Laukia pokyčiai tiek transporto, tiek ir finansiniame sektoriuje
Direktyva dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų žmonėms, turintiems negalią ar esantiems vyresnio amžiaus, nėra jokia juoda katė maiše. Tiek viešasis sektorius (VMI, Sodra, E.sveikata), tiek verslas šiuos pokyčius įgyvendina jau kelerius metus – vienos įstaigos ar įmonės tą daro greičiau, kitos reikalavimus diegia pamažu. Tačiau vertėtų suskubti – Direktyvoje numatyti reikalavimai įsigalios mažiau nei už 8 mėnesių – 2025 m. birželio 28 d., kaip ir numatyta Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatyme.
ES Prieinamumo direktyvos reikalavimai nėra taikomi labai mažoms įmonėms, kurios turi mažiau nei 10 darbuotojų ir kurių metinė apyvarta arba balanso suma neviršija 2 mln. eurų. Prieinamumo standartų įgyvendinimas bus privalomas tik didesnėms įmonėms, ypač toms, kurių veikla apima skaitmeninių technologijų ir elektronikos gamybą bei tam tikrų paslaugų teikimą. Tai apima elektroninius gaminius, tokius kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai, elektroninės skaityklės, taip pat įvairias internetines paslaugas – elektronines parduotuves, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, elektroninių knygų sritis. Prieinamumo direktyva bus taikoma visoms ES narėms, taip pat Bendrijoje veikiančioms tarptautinėms verslo organizacijoms ir reglamentuos daugelį kasdien naudojamų skaitmeninių technologijų.
Kaip teigia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) informacinės aplinkos prieinamumo ekspertas ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos valdybos narys bei informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Andžejus Ravanas, kai kurios įmonės Lietuvoje į Direktyvos reikalavimus pažiūrėjo atsakingai, susitvarkė visas savo sistemas ir dabar tik dailina smulkias detales drauge su pasikviestais interneto ar prieinamumo srities specialistais.
„Stengiamės, kad kuo tiksliau būtų nustatytos prieinamumo spragos ir rasti optimalūs sprendimai joms pašalinti. Pavyzdžiui, jei kalbame apie finansų sektorių, skaitmeninį auditą dėl prieinamumo yra pasidaręs Šiaulių bankas. Išties džiugu, kai pakviečia „pereiti“ visą sistemą ir ją įvertinti tiems, kurie gali patarti, pasakyti niuansus, į ką dar atkreipti dėmesį, kad tinklalapis ar mobilioji aplikacija veiktų patogiai, greitai ir būtų prieinama visiems žmonėms“, – sako A. Ravanas, turintis regos negalią.
Kokios skaitmeninės technologijos bus transformuotos
Nėra jokių abejonių, jog prieinamų gaminių bei paslaugų paklausa ateityje augs. Argumentai ne prognozėse, o statistikoje: Europos Sąjungoje gyvena apie 87 mln. žmonių su negalia, ir šis skaičius tik didės. Skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau nei 220 tūkst. žmonių, turinčių negalią dėl ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų.
Taip pat faktas, kad visuomenė sensta – remiantis LR krašto apsaugos ministerijos leidinio „Pasaulis 2030” duomenimis, 2030 m. vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų pasaulyje gali būti beveik 1 mlrd. Anot leidinio sudarytojų, šis „pensininkų bumo“ fenomenas pasireikš tiek išsivysčiusiose, tiek besivystančiose valstybėse.
Taigi senstanti visuomenė, žmonių su negalia skaičiaus augimas įpareigoja verslą ne tik būti socialiai atsakingu, bet ir pasirūpinti gyventojų – savo esamų ir būsimų vartotojų – poreikiais.
„Prieinamumas – tai ne prievolė verslo įmonėms, o naujos perspektyvos ateityje, kurios gali padėti verslui atrasti visiškai naujas vartotojų grupes, iki šiol negalėjusias naudotis tam tikromis paslaugomis ar gaminiais. Juk puikiai suvokiame, kad interneto svetainių prieinamumas asmenims su negalia (judėjimo, klausos, regos ir pan.) padidina ir vyresnio amžiaus žmonių galimybes orientuotis skaitmeninėje erdvėje“, – teigia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) viceprezidentas Vilmantas Balčikonis.
