Tvirtas žingsnis profesinės karjeros link
Nacionalinio konkurso „Metų pameistrys 2023“ nugalėtojo – VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro absolvento, šiemet įgijusio elektriko profesiją Vidmanto Gelūno kelias nebuvo tiesus. „Baigęs mokyklą dar nebuvau apsisprendęs, koks darbas man patinka. Iš pradžių dirbau statybose, vėliau automechanikos dirbtuvėse, bet greitai supratau, kad man labai trūksta žinių ir nusprendžiau mokytis elektriko profesijos“, – pasakoja jis. Prieš metus vietoj įprasto profesijos mokymosi būdo pasirinkęs pameistrystę, jis pradėjo dirbti pameistriu saulės elektrines montuojančioje įmonėje „Sinergija LT“.
„Man labai patiko, kad pameistrystė leidžia suderinti mokymąsi ir darbą. Kai pradėjau dirbti įmonėje, tik montavau modulius, o įgijęs patirties ir gavęs elektriko diplomą jau galiu prijungti sumontuotas saulės elektrines, ir jos gamina energiją“, – atskleidžia Vidmantas, prieš porą mėnesių nugalėjęs nacionaliniame elektrikų profesinio meistriškumo konkurse, kuriame rungėsi geriausi jaunieji profesionalai iš įvairių šalies profesinio mokymo įstaigų. „Manau, kad ateityje pameistrystės būdu mokysis vis daugiau jaunų žmonių, nes tai gera karjeros pradžia. Juk pameistriams dažniausiai nereikia su diplomu rankose varstyti daugybės įmonių durų, nes jie lieka dirbti toje įmonėje, kurioje kaupė praktinius įgūdžius. O aš noriu toliau mokytis ir tobulėti“, – priduria savo ateitį su energetika siejantis V. Gelūnas, pelnęs „Metų pameistrio 2023“ titulą (profesijos mokytojas Bronislovas Čižas, profesijos meistras Justinas Kuodzevičius).
Jam pritaria ir profesijos mokytojai bei meistrai, padedantys pameistriams žengti pirmuosius profesinės karjeros žingsnius. Vienas iš jų – marijampolietis MB „Inžinieriaus nauda“ automatinių sistemų inžinierius Aleksas Čechavičius, nugalėjęs „Metų meistro 2023“ nominacijoje, viliasi, kad pameistriai, dalyvavę šiemetiniame konkurse, „po kelerių metų patys taps meistrais, kurie savo patirtį perduos naujiems pameistriams“.
Sėkmę atneša lygiavertė partnerystė
2022 m. pameistrystės būdu profesijos mokėsi daugiau kaip 2500 mokinių (daugiau kaip 13 proc. visų besimokiusių profesijos, 2 proc. daugiau negu prieš metus). Daugėja ir su profesinėmis mokyklomis bendradarbiaujančių įmonių. Darbdaviai net suskaičiavo, kad apie 90 proc. šiuo būdu profesiją įgijusių žmonių mokslus baigia turėdami ne tik patirties, bet ir darbą. Tačiau Lietuvai, siekiančiai, kad mūsų šalies ekonomika kurtų kuo didesnę pridėtinę vertę, reikia kuo daugiau įvairių sričių darbuotojų, kurių teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai bei gebėjimai atitinka šiuolaikinės darbo rinkos poreikius. O pameistrystės plėtros sėkmę lems profesinio mokymo įstaigų, sektorinių praktinio mokymo centrų ir verslo bendradarbiavimas.
„Svarbus visų indėlis, nes pameistrystė – tai lygiavertė partnerystė, kur svarbūs visi – profesijos mokytojai, skatinantys mokinius rinktis tokį mokymosi būdą, savo duris mokiniams atveriančios įmonės ir jose dirbantys meistrai, kurie dalijasi sukaupta patirtimi. Visi kartu turime padrąsinti jaunus žmones išeiti iš komforto zonos – iš mokyklos – ir mokytis profesijos ten, kur vyksta tikras darbas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.
Jai pritaria Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos (LPMĮA) vadovas Vytautas Zubras. Anot jo, nors darbdaviai dažnai pabrėžia atotrūkį tarp teorinių žinių, kurias besimokydamas įgijo jaunas žmogus, ir jo praktinių gebėjimų, profesionalu tampama ne iš karto. „Būtent pameistrystė, kai ruošdami specialistą išvien dirba mokymo įstaiga ir įmonė, profesijos mokytojas ir profesijos meistras – ypatinga mokymo forma, kuri suteikia besimokančiajam ne tik teorinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių ir realios darbo patirties“, – sako jis.
