Drabužiai iš bebrų odos ir visame pasaulyje išgarsėjusi suknelė: karališkosios šeimos atstovas pasakoja apie tradicinę „Oktoberfesto“ aprangą

Daugiau nei 200 metų skaičiuojantis „Oktoberfestas“ turi daugybę tradicijų, atgimstančių sulig kiekviena švente. Viena jų – autentiška festivalio dalyvių apranga, kuri anuomet ne tik puošė, bet ir rodė asmens kilmės vietą. Kokia tradicinė festivalių apranga buvo anuomet ir kokia – dabar? Iš kokių netikėtų medžiagų buvo siuvami tradiciniai kostiumai ir kokią reikšmę jie turėjo? Kokią aprangos detalę karališkosios šeimos atstovas ragina atgaivinti rugsėjo 22 ir 23 dienomis Kaune vyksiančioje „Volfas Engelman“ „Oktoberfesto“ šventėje? Apie autentišką „Oktoberfesto“ aprangą pasakoja Kauno bravoro verslo partneris Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Luitpoldas.

Drabužiai iš bebrų ir ūdrų odos

Pasak Jo Karališkosios Didenybės, kiekvienas Bavarijos regionas turi jam būdingą tradicinę aprangą, vadinamą tracht.

„Tradicinės visai šaliai būdingos aprangos nėra, ji kinta priklausomai nuo regiono. Tad festivalio dalyvių drabužiai ir jų spalva rodė ją dėvinčių vyrų ar moterų kilmės vietą, nes kiekvienas Bavarijos regionas turi savo spalvos kodą.

Apie tai buvo galima spręsti ir pažvelgus į medžiagą, iš kurios pagaminti drabužiai. Pavyzdžiui, jeigu vyras atvykęs iš vietos, kurioje daug vandens telkinių, jo drabužiai greičiausiai bus pasiūti iš bebrų ar ūdrų odos“, – pasakoja Bavarijos princas.

Dar viena tradicinė vyrų aprangos detalė – Lederhose. Tai klasikinis bavarų drabužis – odiniai bridžiai arba kelnės su petnešomis, kurias dėvėjo iš kaimo vietovių kilę žmonės, taip pat medžiotojai.

„Lederhose būna dviejų tipų – ilgi ir trumpi. Šokiams tiek anksčiau, tiek dabar naudojamas trumpas drabužio variantas, o žygiams pėsčiomis ir laipioti kalnuose – ilgas. Prie kostiumo buvo dėvimos ir kojinės. Jos dažniausiai buvo megztos, pilkos spalvos ir su žaliais siūlais išsiuvinėtais asmens inicialais. Prie ilgų Lederhose buvo dėvimos kojinės iki kelių, o prie trumpų – trumpos megztos blauzdinės, skirtos raumenims sušildyti“, – teigia princas.

Kartu buvo dėvimas ir švarkas, vadinamas Lodenjanker. „Žinoma, nepamirškime ir batų, vadinamų Haferlschuhe, kurie taip pat skirstomi į kategorijas, priklausomai nuo paskirties. Vieni skirti laipioti kalnuose, kiti šokiams, taip pat yra lengvi bateliai, skirti klasikiniams šokiams, ir batai bavariškam Schuhblattler šokiui“, – teigia Jo Karališkoji Didenybė.

Suknelė – visoms progoms

Tradicinė bavariška moterų suknelė vadinama Dirndl. Iš pradžių ji buvo dėvima kaip paprastas kasdienis kaimo vietovėse gyvenančių moterų drabužis, tik XIX a. išpopuliarėjo ir tarp aukštesnės klasės kaimo moterų. Ypač populiari ji tapo po Pirmojo pasaulinio karo – ši suknelė buvo nebrangi, todėl esant prastai ekonominei situacijai, ją galėjo įsigyti visi, net ir žemesnes pajamas turintys žmonės.

„Ši tradicinė suknelė yra iki kelių, uždara, be iškirptės. Ji labai praktiška, todėl anuomet moterų buvo labai mėgstama – pakeitus suknelės prijuostę buvo galima drabužį transformuoti į puošnią vakaro suknią arba kasdienę suknelę. Tai buvo puikus, nebrangus variantas visoms progoms.

„Oktoberfesto“ švenčių metu prie tradicinės suknelės moterys dėvėdavo skarą, kurią užsimesdavo ant pečių, ir megztinį. O moterys, festivalyje dirbančios padavėjomis, dėvėjo kiek kitokias sukneles – su didesne iškirpte“, – teigia jis.

XX a. Dirndl suknelė buvo modernizuota – ji pradėta siūti trumpomis rankovėmis ir didesne iškirpte, taip pat atsirado susegamas arba suvarstomas juosmuo. Pamažu ji išpopuliarėjo visame pasaulyje. Šiandien moterys „Oktoberfesto“ šventės metu įprastai dėvi modernias Dirndl sukneles, bėgant metams išliko tik autentiškos suknelių spalvos.

Taip pat neseniai atsirado paprotys per „Oktoberfestą“ suknelės prijuostę rišti skirtingose vietose. Priklausomai nuo to, kurioje vietoje surišama prijuostė, galima spręsti apie moters santykių statusą. Pavyzdžiui, kaspinas vienoje pusėje rodo, kad mergina ištekėjusi, o kitoje pusėje – kad dar dairosi būsimo sutuoktinio.

Kviečia pasipuošti tradiciniais drabužiais

Anot Bavarijos princo, ir šiandien „Oktoberfeste“ galima pamatyti tradiciniais drabužiais pasipuošusių žmonių, tačiau natūralu, kad apranga nebėra autentiška.

„Tai yra svarbi „Oktoberfesto“ dalis. Ji kuria džiaugsmingą ir pakilią festivalio nuotaiką, taip pat perduoda šalies dvasią. Tad labai kviečiu visus į Kaune organizuojamą „Oktoberfestą“ atvykti pasipuošus tradiciniais bavariškais arba lietuviškais tautiniais kostiumais“, – ragina Jo Karališkoji Didenybė.

„Volfas Engelman“ aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė teigia, kad visų, kurie atvyks pasipuošę tradiciniais bavariškais drabužiais, lauks staigmenos.

„Bavariškiausiai pasidabinusių dalyvių lauks išskirtinis dėmesys ir prizai, todėl kviečiu nepatingėti ir pasipuošti artėjančiam festivaliui. Renginys, kaip visuomet, nemokamas, o tuos, kurie planuoja atvykti su didesne draugų grupe, kviečiame užsisakyti stalą sumokant avansinį rezervacijos mokestį. Stalų skaičius ribotas, tad siūlome nelaukti paskutinių dienų ir užsisakyti vietą sau ir draugams jau dabar“, – ragina viena festivalio organizatorių.

Šiųmetėje „Oktoberfesto“ šventėje Kaune lankysis ir Jo Karališkoji Didenybė Bavarijos princas Karlas su žmona.

Daugiau informacijos apie renginį ir užsisakyti stalą galite čia.

„Oktoberfesto“ šventė vyks rugsėjo 22 ir 23 d. Kaune, „Volfas Engelman“ bravoro vidiniame kieme, adresu Čiurlionio g. 5. Rugsėjo 22 d. renginys prasidės 18 val., o rugsėjo 23 d. dalyviai bus įleidžiami nuo 15 val. Renginyje gali dalyvauti asmenys nuo 20 metų.

Daugiau informacijos apie renginį: https://www.facebook.com/events/636252351790127?ref=newsfeed