Kam jau kam, o nuoboduliui ponios Irenos gyvenime vietos tikrai nėra. Nors kas rytą į darbą keltis nereikia, rankų sudėjusi moteris nesėdi – kiekvieną dieną žygiuoja ir kitus skatina aktyviai rinkti žingsnius.
„Į pensiją išėjau tą pačią dieną, kai tik suėjo pensinis amžius“, – prisipažįsta Irena. Toks ryžtingas sprendimas tikriausiai daugumą nustebintų, mat sėkmingos karjeros banke taip paprastai atsisakytų ne kiekvienas. Tačiau Irenos pokyčiai nė kiek negąsdino – moteris finansine gerove pasirūpino iš anksto ir puikiai žinojo, kad išėjusi iš nuolatinio darbo ners į savo mylimą veiklą, kurią drauge su vyru pavertė mažu šeimos verslu.
„Išėjus į pensiją atsiranda kur kas daugiau laiko, o tam, kad šis gyvenimo etapas turėtų prasmę, reikia iš anksto kurti planą – ne likus trims mėnesiams iki pensijos, o gerokai anksčiau. Turi pats savęs paklausti, o ką aš norėčiau veikti, kas mane džiugintų ir užpildytų tą atsiradusi laisvą laiką. Juk gyvenimo niekas už tave nesuplanuos ir pagalvės nepadės, kiekvienas pats esame savo gyvenimo kalvis“, – šypsosi moteris.
Pensijai kaupti pradėjo iškart, kai tik atsirado galimybė
Sprendimą išeiti iš darbo priėmusiai Irenai ne kartą teko išgirsti ir klausimą – tai negi išmetė? Toks požiūris, matomai, iš dalies atspindi mūsų visuomenėje vyraujančias baimes ir iškalbingą statistiką – dirbančių pensininkų Lietuvoje kasmet daugėja. Vieni pasitraukti iš darbo rinkos neskuba, nes yra vertinami ir sunkiai pakeičiami mažiau patirties turinčiais specialistais, kiti tiesiog nemato išeities, nes darbingame amžiuje papildomai pensijai nekaupė, todėl ir didesne senatvės išmoka dabar pasidžiaugti negali.
„Tikriausiai nė vienoje išsivysčiusioje valstybėje nerasime tokių pavyzdžių, kuomet pajamos iš pensijos prilygtų buvusiam atlyginimui. Kiekvienas turėtų aiškiai suvokti, kad išėjus iš darbo rinkos, pajamos sumažės ir sieks 40–45 proc. buvusio atlyginimo. Ši tendencija yra natūrali, ir jokių stebuklų neįvyks, tad savo finansine gerove kiekvienas pats turime rūpintis iš anksto“, – sako I. Gudiškienė.
Moteris pastebi – įžengimui ir įsitvirtinimui darbo rinkoje ruošiamės kone kiekvienas. Uoliai mokomės mokykloje, studijuojame universitetuose, įgyjame profesiją ir kopiame karjeros laiptais. O štai sidabriniam etapui, kaip pensiją vadina Irena, pakankamo dėmesio neskiriame.
„Išėjus į pensiją šimtas ar keli šimtai eurų kas mėnesį papildomai iš dangaus tikrai nenukris, todėl dalį savo gaunamų pajamų kiekvienas turėtume atsidėti nuo pat tos akimirkos, kai pradedame dirbti. Nebūtina daug – pakaks pradėti nuo 3 proc., kuriuos galima pervesti į pasirinktą antros pakopos pensijų fondą. Paskaičiuokite, kokia solidi suma susikaups per tuos kelis darbo stažo dešimtmečius. Šiuo atveju laikas yra pagrindinis vertės kūrėjas“, – sako pašnekovė.
Moteris ragina pagalvoti ir apie alternatyvius taupymo būdus – jei sąskaitoje kas mėnesį lieka šiek tiek laisvų pinigų, juos galima papildomai kaupti III pensijų pakopoje ar sėkmingai investuoti ir tokiu būdu susikurti dar daugiau finansinio saugumo ateičiai. Juk tikriausiai kiekvienas norime gyventi geriau ar bent jau ne prasčiau, nei esame įpratę, o tam būtina įdėti pastangų.
Pensijai sukauptus pinigus ragina leisti savo malonumui
Kaupiantieji II pensijų pakopoje tikriausiai jau žino – visus pinigus iškart atgauti gali tik tie, kurių sukaupta suma neviršija 5403 eurų. Jei ji didesnė ir siekia iki 10 807 eurų, mokamos periodinės išmokos, o jei viršija šią sumą – tenka įsigyti pensijų anuitetą.
Ponia Irena džiaugiasi pati įsigijusi pensijų anuitetą, mat kiekvieną mėnesį prie pensijos gauna papildomų pinigų. O tuos, kurie nusprendė atsiimti visą sumą iškart, ragina jų nedėti į kojinę ir panaudoti savo gerovei.
„Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės vis dar įpratę taupyti savo gerovės sąskaita ir palikti pinigus vaikams. Tačiau ar jiems tikrai geriau bus nuo to, kad jūs negalėsite pasimėgauti gyvenimu? Jei norisi keliauti – keliaukite, namus atsinaujinkite ar nusipirkite sporto klubo abonementą. Čia yra jūsų uždirbti pinigai, todėl juos į save ir investuokite“, – pataria I. Gudiškienė.
Įdomių veiklų įžengusiems į sidabrinio amžiaus etapą, anot pašnekovės, galima rasti ir be didelių investicijų. Pensinio amžiaus sulaukusių žmonių aktyvumą, užimtumą, dalyvavimą visuomenės ir savarankiško gyvenimo srityse skatina Trečiojo amžiaus universitetas ar vyresnio amžiaus žmonių užimtumo centrai. Kone kiekviename mieste galima rasti įdomių ir įtraukiančių senjorams skirtų iniciatyvų.
„Man pensija yra labai gražus etapas, todėl aš visus raginu nebijoti išdrįsti išeiti patiems nelaukiant, kol būsite priverstinai išvaryti. Pensijoje atsiveria tiek daug gražaus laiko, kurį galime skirti sau – būti gamtoje, atrasti naujas veiklas, apsupti save naujomis pažintimis ir pasimėgauti gyvenimu“, – sako ponia Irena.