Praktika – būdas pritraukti talentus
Aviacijos mechanikų bei inžinierių darbas – gerai apmokamas. Galutinis atlyginimas priklauso nuo įgytų kompetencijų ir sertifikatų, bet patirties įgiję specialistai paprastai uždirba 2500-3000 eurų. Patyrę inžinieriai gali tikėtis ir 7000-8000 eurų. Dėl tokių talentų varžosi lėktuvų remonto įmonės iš viso pasaulio.
Nepaisant gero atlyginimo ir aukštos paklausos, aviacijos mechanikų ima kritiškai trūkti. Skaičiuojama, kad vien Europoje šiuo metu reikėtų per 100 tūkst. tokių specialistų. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus visos industrijos veikimas ir vystymasis, per artimiausią dešimtmetį reikės paruošti virš 400 tūkst. aviacijos mechanikų.
Šių specialistų stygiaus problemą aviacijos kompanijos bando spręsti pačiais įvairiausiais būdais. Vis dėlto, ilgalaikis sprendimas vienas – pritraukti kuo daugiau žmonių į aviacijos mechanikos ir inžinerijos studijas, o tada sudaryti palankias sąlygas pabaigti mokslus ir susirasti pirmąjį darbą.
Lietuvoje jau 17 metų veikianti tarptautinė orlaivių techninio aptarnavimo bendrovė „FL Technics“ prie šio proceso prisideda ne tik 3000 eurų stipendijomis geriausiems studentams, bet ir suteikdama galimybių atlikti profesinę praktiką savo angaruose Vilniuje ir Kaune. Tokiu pasiūlymu prieš keliolika metų, studijuodamas Vilnius Tech universitete, kaip tik pasinaudojo aviacijos inžinierius Vytautas Lapinskas.
„Nelabai mėgau krimsti sausą teoriją. Visada daug labiau norėjau praktinių žinių. Su grupės draugais pasinaudojome proga ir savo studijų praktiką atlikome „FL Technics“ Vilniaus angare. Tai buvo labai teigiama patirtis. Supratau, kad gerai jaučiuosi šiame darbe. Po atliktos praktikos įsidarbinau „FL Technics“ ir pradėjau savo, kaip aviacijos inžinieriaus karjerą“, – prisimena jis.
Panaši ir jo kolegos Pauliaus Gildučio istorija. Jis taip pat studijavo Vilnius Tech, o profesinę praktiką porą mėnesių atliko Kaune, įmonės „Helisota“ angaruose, kur mokėsi, kaip atlikti sraigtasparnių techninę priežiūrą. Teigiama patirtis ir jį paskatino apsispręsti dėl profesinio kelio.
„Aviacijos inžinieriaus karjeros siekti galutinai nusprendžiau bebaigdamas bakalauro studijas. Įsidarbinau „FL Technics“ ir pradėjau savo karjerą operatyvinio aptarnavimo departamente. Man buvo sudarytos galimybės tuo pačiu metu studijuoti ir aviacinės inžinerijos magistrantūroje. Vėliau buvau perkeltas į techninio remonto departamentą, kur vėliau tapau projektų vadovu“, – prisimena jis.
Ragina pasinaudoti galimybėmis
Abu pašnekovai teigia, kad aviacijos inžinerija susidomėjo dar vaikystėje. Viskas prasidėjo nuo bandymų konstruoti savo lėktuvų modelius. Metams bėgant, atėjo supratimas, kad savo pomėgį galima paversti ir perspektyvia profesija.
„Dar mokydamasis mokykloje buvau nusprendęs savo karjerą sieti su aviacija. Įtakos apsisprendimui iš šono nebuvo. Toks noras atsirado savaime. Laisvalaikiu pats gamindavausi lėktuvų ir sklandytuvų modelius. Taip pat skaičiau literatūrą apie lėktuvų veikimo principus ir pan. Taigi, pasirinkau studijas labiausiai atitinkančias mano norus“, – pasakoja V. Lapinskas.
Pauliaus susidomėjimą inžinerija iš dalies nulėmė ir tai, kad jo tėvas buvo inžinierius. Jam nuo mažens patiko technika, brėžinių analizavimas. Besimokant dėmesys natūraliai krypo į mechaniką, modeliavimą.
„Įtaką sprendimui studijuot būtent aviacijos inžineriją padarė darbų mokytojas. Dar man besimokant mokykloje, kokioje 5-6 klasėje, jis įtraukė į užklasinę veiklą – lėktuvų modelių konstravimą. Kartu dalyvaudavome ir varžybose. Penkeri metai, praleisti tuo užsiimant, įžiebė ir tą norą studijuoti aviacinę inžineriją“, – sako pašnekovas.
„FL Technics“ jis dirba jau 17 metų. V. Lapinskas – 15,5. Abu savo karjeras pradėjo kaip aviacijos mechanikai, o galiausiai pasiekė projektų vadovų pozicijas. Anot jų, dirbant tokį darbą, atsiranda daugybė galimybių tobulėti ir augti. Tereikia surasti savo kelią ir jomis pasinaudoti. Paulius tarp darbų aviacinės inžinerijos mokėsi universitete. Vytautas nepraleisdavo progos pasisemti žinių iš kolegų.
„Laisvu laiku, po savo užduočių atlikimo, eidavau padėti B1 technikams, kurie keičia ratus, šalina defektus ir pan. Sukaupęs reikiamos patirties ir baigęs mokymus, gavau B2 sertifikatą. Po kelių metų darbo buvau paaukštintas iki vadovaujančio avionikos inžinieriaus pozicijos. Vėliau, įmonėje pradėjus diegti Lean procesų valdymo sistemą, tapau ir orlaivių techninio aptarnavimo vadovu“, – dėsto jis.
Griebti pasitaikančias galimybes pašnekovai pataria ir jaunajai kartai. Aviacijos mechanikų šiuo metu trūksta, tad galimybių sparčiai augti – gausu. Viskas priklauso tik nuo žmogaus kantrybės, darbštumo, užsispyrimo, žingeidumo ir noro tobulėti.
„Svarbiausia nusiteikti ir susitaikyti su tuo, kad baigus studijas universitete, mokymasis nesibaigia ir tęsiasi visos karjeros aviacijoje laikotarpiu. Mokytis reikės nuolat, bet įdėtas sunkus darbas visada atsiperka. Geri aviacijos specialistai yra paklausūs net ir kriziniais laikotarpiais“, – sako V. Lapinskas.