Nuskaičiuojamų pinigų nepasigenda, o sukaupta suma – džiugina
E. Judžentis sako, jog dėl savo sprendimo papildomai kaupti fonduose niekada nesijautė turintis ko nors atsisakyti ar uždirbantis mažiau. Pašnekovas prisipažįsta, jog prieš 17 metų pasirašydamas II pakopos pensijų sutartį, neturėjo daug žinių nei apie pakopinę pensijų sistemą, nei apie investavimą.
„Man buvo 25-eri, tačiau supratau, jog turiu pradėti rūpintis ateitimi, o kaupimas II pakopoje buvo paprasčiausias ir patogiausias įrankis“, – prisimena E. Judžentis.
Pradėjęs kaupti, tikina nepajutęs pajamų sumažėjimo. Tiesa, tuo metu, kiek kitaip buvo skaičiuojamos įmokos į pensijų fondus.
„Net ir dabar, praėjus beveik dviem dešimtmečiams nuo kaupimo pradžios, nepasigendu tų 3 proc., kurie nukeliauja į mano pensijų fondą dar prieš mokesčius. Kai pasižiūriu į sukauptą kapitalą ir matau tikrai gana reikšmingą sumą, suprantu, kad sprendimas pradėti kaupti anksti buvo teisingas“, – džiaugiasi E. Judžentis.
Sukaupta suma reikšmingai prisidės prie bendros pensijos
Pašnekovo kas mėnesį gaunamos pajamos nėra vienodos, todėl svyruoja ir kaupimui skiriama jų dalis. Be to, E. Judžentis ėmė kaupti ir III pakopos pensijai, taigi pastaruosius kelerius metus kaupimui skiria nuo 10 iki 20 proc. savo kasmėnesinių pajamų.
„Esu naudojęsis „Sodros“ skaičiuokle, kuri parodo būsimos pensijos dydį. Remiantis jų duomenimis, didesnę mano pensijos dalį sudarys II pakopos pensijų fondo išmokos, o ne „Sodros“. Taip, tai svarus priedas, tačiau vakarietiško lygio pensijai, mano galva, reikėtų didesnio asmeninio indėlio. Būtent todėl pasirinkau papildomai kaupti dar ir III pakopoje“, – pasakoja E. Judžentis.
Jis įžvelgia ir akivaizdžius abiejų pakopų privalumus. Štai visiems, kaupiantiems II pakopoje, valstybė teikia paramą – be asmeninių lėšų, į pensijų sąskaitą keliauja ir 1,5 proc. nuo Lietuvos vidutinio darbo užmokesčio (VDU) siekianti kasmėnesinė įmoka. Šiuo metu ši suma per mėnesį yra 27,04 euro. Augant VDU, didėja ir ji. Pavyzdžiui, pernai ji buvo apie 24 eurus. Bėgant laikui, šios sumos sudaro svarbų įnašą, kuris investuojamas ir generuoja prieaugį.
Kaupiantieji III pakopoje gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti iki 20 proc. (ne daugiau nei 300 eurų per metus) nuo padarytų įmokų. Tiesa, nuo kitų metų nuspręsta šios lengvatos atsisakyti, tačiau jau turintys sutartis ar jas sudarę iki kitų metų pabaigos, lengvata galės naudotis dar dešimtmetį.
Sudėtinės palūkanos, arba sniego gniūžtės efektas
Ekonomistas Vytenis Šimkus sako, kad ilgai ir nuosekliai kaupiant, kad ir mažomis sumomis, galima pasiekti tikrai įspūdingų finansinių rezultatų. Pasak jo, taip vyksta dėl sudėtinių palūkanų efekto. Jis aiškina, kuo šios palūkanos skiriasi nuo paprastų:
„Pavyzdžiui, turime 100 eurų indėlį ir 5 proc. metinių palūkanų. Paprastųjų palūkanų atveju pagrindinė suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos, visuomet lieka ta pati, palūkanų suma irgi nesikeičia. Šiuo atveju tai reikštų, jog kasmet nuo100 eurų indėlio gaunami 5 eurai palūkanų.