Jis primena, jog Europos prieinamumo akto (Direktyvos) reikalavimai bus taikomi šiems gaminiams:
bendrosios paskirties kompiuterių aparatinės įrangos sistemoms (kompiuteriai, išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai) ir operacinėms sistemoms, jei jos yra skirtos vartotojams;
savitarnos terminalams (mokėjimo terminalai; savitarnos terminalai – bankomatai, bilietų pardavimo automatai, registracijos automatai, interaktyvūs informacijos teikimo savitarnos terminalai);
elektroninėms skaityklėms ir kt.
Pokyčiai palies ir paslaugas:
elektroninių ryšių;
audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų prieigos paslaugas;
keleivių vežimo paslaugų elementus (tinklalapiai, mobiliosios programėlės, el. bilietai ir bilietų pardavimo paslaugos, interaktyvūs savitarnos terminalai ir kt.);
vartotojų bankininkystės paslaugas;
el. knygas ir jų specialią programinę įrangą;
el. prekybos paslaugas.
Prieinamumo tikslas – gerinti gyvenimo kokybę
Anot V. Balčikonio, Direktyvos reikalavimai įpareigoja verslo įmones pertvarkyti prekių ir paslaugų instrukcijas, pasirūpinti naudojimosi patogumu, ženklinimu. Kaip pastebi pašnekovas, ne visi žmonės teisingai supranta prieinamumą.
„Tarkime, internetinėje žiniasklaidoje yra mygtukas, kuris pateikia publikuoto teksto garsinį variantą. Tačiau tai nėra būtinas prieinamumo elementas. Direktyva įpareigoja įmonę susitvarkyti tinklalapį taip, kad būtų patogu jame naviguoti ne kompiuterio pele, o klaviatūra: puslapis turi būti struktūriškai aiškus, tinkamai suprogramuotas, kad iššokančius reklamos langus būtų galima išjungti klaviatūra ir pan.
Argumentas paprastas: kadangi žmonės su regos negalia naudojasi ne pele, o ekrano skaitymo programomis, jiems būtų sudėtinga pele išskleisti meniu arba, tarkim, padėti varnelę prie privalomo sutikimo, patvirtinančio, kad asmuo yra susipažinęs su taisyklėmis ir nori atlikti mokėjimą elektroninėje parduotuvėje.
Be to, funkcionalumas naršyti tinklapyje klaviatūra aktualus ir tiems, kurie turi motorikos sutrikimų ar dėl kitokių aplinkybių kompiuterines operacijas valdo balsu ar kitomis pagalbinėmis priemonėmis. Būtent tai ir yra apie paslaugų ir gaminių prieinamumą“, – aiškina LASS viceprezidentas.
Pašnekovo teigimu, šie pavyzdžiai ryškiausi, tačiau jų yra beveik visose sferose. Regis, tai smulkmena, tačiau tai svarbu, kai kalbame apie vyresnio amžiaus žmones ar asmenis, turinčius negalią. Visa tai yra apie jų integraciją ir gyvenimo kokybę, pagaliau – laimės indeksą.
„Prieinamumas turi paveikti visas gyvenimo sferas – mobiliąsias programėles, bilietų terminalus, bankomatus. Prietaiso ekranas turi būti ryškus, tekstas dideliu šriftu. Štai „Swedbank“ bankomatai stipriai pažengę – įsikišę ausines neregiai gali atlikti beveik visus veiksmus: operacijos įgarsintos, o valdyti galima skaitine klaviatūra. Kiti bankai turėtų sekti jų pavyzdžiu“, – tikina V. Balčikonis.
Lietuvos verslo kelias – išbandyti ir patobulinti
Paklaustas apie įmones, kurios Lietuvoje sėkmingai diegia Direktyvoje numatytus reikalavimus, informacinės aplinkos prieinamumo ekspertas A. Ravanas irgi įvardija tokias bendroves, kaip „Swedbank“, „Telia“.
