Pakalbėkime apie skaičius
„Visi labai daug kalba apie tvarumą ir pokyčius, tačiau įprastai tik popieriuje, o realiais darbais nelabai ir gali pasigirti – kiek elektros sutaupė ar CO2 sumažino, kaip atliekas tvarkė. Būna, paskaitau kolegų pranešimus – vien pagyros, kiek daug ataskaitų priruošė. O gal pakalbėkime apie skaičius ir realius pokyčius?“, – sako D. Dundulis.
Logistikos procesų tobulinimas – viena iš reikšmingiausių tvarumo krypčių mažmeninės prekybos srityje. Būtent pokyčiai logistikoje ne pirmus metus yra ta sritis, kuriai pagrindinis „Norfos“ įmonių grupės akcininkas D. Dundulis dėmesio skiria išties daug.
Nuo įgyvendintų logistikos inovacijų, iki pertvarkų kasdieniame prekių išvežiojimo procese – verslininkas dalijasi reikšmingais patobulinimais, kurie prigijo ir pasiteisino su kaupu.
Tvarumas pervežime: nuo sandėlio iki parduotuvės
Per metus nuvažiuotas kilometražas tam pačiam kiekiui krovinių sumažėjo 9 proc. – pasiektais rezultatais po įgyvendintų pokyčių dalinasi D. Dundulis. Gerai sustyguota prekybos tinklo logistika tapo dideliu postūmiu verslui ne tik procesų efektyvinimo, bet ir tvarumo prasme.
Prieš daugybę metų priimtas sprendimas beveik 80 000 kv. m. užimančius sandėlius įkurti strategiškai patogioje vietoje, tapo vienu iš svarbiausių aspektų visoje įmonės logistikos grandyje. Iš Kėdainių, kuriuose sandėliai yra įkurti, lengvai pasiekiami skirtingi regionai ir platus, per visą Lietuvą išsidėstęs parduotuvių tinklas. Verslininkas skaičiuoja, kad vidutiniškai reisas į vieną pusę siekia apie 150 km., tad norint išvežioti prekes į parduotuves, per visą Lietuvą krovininiam transportui važiuoti nereikia.
„Kiekvienas papildomas nuvažiuotas kilometras reiškia daugiau išmetamo CO2, todėl labai daug dėmesio skyrėme maršrutizavimo pertvarkai. Pustuščiai mūsų sunkvežimiai niekada nevažinėja – procesus sudėliojome taip, kad transportas būtų pilnai pakrautas paletėmis. Mašinoms grįžtant atgal į sandėlius tuščia erdvė taip pat išnaudojama – 90 proc. jų grįždamos parveža tiekėjų prekes arba iš parduotuvių surinktas dėžes, makulatūrą, tuščias paletes, nebereikalingą medieną ar metalą“, – pasakoja D. Dundulis.
Visi šie nebenaudojami daiktai šiukšlėmis nevirsta, nes suvežti į specialų taros sandėlį yra išrūšiuojami ir priduodami perdirbimui arba keliauja į pramonines katilines, kuriose atliekos virsta kuru.
Į šalia Kėdainių įrengtą Krekenavos biodujų jėgainę suvežami ir visi iš parduotuvių surinkti sugedę, tad vartojimui nebetinkami vaisiai bei daržovės. Atskirai po kelias dėžes niekas nevežioja – pirmiausia produktai keliauja į įmonei priklausančių sandėlių teritorijoje esantį konteinerį, o šis kas antrą dieną gabenamas į biodujų jėgainę, tad ir šiame žingsnyje tvarumo aspektas nepraleistas.
Ryškų gamtosaugos aspektą turi ir kompanijos įgyvendinta logistikos inovacija, susijusi su specialiu autotransportu. Iš bendrovės mėsos perdirbimo padalinio, kurio produkcija skirta tik „Norfos“ parduotuvėms, šviežia mėsa pakraunama į specialias mašinas su nuimamais konteineriais. Skerdykloje pilnai pakrautas sunkvežimis atveža mėsą iki pasirinkto miesto, kur konteineris yra perkeliamas ant kito sunkvežimio važiuoklės – nebereikia atvežtos mėsos perkrauti į mažesnes mašinas, tad taupomas ir laikas ir kuras.
D. Dundulis pasakoja, kad įmonė valdo didesnį nei 100 vilkikų parką, todėl labai svarbu pasirinkti ir tinkamas transporto priemones. Čia nėra mašinų, galinčių talpinti mažiau nei 33 padėklus.
„Tenka matyti, kad kolegos prekes po parduotuves išvežioja ir gerokai mažesnėmis, vos 5 paletes talpinančiomis transporto priemonėmis. Faktas, kad jų efektyvumas yra mažas, o kiekvienas papildomas nuvažiuotas kilometras – tai didesnis CO2 kiekis. Esu pasiruošęs kirsti lažybų, kad mūsų pravažiuotų kilometrų skaičius tam pačiam prekių kiekiui bus dvigubai mažesnis, nei pas kolegas“, – sako „Norfos“ savininkas.