėčiau daugiau dirbti inžinieriumi. Taigi 70 proc. laiko ką nors kuriu, o likusius 30 proc. vadovauju.

„Gurtam“ jau daugiau nei 20 metų. Kokie buvo sunkiausi priimti sprendimai?

Įmonė savo veiklą pradėjo Baltarusijoje, tad perkelti ją ir darbuotojus į kitą šalį nebuvo paprasta. Pasitraukimas iš Rusijos rinkos taip pat nebuvo lengvas sprendimas – ten turėjome daug partnerių ir įmonių, kurios nuo mūsų priklausė, tačiau teko nutraukti ryšius. Buvo nelengva pasakyti žmonėms: „Gerai, bičiuliai, atsiprašau, bet situacija tokia, kad jūs mokate mokesčius Rusijoje, ir mes nebegalime jums tiekti gero produkto. Tai neįmanoma. Man labai gaila“.

Su mūsų verslu buvo susiję tūkstančiai žmonių ir jų šeimų. Man tai buvo tikrai sunku. 2020 metų kovo pradžioje, o gal dar vasario pabaigoje, vaikščiojau Karoliniškių parke ir paprašiau šešių pagrindinių „Gurtam“ vadovų prisijungti prie vaizdo skambučio. Miške surengiau virtualų susirinkimą ir pasakiau: draugai, manau, turime uždaryti savo verslą ir biurą Rusijoje.

Kiek tai turėjo įtakos finansinei verslo pusei?

Rusijos rinka sudarė apie 20 proc. mūsų pajamų.

Galiu įsivaizduoti save, persikraustantį gyventi į kitą šalį. Tačiau verslo, darbuotojų ir jų šeimų perkėlimas skamba kaip rimtas projektas.

Tai ir buvo rimtas projektas. Išsaugojome apie 70–80 proc. savo darbuotojų – maždaug 200 žmonių. Išties daug. Nedarėme visko spontaniškai, įmonę perkėlėme pamažu, žingsnis po žingsnio. Tad žmonės turėjo laiko apsispręsti – likti Baltarusijoje ar persikelti. Suprantama, tokie sprendimai nėra lengvi dėl įvairių priežasčių.

Visiškai nutraukėte veiklą Baltarusijoje ir nieko ten nebeturite?

Taip.

Ar kada nors skaičiavai, kiek kainavo tas „projektas“?

Mums tai reiškė dvigubai didesnes išlaidas atlyginimams, darbuotojams. O žmogiškieji ištekliai sudaro apie 60 proc. visų veiklos sąnaudų. Norėdami išgyventi, turėjome restruktūrizuoti savo verslą, pakelti kainas ir paprašyti žmonių dirbti efektyviau: atsisakyti mažiau svarbių projektų ir susitelkti ties perspektyviausiais. Taip, tai buvo labai brangus sprendimas.

„Gurtam“ įmonės vadovo Aliaksei Shchurko ir Benedikto Vanago skrydis

Kaip vertini „Gurtam“ kaip įmonę rinkoje?

Turime tris rodiklius, kurie yra labai paprasti. Jų mums reikia norint įvertinti, ar vizijos požiūriu einame teisinga kryptimi. Vizija – tai koncepcija kaip mes veikiame ir kokias vertybes puoselėjame. Kad suprastume, ar artėjame prie šios vizijos, naudojamės skaičiais. Ir turime tris pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius:

  1. Vienam asmeniui tenkančios pajamos. Tikslas yra 200 000 JAV dolerių per metus. Tai pajamos, kurių mums reikia, kad galėtume mokėti gerus atlyginimus.

  2. Inžinierių procentinė dalis. Kad galėtume vadintis technologijų įmone, turime kurti technologijas. Mūsų tikslas – 40 proc. inžinierių tarp visų darbuotojų. Kol kas dar nepasiekėme ir 30 proc., o tai yra problema. Dirbame tuo klausimu, tačiau labai, labai lėtai. Mūsų srityje svarbus dirbtinis intelektas, o tai reiškia dar daugiau inžinierių – ne tik tų, kurie kuria kodus, bet ir žmonių, kurie užsiima dirbtinio intelekto užklausų inžinerija. Kas yra dirbtinio intelekto užklausų inžinerija? Tai tekstiniai nurodymai, kaip dirbtinis intelektas turėtų veikti, ką ir kaip jis turėtų atlikti. Šioje dirbtinio intelekto eroje labai svarbu, kad būtų daugiau žmonių, kuriančių vertę, o ne tų, kurie šią vertę perparduoda ir reklamuoja. Taigi įmonės pagrindą turi sudaryti vertę kuriantys žmonės.

  3. Pelno lygis. Jis gali šoktelėti nuo 25 iki 30 proc., tačiau negali būti mažesnis nei 20 proc. Tai yra laisvės lygis, kai galima daryti tai, ką nori. Tačiau gavus didesnį pelną reikia nepamiršti atsidėkoti darbuotojams. Jie turi jaustis prisidėję ir suprasti, kad ne tik kuria vertę, bet ir patys naudojasi jos teikiamais privalumais.

