Ateities Europa
Renginys prasidėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinosios vadovės Agnės Kazlauskaitės pranešimu „Ateities vizija – tvaresnė, išmanesnė, lygių galimybių Europa“.
„Kada, jei ne dabar, kalbėti apie ateitį, apie tai, kas mūsų laukia, kuo mes galime prisidėti ir ką nuveikti, kad išpildytumėte tą viziją“, – pradėdama pristatymą sakė A. Kazlauskaitė.
Ji apžvelgė kiekvieną pranešimo pavadinime minimą aspektą. „Vienas iš tikslų, kurių siekia Europos Komisija, yra tvaresnė Europa. <..> Tikriausiai teko girdėti apie Europos Žaliąjį kursą – tai ambicija tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 metų“, – kalbėjo renginio viešnia.
Šią iniciatyvą A. Kazlauskaitė pristatė pasitelkusi medžio metaforą: „Europos Žaliasis kursas yra tarsi medis, kuris turi daugybę šakų, o tos šakos yra atskiri sektoriai, kurie daro poveikį klimatui, veikia klimato kaitą, ir kurias galima šiek tiek genėti, globoti ir prižiūrėti, kad kovotumėm su klimato kaita ir prisitaikytumėm prie jos.“
A. Kazlauskaitė paminėjo sritis, kuriose bus imamasi veiksmų, tai – pramonė, transporto, energetikos sektorius. Taip pat pristatė keletą konkrečių tikslų. Pavyzdžiui, iki 2050 m. siekiama transporto sektorių pertvarkyti į žalesnį, ekologiškesnį, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinant 90 proc., iki 2030 m. norima pasodinti 3 mlrd. medžių Europos Sąjungoje.
„Kai kalbame apie Žaliąjį kursą, mes visuomet pabrėžiame tai, kad žalioji pertvarka koja kojon su skaitmenine pertvarka“, – A. Kazlauskaitė pranešimą tęsė pristatydama antrąjį aspektą – išmanesnę Europą.
Pasak renginio viešnios, siekdama skaitmeninės pertvarkos Europos Komisija tikslus išsikėlė infrastruktūros, dirbtinio intelekto ir duomenų srityse. Siekiama, kad visose Europos Sąjungos šalyse būtų įdiegtas plačiajuostis kokybiškas interneto ryšys, dirbtinis intelektas būtų patikimas, etiškas, orientuotas į žmogų ir turėtų aiškias naudojimo taisykles, visi Europos Sąjungos gyventojai turėtų Europos e. tapatybę.
A. Kazlauskaitė paminėjo, kad Europos Komisija dešimtmetį iki 2030–ųjų yra paskelbusi skaitmeniniu Europos dešimtmečiu. Bus siekiama gerinti žmonių skaitmeninius įgūdžius, skatinti įmonių skaitmeninę transformaciją, tobulinti viešąsias paslaugas: „Tikslas iki 2030 metų yra pasiekti, kad IT specialistų būtų 20 mln., taip pat, kad IT srityje dirbtų kuo daugiau moterų ir merginų. <...> Pasiekti, kad 75 proc. įmonių naudotų debesiją, dirbtinį intelektą, didžiuosius duomenis; padvigubinti vienaragių, t.y. sėkmingų startuolių, skaičių.“
„Europos komisijos pirmininkė labai aiškiai pasakė, kad turime sukurti lygybės sąjungą. Kad Europos Sąjunga būtų apibrėžiama ne tik kaip bankų sąjunga, pinigų sąjunga, bet kad taptų ir lygybės sąjunga. Ir čia Europos Komisija ėmėsi daug veiksmų, priėmė strategijų“, – apie trečiąjį elementą – lygių galimybių Europą – kalbėjo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje laikinoji vadovė. Detalizuodama ji minėjo lyčių lygybės, asmenų su negalia įtraukties, LGBTIQ lygybės strategijas, taip pat ir kovos su rasizmu veiksmų planą bei Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planą.
