Slepiesi prekybos centruose tarp blizgių papuošimų, važinėji miesto gatvėmis vertindamas šių metų girliandas, tempiesi vaikus į eglutės įžiebimą ir galiausiai pavargsti nuo viso to lėkimo. Taip norisi pabėgti ir nuo žiemos niūrumo, ir nesibaigiančio prieššventinio šurmulio. Patekti į kitą pasaulį. Šviesų, jaukų, bet tokį, kuriame laikas būtų šiek tiek sulėtėjęs, o žmonės nepakvaišę nuo kalėdinės įtampos.
Koks palengvėjimas, kai tokią vietą randi!
Yra tokia Radailių gyvenvietė. Visai netoli nuo Klaipėdos, galima sakyti, uostamiesčio priemiestis. Daug kas linksniuoja ją kaip išlikusių dinozaurų namai. Su šeima galvojome, kad parkas dirba tik šiltuoju metų laiku, bet sužinojome, jog jau trečius metus žiemą dinozaurų parkas atgyja.
Ir ne bet kaip atgyja, o tiesiog nušvinta!
Tačiau pradėkime nuo pradžių. Atvykus automobilių nemažai. Sunerimstu, nes tikiuosi pabėgti nuo žmonių. Vaikai tempia mane už rankos lauk iš mašinos ir vis rodo iškabą. LED‘inis parkas. O gal ledinis? Netrukus paaiškėja, kad abu pavadinimai tinka. Yra ledo, o LED lempučių dar daugiau. Ir žmonių nedaug, bet gal taip tik atrodo, nes dinozaurų parko teritorija – didžiulė.
Vakaras, visur tamsu tik ne čia. Už kiekvieno kampo, už kiekvieno kupsto ar medžio laukia šviesos staigmena. Nesinori atskleisti vis grožybių, kad lankytojai galėtų viską pamatyti savo akimis, bet nutylėti taip pat negaliu...
Ant vienišo suoliuko šalia tvenkinyje įšalusio šviečiančio laivo sėdi žmogelis. Toks žalias, vienišas ir susimąstęs. Toliau ant kalvos švyti vaiduokliukai, o juos gaudo šypsenėlė. Vyras man ir vaikams paaiškina, kad tai „Packman‘as“. Netoliese virpa melsvų drugelių pieva ir miške žydi viduržiemio gėlės. Kažkur ganosi briedžiai ir akį džiugina milžiniškos sniego gniūžtės.
Tai tik dalelė. Dalelė magijos tame, rodos, nuo pasaulio atskirtame krašte. Čia niekas neskuba, nešurmuliuoja, nesistumdo ir nebando užlįsti norėdamas pirmas pasidaryti asmenukę prie įspūdingos šviesos instaliacijos. Tačiau nesuklyskite manydami, kad dinozaurų parke nėra kitų pramogų.
Tarp švytinčių tunelių, sniego senių, spalvomis nusagstytų dinozaurų radome DINO kalną. Pramoga ekstremalių pojūčių gerbėjams, todėl likau apačioje. Dvi skirtingo sudėtingumo trasos, abi ne mano nosiai. Užtat vyrui ir vaikams smagu. Jie sėdasi ant padangų ir šūkaudami iš laimės ar baimės leidžiasi šlaitu žemyn. Man labiau prie širdies alpakos ir triušiukai. Šiek tiek gailiuosi, kad neturiu jiems skanėstų, bet gyvūnus palepina kiti lankytojai.
Po truputį grįžtame į pradžią. Vaikai dar padūksta laipynėse, išbando šaudyklą ir paklaidžioja veidrodžių labirinte. Tuo metu su arbatos puodeliu klausausi sklindančios muzikos ir geriu į save užburiančius vaizdus, garsus ir unikalią atmosferą.
Nesvarbu, lediniai ar LED‘iniai tie dinozaurai. Jie nunešė mane į tą magišką pasaulį, kuriame nėra tamsos ir skubos. Tik besišypsantys, atsipalaidavę ir žiemos niūrumui nepasidavę žmonės.
Užsakymo nr.: PT_88976509