Dabar „Gurtam“ veikia stabiliai ir tvirtai, o kur link einate?

Esame telematikos srityje ir toliau joje būsime. Tačiau tuo pačiu metu atrandame naujų dalykų ir bandome skirtingas technologijas. Pavyzdžiui, generatyvioji dirbtinio intelekto technologija yra viena iš labiausiai augančių tendencijų. Asmeniškai šią sritį pradėjau tyrinėti tik 2023 metų spalio mėnesį. Tada sėdėjau namuose su savo mažuoju sūnumi, o kol jis žaidė, žiūrėjau „YouTube“ vaizdo įrašus apie dirbtinį intelektą. Supratau, kad naujosios technologijos tobulėja. Įsitraukiau į tai ir pradėjome kurti dirbtinio intelekto įrankius techninei priežiūrai naudodami „flespi“. Vėliau šią dirbtinio intelekto beprotybę paskleidžiau visoje įmonėje. Susiradau kitą žmogų, Nikolay Kurdesov, mūsų techninį direktorių, kuris pradėjo kurti dirbtinio intelekto platformas, kuriomis naudodamiesi visi kiti „Gurtam“ darbuotojai gali kurti savo botus, automatizuojančius jų darbą. Įsivaizduokite, kad esate buhalteris. Susikuriate savo botą ir jį naudojate. Galite jį redaguoti, papildyti savo žiniomis, duomenimis ir informacija bei taikyti visur, kur dirbate.

Mano požiūriu tai, ką pavyko sukurti su „flespi“, yra tam tikras dirbtinio intelekto įrankis, kuris padeda mūsų partneriams, taupo mūsų laiką teikiant pagalbą ir sprendžia sudėtingas užklausas. Tačiau Nikolay sukūrė platformą, kurioje kiekvienas gali automatizuoti savo darbą naudodamas dirbtinį intelektą. Manau, kad ateitis yra Nikolay pusėje.

Ar turėtume bijoti dirbtinio intelekto?

Ne, dirbtinis intelektas yra labai paprastas. Tai mechaninis mokymasis. Jis viską kartoja. Jis nesukuria nieko naujo.

Taigi siūlai ne bijoti, o investuoti į jį ir turėti dar geresnį įrankį?

Taip. Daugelis žmonių galbūt be reikalo baiminasi dėl darbo perspektyvos – jie neturėtų bijoti, nes dirbtinis intelektas tiesiog atvers naują darbo rinką ir žmonės, užuot atlikę įprastas užduotis, susikoncentruos į ką nors mažiau kasdieniško, labiau pažangaus, kai žmogaus sprendimas yra svarbiausias. Pradėjęs dirbti su dirbtiniu intelektu supratau, kad žmogaus smegenys yra daug pajėgesnės už visus šiuos kompiuterinius dalykus. Mes, žmonės, turime daug žinių ir gebame jas panaudoti, kurti naujus dalykus. Galime ne tik atkartoti tai, ką jau žinome, bet ir mokytis.

„Gurtam“ įmonės vadovo Aliaksei Shchurko ir Benedikto Vanago skrydis

Ar turi kokių nors įžvalgų apie tai, kas galėtų nutikti ateityje su IoT (daiktų internetu) ir dirbtiniu intelektu?

Pirmiausia, dar labiau pradėsime vertinti asmeninius santykius ir žmones apskritai. Antra, nemanau, kad per 10 metų technologijos labai pasikeis. Nežinau, kas yra jūsų namuose, bet savo namuose noriu atsikratyti visos tos elektronikos, visų išmaniųjų prietaisų. Nes žinau, kad tai nėra labai saugu. Man patinka daiktai, kurie veikia, kai pats gali valdyti jų jungiklius ir mygtukus. Bet tai mano asmeninė nuomonė. Galbūt naujoji karta mąsto kitaip.

Ko palinkėtum „Gurtam“ darbuotojams, žmonėms, kurie galėtų tapti „Gurtam“ darbuotojais, visiems lietuviams ir visam pasauliui?

Ak. Gerai. „Gurtam“ darbuotojams palinkėsiu būti laimingais. Būti laimingu yra svarbiausia. Darykite viską, kad būtumėte laimingi, tik vadovaukitės įstatymais ir pasistenkite, kad jūsų veiksmai nekenktų aplinkai ar kitiems žmonėms. Tai svarbu.

Lietuviams – saugokite Lietuvą. Rūpinkitės šalimi. Didžiuokitės savo šalimi. Pasirūpinkite, kad ji būtų pakankamai konkurencinga ir joje būtų mokami didžiausi atlyginimai, kad žmonės į ją persikeltų, o išvykę norėtų sugrįžti. Tai puiki šalis su puikiu klimatu – žinote, dabar vyksta visuotinis atšilimas, ir šiuo aspektu Lietuva bus geresnė nei Italija, Ispanija ar Portugalija.

Dėl kitų žmonių visame pasaulyje – norėčiau turėti galią sustabdyti karus. Tikiuosi, kad jei kada atsiras naujas blogiukas, aplink jį esantys geriečiai tai pastebės ir jį sustabdys, kol dar nevėlu. Taigi visi turime būti pakankamai išmintingi.