Aptarusi Europos Komisijos prioritetus, A. Kazlauskaitė kvietė jaunus žmones prisijungti prie visus metus vyksiančios konferencijos dėl Europos ateities. „Jaunimo balsas šiai konferencijai yra be galo svarbus, be galo svarbus jaunimo įsitraukimas, minčių sklaida, pasiūlymų generavimas ir jų teikimas“, – sakė renginio dalyvė. Konferencijos metu skaitmeninėje platformoje jauni žmonės galės dalyvauti renginiuose, organizuoti diskusijas, registruoti pasiūlymus.
Pranešimą renginio viešnia užbaigė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen žodžiais: „Ateitis bus tokia, kokią ją sukursime.“
Jaunų žmonių iniciatyvos
Renginio moderatorė Rasa Jusionytė pristatė jaunų žmonių komandas, kurios gegužės 22–23 d. dalyvavo Europos jaunimo savaitės dirbtuvėse – iš įvairių Lietuvos vietų rinkosi į nuotolinius susitikimus, kurių metu gilinosi į Žaliojo kurso, prisitaikymo prie skaitmeninio amžiaus, socialinės lygybės ir įvairovės temas.
Pirmoji grupė pristatė pranešimą pavadinimu „Tvaresnė ateitis. Kaip tai susiję su manimi ir ką aš galiu padaryti?“. Grupės atstovės aptarė savo pastebėjimus apie ekologijos ir tvarumo situaciją Lietuvoje, akcentavo ekologijos svarbą bei dalinosi patarimais, kaip kiekvienas galime prisidėti prie taršos mažinimo – siūlė mažinti vartotojiškumą, nereikalingus daiktus perleisti kitiems, rūšiuoti, stengtis atsisakyti neekologiškų transporto priemonių ir greitosios mados.
Jos taip pat pristatė savo iniciatyvą „Keis. Aukok. Pasinaudok“.
„Išgvildenome idėją, kuri yra susijusi su kiekvieno kasdienybe rūšiuojant drabužius. Kai jų yra tikrai didelis perteklius, žmonės dažniausiai tiesiog nebežino, kur dėti, kam atiduoti, kur nuvežti nenaudojamus drabužius. Mes sugalvojome ne pelno siekiančią organizaciją, kuri skatintų jaunimą rūpintis savo bei kitų ateitimi“, – sakė grupelės narė Gabija.
Kol kas fiktyvios organizacijos veiklos principą atspindi pats pavadinimas: „Mes nusprendėme, kad geriausias būdas įgyvendinti šią idėją būtų sukurti tris taškus su skirtingomis funkcijomis. Pirmasis taškas paremtas žodžiu „keisk“. Atvežę savo nenaudojamus drabužius žmonės galėtų pasirinkti iš taške jau esamų ir pakeisti savo drabužius į kitus. Antrasis taškas būtų paremtas žodžiu „aukok“. <...> Čia žmonės galėtų atvežti savo drabužius ir taške dirbantys pasirūpintų jų nugabenimu į tokias organizacijas kaip vaikų namai, senelių namai ar net gyvūnų prieglaudos. Ir trečiasis taškas turėtų būti – „pasinaudok“. Idėja kilo galvojant apie žmones iš socialiai remtinų šeimų, šiame taške jie galėtų gauti reikalingos tekstilės arba rūbų.“
Kita jaunimo grupė gilinosi į skaitmeninės ateities temą ir paruošė pranešimą „Išmanesnė ateitis. Kaip tai susiję su manimi ir ką galiu padaryti?“.
„Patyrinėjome skaitmenizacijos temą, atvėrėme kontekstus apie tai, ką kalba Europos Komisija, ir pabandėme nusileisti į savo kontekstą, pamatyti kas darosi aplink mus“, – sakė antrosios grupės vadovas Audrius Laurutis.
Komanda iškėlė keturias problemas ir joms ieškojo sprendimų. „Pirmoji problema, kuri mums pasirodė aktuali – tai, kad mokytojai bijo naudotis technologijomis arba neturi resursų. Sprendimas būtų mokymai arba kursai mokytojams skaitmenizacijos tema“, – pristatė viena iš komandos narių.
