Vidutiniškai Europos šalyse IRT sektorius sudaro apie 4,9 proc. ekonomikos, todėl Lietuvos augimo planai (iki 6,2 proc.) yra gana ambicingi. Palyginimui – JAV ekonomikoje IRT sektorius sudaro 5,5 proc., o Kinijos apie 5,1 proc. Iš kitos pusės, skaičiuojama, kad vien Lietuvos startuolių ekosistemos vertė augo daugiau nei 7 kartus, nuo 1,9 iki 13,7 mlrd. eurų. „Dealroom“ duomenimis Lietuva yra antroji yra viena sparčiausiai augančių ir antra Vidurio ir Rytų Europoje.
Inovacijų agentūros „ICT Lab“ skyriaus vadovas Martynas Survilas tikina, kad yra suplanuota apie 260 mln. eurų Europos Sąjungos investicijų, kurių didžiąja dalimi IRT sektorius jau pradėjo naudotis. Trečdalis šios vertės numatytas dirbtinio intelekto ir didžiųjų duomenų sritims. Dar didesnis finansavimas numatytas bendrai inovacijoms.
Kibernetinis saugumas ir dirbtinis intelektas
„Lietuvos IRT sektorius pastaraisiais metais ne tik sparčiai auga, bet įgyja ir vis daugiau tarptautinio pripažinimo. Jau šiandien jis sudaro daugiau nei 5 proc. šalies BVP ir Lietuvos eksporto“, – sako Simonas Černiauskas, didžiausios Lietuvoje ir Baltijos šalyse skaitmeninių technologijų asociacijos „Infobalt“ direktorius.
Jo teigimu, įspūdingais rodikliais pasižymi kibernetinio saugumo, finansinių technologijų, e. komercijos įmonės. Taip pat lietuviai stebina pasaulį biometrijos, dirbtinio intelekto, daiktų interneto, išmaniojo mobilumo technologijomis.
Pasak „Infobalt“ vadovo, besikeičiant geopolitinei situacijai, kibernetinio saugumo tema tampa vis aktualesnė, todėl „Nord VPN“ ir kiti lietuvių kuriami sprendimai skamba vis plačiau. Biometrijos ir dirbtinio intelekto sprendimais visame pasaulyje garsėja „Neurotechnology“, išmaniojo mobilumo srityse – „Teltonika“ ir „Ruptela“, e. komerciją globaliu mastu vykdo „Vinted“.
„Visa startuolių ekosistema, kurią savo iniciatyvomis palaiko ir Inovacijų agentūra, auga itin sparčiai. Sėkmingai vystomo IRT sektoriaus eksporto dalis 2030 metais galėtų siekti 10 ar daugiau procentų, kas jau atitiktų Šiaurės šalių lygį“, – sako S. Černiauskas.
Pasak jo, technologijų įmonės sėkmingai naudojasi Inovacijų agentūros administruojamomis ES finansavimo priemonėmis – „Expo galimybės“, „InoStartas“, „InoPažanga“, „InoBranda“. „Mūsų rinka yra nedidelė, todėl, norėdami augti sparčiai, galime sėkmingai kurti ir testuoti inovacijas vietiniu mastu, o vėliau – eksportuoti į visą pasaulį“, – mano S. Černiauskas. Itin pozityviai jis vertina ir „GovTech Lab“ veiklą – galimybę jauniems verslams siūlyti savo bandomuosius sprendimus viešajam sektoriui.
Vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo susiduria IRT sektorius – reguliavimas. Skaičiuojama, kad vien Europos Parlamente per pastaruosius 5 metus buvo priimta 13 tūkst. reglamentų, reguliuojančių skaitmenines technologijas, kai tuo tarpu JAV tik 4 tūkst. Pasak S. Černiausko, nors, atrodytų, daugelis skaitmeninių dalykų yra reglamentuojama visos Europos Sąjungos mastu, deja, yra taip, kad daugelis narių taiko ir savo taisykles, todėl vieninga rinka tampa itin fragmentuota. Ir tai yra viena iš priežasčių, dėl ko technologijų kompanijos nusprendžia koncentruotis į JAV ar Azijos rinkas.
Tai, kad reguliavimas daro didelę įtaką technologijų vystymui sutinka ir M. Survilas. Reaguojant į tai dedama daug pastangų siekiant padėti šalies technologijų įmonėms įveikti kylančius reguliavimo iššūkius.
„Mūsų agentūra siekia padidinti Lietuvos įmonių produktyvumą ir konkurencingumą, todėl koncentruojasi būtent į sveikatos ir biotechnologijų, pažangios gamybos ir informacinių technologijų sritis, nes čia galima sukurti didelę pridėtinę vertę ekonomikai. Agentūra teikia konsultacines paslaugas, organizuoja verslo misijas, skirsto finansavimą ir visokeriopą paramą inovatyviems verslams. Reaguojant į reguliacinius iššūkius, ruošiamasi padėti kuriant dirbtinio intelekto smėliadėžę, kurioje įmonės galės gauti joms reikalingą kompetentingų ekspertų pagalbą ir testuoti produktus prieš paleidžiant juos į rinką. Šiuo metu jau nebegalime dairytis atgal, o turime prisitaikyti prie naujų pokyčių bei dėti visas pastangas, jog tai nestabdytų inovacijų“, – sako M. Survilas.
