Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje mecenatystė taip pat buvo tapusi svarbiu kultūriniu reiškiniu, o ilga mūsų valstybingumo bei meno ir kultūros rėmimo istorija įkvepia šiandienos verslininkus tęsti kadaise labai stiprias tradicijas, kurias puoselėjo garsiausios didikų giminės.
Dilemos – mecenatystė ar verslo plėtra – nėra
Meno, kultūros ar sporto rėmimas verslui ne visuomet atneša tiesioginę finansinę, tačiau kaip pastebi prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas ir vadovas Dainius Dundulis, vien pinigus skaičiuojantys verslininkai mecenatyste, įprastai, ir neužsiima.
Pašnekovas pasidžiaugia, kad vienas didžiausių mažmeninės prekybos tinklų į Lietuvos kultūrą bei sportą investuoja jau beveik du dešimtmečius.
„Žinoma, pinigus visuomet galima panaudoti verslo plėtrai – tam ribų nėra, tačiau tikslo plėstis į kitas šalis šiuo metu mes neturime. Mums pakanka finansų, bet nenorime jų tiesiog neracionaliai ištaškyti. Mano akimis, remti mūsų šalies menininkus ir sportininkus visuomet yra prasminga investicija – jie garsina Lietuvą, skatina visų mūsų pasididžiavimą valstybe ir savo vykdoma veikla ugdo visuomenę. Džiugu, kad iš dalies prie to galime prisidėti ir mes“, – sako verslininkas.
Nuo pavienių žmonių iki reikšmingų projektų
Paklaustas, ar tokį požiūrį į mecenatystę turėjo ir anksčiau, D. Dundulis patikina – prisidėti prie visuomenei svarbių iniciatyvų jam visuomet buvo svarbu, tačiau finansinės galimybės atsirado ne iš karto. Reikėjo palaukti, kol verslas išaugs ir bus finansiškai stabilus.
Tuomet, prieš du dešimtmečius, kai buvo nutarta įsteigti „Norfos“ labdaros ir paramos fondą, mecenatystė mūsų šalyje dar tik žengė pirmuosius žingsnius po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Aplinkybės susiklostė taip, kad verslininko tėtis išėjo į pensiją – energingas, bendrauti mėgstantis vyras pradėjo rūpintis fondo projektais.
„Tėtis gyveno Šiauliuose, turėjo laisvo laiko domėtis tuo, kas vyksta aplinkui. Tad jis pats ir nuspręsdavo, kam reikia paramos. Anuomet gana nedidelėmis sumomis padėdavome žmonėms spręsti jų buitines, kasdienes problemas“, – pirmuosius fondo veiklos metus prisimena D. Dundulis.
Vėliau paramos projektų daugėjo, skiriamos sumos didėjo, o fondas pradėjo remti ne tik pagalbos stokojančius gyventojus, bet ir skirtingus kultūros projektus visos Lietuvos mastu. D. Dundulis pabrėžia – nuo pat įkūrimo dienos labdaros ir paramos fondas remiamas išimtinai „Norfos“ įmonių grupei priklausančios akcinės bendrovės „Norfos mažmena“.
„Esame sėkmingai veikianti didelė įmonė, tad man atrodo visiškai natūralu prisidėti prie Lietuvai svarbių projektų ar iniciatyvų, šalies kultūros puoselėjimo. Juk kultūra reikšminga ne tik kiekvienam iš mūsų asmeniškai, bet ir visai šaliai“, – sako D. Dundulis.
Paramai skiria milijonus eurų
Šiuo metu „Norfos“ labdaros ir paramos fondas savo lėšomis prisideda prie penkių didžiųjų Lietuvos kultūros įstaigų gerovės. Jis globoja Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Lietuvos nacionalinės filharmonijos rengiamus koncertus bei kitus renginius. Teikia paramą Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, o M. K. Čiurlionio menų mokykloje fondo lėšomis skiriamos stipendijos moksleiviams, remiamas jų dalyvavimas tarptautiniuose konkursuose. Nepamirštas ir gimtasis D. Dundulio Šiaulių kraštas – čia aktyviai remiama Šiaulių dramos teatro veikla.
„Visos šios įstaigos mūsų paramą gauna be jokių išankstinių sąlygų. Tai mes įsipareigojame prisidėti prie Lietuvos kultūros stiprinimo ilguoju laikotarpiu, – sako pašnekovas.
Pagalbos iš verslo pusės sulaukia ne tik kultūros atstovai – „Norfos“ paramos ir labdaros fondas aktyviai veikia skirtingose visuomenei naudingose srityse. Pernai fondas išdalijo paramos už 669 tūkst. eurų. Užpernai suma viršijo milijoną eurų – tuomet nemaža dalis lėšų buvo skirta paremti karo pabėgėliams iš Ukrainos. Nemenka tikslinė parama – maždaug pusantro milijono eurų – buvo skirta ir pandemijos metu.
Mecenatystė – augančios ekonominės gerovės ženklas
Kalbėdamas apie labiausiai jį įkvepiančius pavyzdžius, D. Dundulis ypač šiltai prisimena šviesios atminties verslininką Bronislovą Lubį, kuris nuoširdžiai ir dosniai rėmė kultūrą.
„Šis žmogus man buvo dosnumo ir mecenatystės pavyzdys. Labai džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad sukūręs stiprų ir stabilų verslą, galiu taip pat prisidėti. Mecenatystė – tai mūsų augančios ekonominės gerovės atspindys, o gerovė neatsiejama nuo prasmingų darbų“, – sako „Norfa“ vadovas.
Tuo pačiu verslininkas pastebi, kad tokį jo požiūrį supranta ne visi.
„Internetinėje erdvėje tikrai tenka matyti komentarų, esą užuot rėmę kultūrą, lėšas geriau skirtume savo darbuotojų atlyginimams kelti. Mūsų darbuotojai gerai uždirba: atlyginimų mediana kai kuriose srityje yra net 40 proc. didesnė, nei rinkoje. Užtikriname darbuotojams sąžiningą atlyginimo dydį, priklausantį nuo darbo rezultatų“, – sako pašnekovas.
Paklaustas, ar pačiam užtenka laiko lankytis remiamų įstaigų renginiuose, verslininkas juokauja – turbūt būtų keista, jei turėtų laiko apsilankyti visuose. Tačiau prisipažįsta – sulaukti kvietimų visuomet malonu, tad jei tik turi galimybę, mielai apsilanko koncerte ar spektaklyje.