Anot Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN), pastaruosius ketverius metus apie pusantro karto augę skaičiai iškalbingi: lietuviškų prekių eksportas paaugo nuo 17 mlrd. iki 24,4 mlrd. eurų. Lietuvos BVP – nuo 49,5 mlrd. iki 72 mlrd. eurų. Vidutinis darbo užmokestis – nuo 1429 iki 2014 eurų.
„Didelę įtaką šiam rezultatui turėjo tai, jog Lietuvos ekonomika gerai atsilaikė per pandemiją, per infliacijos šoką, susidariusios geopolitinės situacijos metu – ji ir toliau auga, didėja mūsų BVP.
Pritrauktos užsienio investicijos, tai pat lėmė atlyginimų kilimą, nes Lietuvos įmonės turi konkuruoti su užsienio investuotojais dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Pakilus atlyginimams, didėja gyventojų perkamoji galia, atsiveria didesnės galimybės šią paklausą aptarnaujančioms įmonėms, prekių, paslaugų teikėjams, dėl to kyla ir jų atlyginimai“, – sako EIMIN ministrė Aušrinė Armonaitė.
Pagal EBPO skelbiamus duomenis, nuo 2020-ųjų pradžios iki 2024-ųjų realus, tai yra, viršijantis infliaciją, darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo apie 16,5 proc. ir išaugo daugiausiai tarp 38 EBPO šalių. EBPO vidurkis siekia tik 1,5 proc. per metus.
„Istoriškai dėl ekonomikos struktūros ir situacijos darbo rinkoje darbuotojams tenkanti pridėtinės vertės dalis Lietuvoje buvo mažesnė nei kitose euro zonos šalyse, tačiau situacija dabar apsivertė – Lietuva jau viršija ES vidurkį“, – EIMIN viceministrė Ieva Valeškaitė.
Pilnesnės piniginės
Anot EIMIN Viešosios politikos sprendimų ir duomenų analizės grupės vadovo Tito Budreikos, Lietuvoje ilguoju laikotarpiu vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ augimo tempas spartėja: 2012–2019 metų laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis augo po 8 proc. kasmet, nuo 2020-ųjų – po 11 proc., kai vidutinė alga kilo nuo 880 iki 1333 eurų „į rankas“.
EIMIN nuolat įgyvendina priemones, siekiančias išlaikyti Lietuvos konkurencingumą – dirba su užsienio kapitalo pritraukimu į Lietuvą, skatina aukštos pridėtinės vertės verslų kūrimąsi ir plėtrą, mokestinėmis ir finansinėmis priemonėmis skatina verslo investicijas į priemones, didinančias darbo našumą, technologinę plėtrą, inovacijų vystymą.
„Visos šios priemonės prisideda prie Lietuvos konkurencingumo skatinimo ir verslų gebėjimo mokėti didesnį darbo užmokestį. Prie atlyginimo kilimo prisideda ir pritraukiami užsienio investuotojai, kurie kuria mūsų šalyje gerai apmokamas darbo vietas. Vien per pirmąjį 2024 metų pusmetį buvo pritraukti 22 tiesioginių užsienio investicijų projektai, kurie sukurs beveik 1200 naujų darbo vietų ir investuos 239 mln. eurų į ilgalaikį turtą“, – sako T. Budreika.
Didžiausi atlyginimai fiksuojami sektoriuose, kurie įdarbina daugiausia kvalifikuotų darbuotojų, tarp jų – informacinių ryšių ir technologijų srities, finansų sektoriaus ar sveikatos priežiūros srities. T. Budreikos teigimu, augant minimaliai mėnesinei algai, kuri paprastai mokama už nekvalifikuotą darbą, tai paveikia ir likusius atlyginimus, kurie taip pat padidėja.
Įgūdžių tobulinimas – būtinas
Vertindama pozityvias atlyginio kilimo tendencijas, EIMIN neslepia šioje srityje įžvelgianti ir grėsmių. Pasak EIMIN viceministrės I. Valeškaitės, Lietuva rizikuoja patekti į „vidutinių pajamų spąstus“.
„Tai nutinka, kai algos yra aukštos, o ekonomikos produktyvumas santykinai mažas – tai lemia ekonomikos konkurencingumo sumažėjimą. Ilgalaikiai darbo našumo ir vidutinio darbo užmokesčio augimo pokyčiai rodo, kad Lietuva tampa mažiau konkurencinga atlyginimų prasme. 2012–2022 metais atlyginimai Lietuvoje išaugo 131 proc., o produktyvumas – 83 proc.“, – teigė viceministrė.
Anot jos, EIMIN vykdomos aukštos pridėtinės vertės verslų kūrimosi skatinimo, tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo veiklos prisideda prie darbo našumo augimo. Visgi, pačios įmonės, siekdamos išlikti konkurencingos, privalo daugiau investuoti į technologinę plėtrą, inovacijas bei darbuotojų įgūdžių kėlimą.
Džiuginantys konkurencingumo rezultatai
EIMIN Viešosios politikos sprendimų ir duomenų analizės grupės vadovo T. Budreikos teigimu, itin pozityviai nuteikia tai, kad pagal IMD konkurencingumo reitingą Lietuva pirmą kartą tapo lyderė tarp Baltijos šalių.
„Analizuojant šį reitingą, išskirtina, kad Lietuva stipriai pagerino savo pozicijas valdžios efektyvumo srityje. Verslo efektyvumo srityje taip pat lenkiame Estiją – Lietuva pakilo iki 24 vietos, kai Estija liko 31-oje pozicijoje. Taip pat Lietuva geriau įvertinta pagrindinės infrastruktūros ir technologijų srityse“, – tikina T. Bureika.
Viceministrė akcentuoja, kad Lietuvos lyderystė regione yra svarbus mūsų šalies pasiekimas ir nuoseklaus darbo rezultatas.
„Per metus didžiausią šuolį padarėme valdžios sektoriaus efektyvumo srityje ir pakilę per 7 pozicijas rikiuojamės 26-oje vietoje. Itin aukštai yra vertinama ir verslo reguliacinė aplinka, naujų verslų kūrimasis šalyje, viešųjų finansų valdymas“, – sako viceministrė I. Valeškaitė.
Lietuvos verslo efektyvumas, vadybinės praktikos, produktyvumas, tarptautinė prekyba ir technologinė infrastruktūra reitingo sudarytojų yra vertinami kaip pagrindiniai šalies konkurenciniai pranašumai.