Antroji grupės iškelta problema – patyčios elektroninėje erdvėje. Šią problemą grupė spręstų kurdama simuliacinį žaidimą, kuriame žaidėjas galėtų įsijausti tiek į besityčiojančio, tiek į to, iš kurio tyčiojamasi, roles, suprasti veiksmų pasekmes.
„Toliau – dezinformacija ir netikros naujienos, kurios supriešina visuomenę. Mūsų sprendimas – paprastiems žmonėms lengvai suprantami filmukai, kurie būtų informatyvūs ir paaiškintų paprasčiausius dalykus“, – sakė viena iš komandos narių.
Trečioji jaunimo grupė nagrinėjo socialinės įtraukties bei įvairovės temą. Ji ruošė pranešimą pavadinimu „Ateitis, kurioje yra vietos mums visiems. Kaip tai susiję su manimi ir ką aš galiu padaryti?“
Komanda išsigrynino 4 problemas: lyčių nelygybė mokyklose, patyčios, nedidelis susidomėjimas socialine įtrauktimi, kūrybiškumo ribojimas. Bei pristatė galimus sprendimo būdus.
Pasak grupės atstovės, lyčių nelygybės problema galėtų būti sprendžiama leidžiant mokiniams pamokos pobūdį pasirinkti pagal interesus, o ne pagal lytį – pavyzdžiui, darbų pamokose. Taip pat lytinio švietimo pamokų metu neatskiriant skirtingų lyčių mokinių.
Patyčių problemą grupė spręstų į ugdymo procesą įtraukdama savianalizės užsiėmimų, pokalbių apie patyčias su vyresniais mokiniais. Pristatydama šią problema mergina pabrėžė, kad svarbu pripažinti ir mokytojų patyčių prieš mokinius egzistavimą.
Didinti susidomėjimą socialine įtrauktimi, pasak grupės, padėtų diskusijos ir debatai aktualiomis temomis. „Mokiniai būtų sudominti ir apšviesti šiais klausimais“, – sakė pranešėja.
Kūrybiškumo ribojimą komanda taip pat mato kaip svarbią problemą. Grupės atstovė minėjo, kad atsiskleisti kūrybiškai mokiniams būtų lengviau, jei jiems būtų dažniau leidžiama organizuoti pamokas, dekoruoti mokyklos pastato vidų, pan.
Jaunimo įsitraukimas – mažėja
Europos jaunimo savaitės renginį pratęsė diskusija apie jaunimo dalyvavimą ir su tuo susijusius iššūkius.
Jaunimo reikalų departamento direktorius Jonas Laniauskas pristatė 2020 metų tyrimo apie jaunimą rezultatus ir juos palygino su 2010–2011 metų tyrimo rezultatais.
J. Laniauskas dalinosi tyrimo išvadomis: „Tiek kontrolės prasme, tiek ir ekonomine, savarankiškumo prasme jaunas žmogus tapo stipresnis. Jis turi daugiau galimybių, daugiau galimybių atsistoti ant kojų ir realizuoti save. Iš kitos pusės mes matome, kad tam tikri rodikliai irgi keičiasi. Vienas iš tų rodiklių – jaunimo organizacijų veikloje, lyginant 2010–2011 metus ir 2020 metus, dalyvauja mažiau jaunų žmonių.“
„Iš vienos pusės, jaunas žmogus, mano manymu, tikrai tampa savarankiškesnis. Padidėjo jaunų žmonių verslumas, didėja dirbančių studentų skaičius, padidėjo ir pajamos, ir jaunimo dalyvavimas kalbant, pavyzdžiui, apie socialinį ir ekonominį gyvenimą. Iš kitos pusės – matome, kad tam tikras bendruomeniškumas mažėja. Mažėja jaunimo socialinis ratas, jauniems žmonėms sunkiau rasti draugų. Taip pat mažėja įsitraukimas į organizuotą veiklą, įskaitant savanorystę“, – sakė Jaunimo reikalų departamento direktorius. Jis pabrėžė, kad skatinti jaunimo aktyvumą yra labai svarbu.