Sudėtinių palūkanų atveju – pinigai, kurie yra uždirbami, vėl reinvestuojami. Taigi pirmaisiais metais nuo 100 eurų uždirbami 5 eurai, o kitais metais palūkanos bus skaičiuojamos jau ne nuo 100 eurų, bet nuo 105 eurų. Dar kitais metais – jau daugiau nei nuo 110 eurų ir t.t.“.
V. Šimkaus teigimu, taip investuojant investicijų grąža su laiku vis auga, nes nuolat didėja ta suma, nuo kurios skaičiuojamos palūkanos.
„Kaupiant pensijai auga ne tik ta suma, kurią investavome iš pradžių, bet kiekvieną mėnesį prie jos pridedame dar po tam tikrą sumą. Vadinasi, investuojamą sumą augina ne tik palūkanos, bet ir mūsų kasmėnesinės įmokos“, – pastebi ekonomistas.
Taip kaupdami pensijai, anot V. Šimkaus, per ilgą laiką galime stebėti vadinamąjį sniego gniūžtės efektą, kai „įdarbinti“ pinigai, tegul ir labai nedideli, laikui bėgant generuoja vis didesnę grąžą ir per 30 ar 40 metų sukaupiamos labai solidžios sumos.
Reikia kantriai išlaukti „pereinamąjį laikotarpį“
V. Šimkus sako, kad sudėtinių palūkanų efektas nėra greitas, todėl nekantriausieji kartais ima svarstyti – gal tuos pinigus geriau turėti dabar, o ne laukti lėšų padidėjimo. Tačiau, anot ekonomisto, abejojantiems kaupimo nauda labai svarbu išlaukti tą laikotarpį – maždaug penkerius metus, nes sudėtinių palūkanų efektas pajuntamas gerokai vėliau, po dešimtmečių.
Pašnekovas taip pat įspėja, jog ne kasmet investuotos sumos neša pelną, todėl daryti išvadas po kelerių metų rezultatų – neracionalu.
„Kai kuriais laikotarpiais pensijų fondų rezultatai svyruoja. Tačiau vidutiniškai akcijų rinkose grąža siekia apie 6–8 proc. per metus, obligacijų – irgi keičiasi; buvo dešimtmetis, kai jos nelabai generavo palūkanas, dabar jos kiek didesnės nei 4 proc.“, – aiškina pašnekovas.
Jo teigimu, nors garantijų dėl finansinės grąžos rinkos ekonomikose paprastai nebūna, tačiau galima žiūrėti į pavyzdžius, kurie rodo, jog ilgalaikėje perspektyvoje kaupiantys vis tiek išlošia.
Deleguoti darbą profesionalams apsimoka
„Visos investicijos gali būti geros ir prasmingos. Pensijų fondai yra tik vienas iš investavimo būdų“, – pastebi V. Šimkus.
Jis atkreipia dėmesį, jog daugelis žmonių neturi laiko ir noro užsiimti aktyviu savo investicijų valdymu. Ir tai, pasak V. Šimkaus, yra labai natūralu – neprivalo visi domėtis finansais. Jų valdymas yra atskira profesija, tad neracionalu tikėtis, kad visi žmonės gilinsis į niuansus. Ekonomisto teigimu, būtent tam ir yra sukurti finansiniai instrumentai, o kaupimas pensijų fonduose – tik vienas iš jų.
„Žmonės taupo įvairiems dalykams – nekilnojamajam turtui, didesniems pirkiniams, kelionėms ir t. t. Nebūtinai jie mąsto dešimtmečių perspektyva, kuria planus, kaip sukaupti lėšų senatvei. Tačiau skirtingi taupymo tikslai ir būdai neprieštarauja vieni kitiems, jie gali puikiai derėti. Kaupimas pensijų fonduose yra paprastas, automatizuotas būdas atidėti dalį savo pinigų senatvei“, – pataria V. Šimkus.