„Šios kompanijos dar pernai pradėjo ruoštis tam, kad jų produktai ir paslaugos atitiktų Direktyvos dėl prieinamumo reikalavimus. Jau antrus metus įmonių atstovai konsultuojasi su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Ir nors bendrovės atstovauja skirtingus – telekomunikacijų ir finansų – sektorius, tačiau per tą bendradarbiavimo laiką spėjome įsitikinti, kad savo sistemą siekia patobulinti ne vien dėl to, jog jas įpareigoja teisės aktai: šios įmonės stengiasi ir skiria lėšų tam, kad jų teikiamos paslaugos išties būtų prieinamos visiems.
Dar paminėčiau elektroninę platformą „Barbora“, su kuria esame pasirašę ilgalaikę bendradarbiavimo sutartį. Kuomet bus atlikti „Barboros“ interneto svetainės ir mobiliosios programėlės atnaujinimai, mūsų agentūros atstovai bus pakviesti technologijas testuoti, t. y. būsime tam tikras prieinamumo filtras“, – bendradarbiavimo galimybėmis džiaugiasi LASS atstovas A. Ravanas.
Anot pašnekovo, įgyvendindamas Direktyvos rekalavimus, Lietuvos verslas yra linkęs eiti eksperimentavimo keliu: padaro, pabando naudotis ir paskui taiso išryškėjusias spragas. A. Ravano manymu, šis būdas, nors ir sudėtingesnis, tačiau lankstesnis ir praktiškesnis, nes tobulinimai atliekami po tiesioginių įvertinimų. Kiek kitaip, pavydžiui, yra Vokietijoje, kurios visuomenė konservatyvesnė – ten devyniskart pamatuojama ir tik tada kerpama, todėl procesas trunka žymiai ilgiau.
„Kaip informacinio prieinamumo ekspertas, visada išskiriu dvi skaitmeninės erdvės problemas: turinio ar funkcijos neprieinamumas, t. y. negalima tinkamai jais pasinaudoti, ir tinklalapio ar mobilios programėlės nepatogumas, t. y. naudotis galima, tačiau ne taip greitai, aiškiai, neatitinka WCAG 2.2 (Web Content Accessibility Guidelines) standarto. Taigi, atsižvelgiant į šiuos aspektus, visos tos trys anksčiau mano paminėtos įmonės tas kritines problemas yra ištaisiusios. Ir nors jos kol kas neatitinka WCAG standarto ir gaminių ir paslaugų prieinamumo įstatymo keliamus reikalavimus, paslaugos yra pasiekiamos, tereikia tik patobulinimų“, – sako A. Ravanas.
Dar vienas svarbus dalykas – jei vartotojas naudojasi interneto svetaine ar gaminiu ir įsiterpia trečiųjų šalių paslaugos, tai vis tiek neatleidžia įmonės nuo atsakomybės – būtina paslaugas ar gaminius sutvarkyti pagal Europos prieinamumo akto reikalavimus.
Prieinamumas – tai dar viena galimybė
Jei kalbėtume ne apie paslaugų, o gaminių prieinamumą, anot ANTA atstovo A. Ravano, situacija kiek keblesnė, nes nėra jokio aiškaus standarto, į kurį verslo įmonės turėtų lygiuotis. Tokia situacija visoje Europos Sąjungoje – verslui nenurodyta, kaip turi atrodyti prieinamas gaminys. Pavyzdžiui, banko kortelių skaitytuvas: asmuo su regos negalia dar gali juo pasinaudoti, paspausti fizinius mygtukus, tačiau turintis motorinių sutrikimų asmuo – jau nebe.
„Jei įsiskaitytume į Europos prieinamumo aktą, tokius skaitytuvus vis tiek reikėtų tobulinti, nes turintis regos negalią asmuo negauna grįžtamojo ryšio, t. y. negirdi, kokia suma rodoma ekrane ir kokia suma bus patvirtinta, suvedus PIN kodą ar prilietus bankinę kortelę. Taigi Direktyvos reikalavimų įdiegimo procesas neabejotinai užtruks“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis priduria, jog rinkoje naudojami ir banko kortelių skaitytuvai, turintys sensorinius kodo įvedimo mygtukus arba liečiamą ekraną, tačiau tokie prietaisai nėra tinkami asmenims su regos negalia, nes šie negalės savarankiškai įvesti PIN kodo.