Tikimasi, kad plačiau atverti duris tiems, kurie dar tik mokosi profesijos, darbdavius paskatins pavasarį Lietuvoje startavęs projektas „Pameistrystė – nauja galimybė man!“, finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis. Iš viso per ketverius jo įgyvendinimo metus dalyviams numatoma skirti daugiau kaip 19 mln. eurų. Tačiau tam, kad pameistrystė populiarėtų sparčiau, pasitempti turime visi, teigia Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA direktorius Darius Lasionis: „Profesinės mokyklos turi kurti kokybišką paslaugą ir vertę. Prie profesinio mokymo įstaigų, kurios rengs sparčiai kintančiai darbo rinkai reikalingus specialistus, įmonės rikiuosis į eilę. Na, o įmonės taip pat turėtų plačiau atverti duris pameistriams – juos mokyti, suteikti praktinių įgūdžių, nes siekiant naudos visiems įmonių įsitraukimas ir bendradarbiavimas būtinas“.
Priimtų dešimtis pameistrių
„Dirbame visoje Lietuvoje ir patys važiuojame į mokyklas – ieškome norinčių mokytis pameistrystės būdu mūsų įmonėje žmonių. Dešimtis jų priimtume“, – teigia žemės ūkio technika ir padargais, statybine, kelių bei miško technika prekiaujančios bei technikos priežiūros ir remonto paslaugas teikiančios įmonės „Baltic Agro Machinary“ (Plungė) generalinė direktorė Lina Kapčinskienė. Jai pritaria viešbučių ir restoranų versle dirbančios įmonės „Monte Pacis“ (Kaunas) savininkė Indra Ramanauskienė. Anot jos, svetingumo sektoriui ypač svarbi partnerystė su profesinio mokymo įstaigomis: „Siųskite mums jaunus žmones, įgijusius teorinių žinių, o mes su džiaugsmu padėsime jiems kaupti praktinius įgūdžius. Laimės visi – ir profesijos besimokantis mokinys, ir mokykla, ir verslas, ir paslaugų vartotojai“.
Pameistrystė tvirtėja ir kuria tradicijas
Nacionaliniame konkurse „Metų pameistrys 2023“ galėjo dalyvauti visos šalies profesinio mokymo įstaigos ir jų partneriai – įmonės bei įstaigos ir organizacijos, kuriose būsimieji specialistai profesijos mokosi pameistrystės būdu. Jau antrą kartą vykęs konkursas sulaukė kone dvigubai daugiau dalyvių nei pernai. Šiemet jame dalyvavo 11 pameistrių, kuriuos pristatė 10 Lietuvos profesinio mokymo įstaigų iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Plungės, Mažeikių, Alytaus ir Elektrėnų ir 11 skirtingas verslo šakas atstovaujančių įmonių, tarp kurių „Orlen Service Lietuva“, Klaipėdos miesto savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stotis, „Inžinerinė gama“, „Addere“, „Navisarna“ ir kt.
„Pernai pabandėm, o šiemet matome, kad konkursas prigijo“, – džiaugdamasis pagausėjusiu dalyvių būriu sako LPMĮA vadovas V. Zubras. Jis neabejoja, kad ateityje konkurse „Metų pameistrys“ dalyvaus vis daugiau paramedikais, mechatronikais, elektrikais, barmenais, virėjais, slaugytojais ir kitų sričių profesionalais siekiančių tapti mokinių bei pameistriams duris atvėrusių įmonių, nes pameistrystė pasmerkta populiarėti: „Šių metų konkurso finalininkai ne be reikalo pabrėžia, kad su įmonės specifika jau susipažinęs buvęs pameistrys geriau už įprastu būdu profesiją įgijusį absolventą suvokia joje vykstančius procesus, o darbdavys, ugdydamas pameistrį, gali greičiau suformuoti ar papildyti savo komandą kvalifikuotais darbuotojais, nei ieškodamas jų darbo rinkoje“. Anot V. Zubro, glaudžiai bendradarbiaujant mokymo įstaigoms, verslui ir kitiems socialiniams partneriams, tobulėja mokymo programų turinys, gerėja mokymo kokybė, o pasirinkdamas pameistrystę jaunas žmogus pasirenka ir sėkmingesnę profesinės karjeros pradžią, taigi „auga būsimasis profesionalas, auga mokyklos, auga ir verslo įmonės“.
Konkursą „Metų pameistrys 2023“, kurį globoja Lietuvos Pirmoji Ponia Diana Nausėdienė, inicijavo Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, įgyvendinantis ES Socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Profesinio mokymo ir mokymosi visą gyvenimą populiarinimas Lietuvoje“, organizavo Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacija.
Nacionalinio konkurso „Metų pameistrys 2023“ nugalėtojų ir prizininkų sąrašą rasite čia.