J. Laniausko teigimu, tyrimas parodo, į ką ateinančiu 10 metų laikotarpiu turėtų būti kreipiama daugiau dėmesio. „Tikrai labai ilgą laiką kalbėjom apie tai, kad jaunas žmogus turi tapti savarankiškesnis. Jaunas žmogus jau tapo savarankiškesnis. Tačiau turbūt tam tikru momentu mes pamiršome, kad jaunas žmogus turi būti ne tik savarankiškas, bet ir dalyvaujantis savo šalies gyvenime“, – sako renginio svečias.
Jaunimas yra dabartis
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas teigė, kad Lietuvos jaunimo politinis aktyvumas yra pavojingai žemas: „Tai yra žemiau nei ES vidurkis ne tik kalbant apie balsavimą rinkimuose, bet ir apie kandidatavimą rinkimuose. Šioje vietoje mes turime pasitikėti jaunu žmogumi ir suteikti jam daugiau galimybių. Leiskime jaunam žmogui nuo 21 metų kandidatuoti Seimo rinkimuose, leiskime asmenims nuo 16 metų balsuoti savivaldų rinkimuose.“
L. Vaičiako teigimu, tyrimai rodo, kad jaunas žmogus pilietiškesnis yra netgi kai, pavyzdžiui, lanko šokių būrelį. „Dažnai mes žinome ir suprantame, kad jaunimo dalyvavimas yra savanorystė, bet ir iki savanorystės turime daug žingsnių – veikla mokykloje, veikla klasės lygmeniu, veikla su vietos bendruomene – tai yra jaunimo dalyvavimas“, – sako jis.
„Ką mums kiekvienam reikia suprasti, kad jaunimas nėra ateitis, jaunimas yra dabartis“, – baigdamas sakė LiJOT prezidentas.
ES galimybės jauniems žmonės
Renginiui artėjant prie pabaigos buvo pristatytos trys iniciatyvos, įgyvendintos jaunimui pasinaudojus Europos Sąjungos rėmimo programa „Europos solidarumo korpusas“. Ši programa jaunimui sudaro galimybes gauti paramą ir įgyvendinti savo vietinius projektus arba savanoriauti užsienyje.
Saulė Turskytė ir Sonia Černikova pristatė projektą „Sulaužyti rėmeliai“. Juo siekiama kurti saugią erdvę jauniems žmonėms, kur jie galėtų dalintis savo nuomonėmis, patirtimis, kalbėti rūpimomis temomis, tobulėti kartu ir plėsti akiratį. Merginos jau suorganizavo kelis jaunimui skirtus renginius ir kuria tinklalaidę, kurioje kalba lyčių lygybės, emocinės sveikatos ir kitomis temomis.
Vaida Valukonytė dalinosi savanorytės Turkijoje ir Kroatijoje patirtimi. Turkijoje mergina kartu su komanda pajūrio ruože rinko šiukšles, gelbėjo į jas įsipainiojusius vėžliukus, vėžlių sezonui pasibaigus edukavo vietos bendruomenę ekologijos temomis. Kroatijoje savanorė dirbo su bendruomenėmis, jų švietimu, ekologinės žemdirbystės populiarinimu, taip pat vykdė savo asmeninį projektą, kurio metu atnaujino pėsčiųjų ir dviratininkų maršrutą.
„Kodėl kiekvienas jaunas žmogus turėtų savanoriauti? Aš nerandu priežasčių, kodėl ne. Yra vieni pliusai – susipažįsti su kitomis kultūromis, su kitais žmonėmis, tavo tolerancijos lygis kyla labai stipriai, taip pat tu bręsti kaip asmenybė ir išbandai dalykus, kurių net neįsivaizdavai, kad turėsi progą pabandyti“, – sako mergina.
Europos jaunimo savaitė – tai iniciatyva, kuria siekiama skatinti jaunimo aktyvumą, dalyvavimą. Siekiant šio tikslo kas antrus metus visoje Europoje įgyvendinamos įvairios veiklos, kurių metu aptariamos jaunimui ES lygiu aktualios temos, pristatomos ES galimybės jaunimui veikti ir švenčiamos jaunuolių, jau pasinaudojusių tomis galimybėmis, sėkmės istorijos.
Užsakymo nr.: PT_87350899