Prieinamumą gali stabdyti ir tam tikri teisės aktai, pavyzdžiui, dėl asmens duomenų apsaugos ar privatumo.
„Tarkim, žmogus nori nuotoliu atsidaryti banko sąskaitą, o viename iš žingsnių privaloma save identifikuoti, t. y. tiesioginės sesijos metu reikia padaryti nuotrauką su asmens dokumentu. Neregiui tai padaryti sudėtinga, nes reikia patalpinti nuotrauką į tam tikrą rėmelį. Jam negalės pagelbėti ir giminaičiai, nes teisės aktai draudžia kito asmens dalyvavimą tiesioginės sesijos metu. Taigi šiuos niuansus kažkada reikės išspręsti“, – subtilybes aiškina informacinės aplinkos prieinamumo ekspertas.
Lietuva išties padarė milžinišką pažangą, rūpindamasi žmonių įtraukumu, prieinamumo didinimu. Aišku, kiek atsilieka viešasis sektorius, kuriam Direktyvos reikalavimai įsigaliojo nuo 2016 m., tačiau, A. Ravano teigimu, nors ir lėtai, tačiau judama teisinga linkme.
Direktyvos taikymas viešajam sektoriui neabejotinai sujudino ir verslą, kuris tuos pokyčius pradėjo diegti net nelaukdamas įstatymo.
„Anksčiau verslas žvelgė į prieinamumą tik socialiniu aspektu, t. y. stengėsi, kad paslaugomis galėtų naudotis kuo daugiau žmonių, ir turėjo stigmą prieinamumo įgyvendinime įžvelgti komercinės naudos perspektyvą. Tačiau pamažu ateina suvokimas, jog daugiau nei 220 tūkst. asmenų, turinčių negalią, yra tokie patys prekių ir paslaugų vartotojai – su savo poreikiais, veiklomis ir atlyginimu, todėl įgyvendinti prieinamumo reikalavimus, siekiant pelno, yra visiškai normalu ir perspektyvu.
Pavydžiui, man svarbu, kas geriau patenkins mano poreikius, todėl kviesdamasis pavėžėją, dažniausiai naudojuosi „Uber” paslaugomis, nes jis pasako atstumą ne tik minutėmis, bet ir nurodo metrus, kokiu atstumu yra automobilis. Man tai svarbus rodiklis, padedantis orientuotis, kada reikia išeiti iš namų. Palyginti su kitais, gal tas pavėžėjas ir brangesnis, tačiau aš linkęs mokėti daugiau vien dėl patogumo, prieinamumo.
Mūsų, asmenų su negalia, bendruomenei visi patobulinimai pagerina gyvenimo kokybę. Vienas tokių pavyzdžių – „Apple“ telefonuose atsiradusi lietuvių kalba, yra netgi lietuviškas balso sintezatorius. Gal ir ne kasdien tos funkcijos prireikia, tačiau gera žinoti, kad ji yra”, – sako A. Ravanas.
LASS viceprezidentas V. Balčikonis pritaria, jog visa tai išties svarbu, kad žmogus gerai jaustųsi gatvėje, įstaigoje, keliaudamas, pirkdamas, pramogaudamas.
„Manau, jog per dešimtmetį Lietuva gerokai pasistūmėjo, galvodama apie asmenų su negalia ar vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę. Mes turime puikių iniciatyvų, gerų teisės aktų.
Prieinamumo akto reikalavimų įgyvendinimas yra svarbus mums visiems. Tai ne apie prievoles ir bausmes reikalavimus neįvykdžiusiems, o labiau apie supratimą, platesnių funkcijų diegimą ir pokyčius, kurie svarbūs tam tikroms visuomenės grupėms, jų kokybiškam ir visaverčiam gyvenimui“, – tikina V. Balčikonis.