„Pati gyvybės draudimą turiu seniai. Gyvenime buvo šviesesnių ir tamsesnių etapų, tačiau kad ir kokių problemų turėčiau, draudimui pinigų sukrapštydavau visada. Ir savo klientams sakau – gyvybės draudimas yra ne paskola, o apsauga, kuria reikia turėti. Galime palyginti kad ir su automobilių draudimu – juk kadaise galėjome rinktis, drausti automobilį ar ne, o dabar nebeįsivaizduojame, kaip be to apsieidavome. Visoks draudimas yra reikalingas, tik skirtumas tas, kad daiktai užgyvenami“, – kalba D. Motiejūnienė.
Palengvina finansinę naštą
Konsultantės darbe vis dar pasitaiko žmonių, manančių, kad jiems gyvenime nieko neatsitiks, todėl esą neverta švaistyti pinigų. Tačiau lygiai taip pat daug žmonių net ne ateina, o atbėga tuomet, kai nutinka nelaimė – eismo įvykis arba trauma, diagnozuojama rimta liga arba artimoje aplinkoje miršta jaunas ir visiškai sveikas žmogus. Tuomet žmonės sako – „noriu“. Laimė, jeigu būna ne per vėlu.
Vieni žmonės, paėmę būsto paskolą, prašo visų įmanomų apsaugų ir maksimalios sumos, tačiau būna ir manančių, kad draustis neverta, nes esą šeimai liks būstas. Tuomet konsultantė klausia, o ką šeima darys su tuo būstu – kur nors gyventi juk reikės, bet liks ir finansinė našta.
„Savo pažįstamiems ir klientams sakau – drauskimės, kol esame sveiki. Pati esu turėjusi sveikatos problemų ir žinau, kaip tai trapu. Žinoma, netekties skausmo joks draudimas neatpirks, bet finansiškai artimieji bus saugesni“, – sako D. Motiejūnienė.
Ji prisimena dvi panašias ir kartu labai skirtingas istorijas, nutikusias per vieną savaitę. Jauna moteris, likusi našlė po vyro mirties, nebežinojo, kaip toliau gyventi – pati beveik nedirbusi, su paskola, be gyvybės draudimo. Kitoje šeimoje našlys liko vyras su vaiku, tačiau žmona buvo apsidraudusi, todėl šeima gavo išmoką. Istorijos panašios, abiem atvejais didelis skausmas, bet apsidraudusiai šeimai finansiškai bus lengviau.
Visko už nebrangiai nebūna
D. Motiejūnienės manymu, viena didžiausių klaidų yra po pokalbio su gyvybės draudimo konsultantu sakyti „pagalvosiu, ar man to reikia“.
„Galvoti galima nusižiūrėjus, tarkim, naują suknelę – pirkti ar nepirkti. Tikrai privalu galvoti imant paskolą, ar galėsime ją grąžinti. O gyvybės draudimas reikalingas visiems, tai turėtų būti neatsiejama gyvenimo dalis. Galvoti ir kalbėti reikia apie konkrečius jūsų poreikius ir galimybes“, – sako konsultantė.
Pašnekovė taip pat siūlo vengti nuostatos „kad tik nedaug kainuotų ir turėčiau“. Smagu mokėti nedaug, bet, nutikus nelaimei, vis tiek norima gauti „normaliai“, arba „už viską, kas beatsitiktų“.
„Visko už nebrangiai nebūna. Todėl, atsižvelgiant į savo finansines galimybes, reikia susidėlioti, kas yra svarbu, pasirinkti reikalingas apsaugas, kad gyvybės draudimas mums taptų finansine pagalba nelaimės atveju“, – pataria D. Motiejūnienė.
Yra žmonių, įtikėjusių, kad gyvybės draudimas brangus, tačiau viskas priklauso nuo mūsų poreikius atitinkančių apsaugų. Pasak konsultantės, kitą kartą įmokai užtektų šiek tiek pridėti prie pinigų, kuriuos sutaupytume atsisakydami kasdienio kavos puodelio kavinėje.
„Visi norėtume, kad bloga diena neateitų niekada, bet gyvenime gali nutikti visaip. Ištikus sunkia ligai, įvykus nelaimei, atiduotume bet kokius pinigus, kad galėtume atsukti laiką atgal ir turėtume mums reikalingas apsaugas“, – kalba ji.
Taupyti tektų ilgai
Kai kurie žmonės mano, kad, ruošiantis vadinamajai juodai dienai, įmokos pinigus geriau dėti į taupyklę ar banko sąskaitą. Konsultantei tenka pasitelkti skaičiuoklę rodant, per kiek laiko taip būtų galima sutaupyti sumą, kurią nelaimės atveju šeima gautų iš gyvybės draudimo.
„Dažnas klientas neturi visai jokių santaupų juodai dienai. Jeigu nelaimė įvyks po metų, jie dar nebus sutaupę beveik nieko. Tokiais atvejais patariu paskirstyti biudžetą ir ne tik taupyti, bet ir turėti visavertį gyvybės draudimą“, – kalba D. Motiejūnienė.
Klientams, turintiems seniai sudarytas gyvybės draudimo sutartis, pašnekovė pataria peržiūrėti turimas apsaugas ir draudimo sumas, kad jos geriau atitiktų pasikeitusius poreikius ir ekonominę situaciją.
„Gyvenimo lygis Lietuvoje auga, atlyginimai didėja, todėl gyvybės draudimo išmoka turi atitikti esamą situaciją. Net 20 tūkstančių eurų prieš penkerius metus ir dabar nėra ta pati suma, jau nekalbant apie dar mažesnes draudimo sumas, užsilikusias senose sutartyse“, – pažymi ji.
Baigiant pokalbį konsultantė pataria būtinai kalbėtis šeimoje. Jai yra tekę susidurti ne su vienu atveju, kai žmona ar vyras nežinojo, ar antroji pusė yra apsidraudusi gyvybę.
„Šeimoje, įskaitant paaugusius vaikus, visi turėtų žinoti, kad yra gyvybės draudimo sutartis ir „kas būtų, jeigu būtų“, – įsitikinusi D. Motiejūnienė.