Darbuotojus teks ugdyti arba importuoti
M. Survilas pastebi, kad vienas iš didžiausių iššūkių IRT sektoriui visoje Europoje yra kvalifikuotų talentų trūkumas. IRT specialistų dalis tarp visų Lietuvos dirbančiųjų nuosekliai auga – nuo 1,87 proc. 2011 m. iki beveik 5 proc. šiais metais. 2024 m. antro ketvirčio duomenimis, IRT srityje dirba 60,3 tūkst. Lietuvos gyventojų.
„Norint proveržio, mūsų šalyje reikia dar apie 7,5 tūkst. šios srities profesionalų. Lietuvos universitetai per metus paruošia apie 2,5 tūkst. IT specialistų, taigi jų parengimo sistema vėluoja bemaž 3 metais. Šiemet nustebino įvykis, jog pirmą kartą liko laisvų vietų į valstybės finansuojamas studijų vietas informacinių ir ryšių technologijų kryptyje. Tai irgi turi tam tikrų indikacijų, jog reikia susirūpinti ir imtis priemonių skatinant rinktis šias studijas. Kita vertus, šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje turime nuolat suteikti galimybes persikvalifikuoti sukuriant tam palankias sąlygas“, – sako M. Survilas.
IRT talentų poreikis ir trūkumas taip pat yra skirtingas, o ateityje jis gali dar keistis. Vienas iš sprendimo būdų, kurį reikia įgyvendinti, yra IRT žmogiškųjų išteklių paklausos ir ateities kompetencijų prognozavimo kokybės ir nuoseklumo tobulinimas. Tai padės ruošti jau mokyklinio amžiaus vaikus profesijoms, kurioms šiuo metu dar nėra poreikio. Tokiu būdu Lietuva bus pasirengusi ateities technologinėms naujovėms.
Kitas aspektas užsienio studentų išlaikymas Lietuvoje. Švietimo mainų paramos fondo duomenimis per 10 metų Lietuvoje studijas pasirinkusių užsieniečių padaugėjo 10 kartų, tačiau tik 5–7 proc. pasilieka dirbti Lietuvoje. Tad būtina šį skaičių didinti ir siekti, kad aukštos kvalifikacijos specialistai baigę studijas mūsų šalyje ir liktų dirbti.
M. Survilas taip pat pastebi, kad yra ir teigiamų aspektų. Stanfordo universiteto „AI Index 2024“ ataskaitoje teigiama, jog Lietuva pagal paruoštų specialistų skaičių vienam gyventojui yra pasaulinė lyderė ir patenka į geriausiųjų dešimtuką. Tad ir mažesnės šalys su stipria švietimo infrastruktūra ir investicijomis į technologijas gali būti labai efektyvios ruošiant IT specialistus.
Eksporto ir inovacijų tarptautiškumo iššūkiai
Inovacijų tarptautiškumas yra vienas iš svarbiausių iššūkių verslui. Vis dėlto, tarptautinės programos suteikia galimybes užmegzti reikalingas partnerystes inovacijų vystymui už šalies ribų bei pritraukti tam reikalingas investicijas. Tai yra labai svarbus veiksnys inovacijų komercializacijai.
„Verta išskirti Europos Horizonto, Skaitmeninės Europos ir Europos Inovacijų Tarybos „EIC Accelerator“ programas, kurios suteikia dideles galimybes verslui. Remiantis Lietuvos mokslo tarybos 2024 m. rugsėjo duomenimis, Lietuva pagal dalyvių skaičių yra 23 vietoje, o pagal skiriamas lėšas – 22 vietoje tarp ES šalių, tad turime erdvės šį skaičių didinti“, – sako M. Survilas.
Skaitmeninės Europos programoje Lietuvos organizacijos įgyvendina 34 projektus, kurių bendra vertė siekia 39,39 mln. eurų. Šiuose projektuose dalyvauja net 60 skirtingų organizacijų iš Lietuvos. Programa ne tik skatina šalies technologinę pažangą, bet ir stiprina bendrą regiono skaitmeninį potencialą, prisidedant prie skaitmeninės atskirties mažinimo ir modernių technologijų integravimo į kasdienį gyvenimą.
Visai šviežias sėkmės pavyzdys yra „EIC Accelerator“ priemonė – internetinę technologijų mokyklą valdantis Lietuvos švietimo startuolis „Turing College“ gavo 2,5 mln. eurų dotaciją, kurią panaudos naujų dirbtinio intelekto sprendimų integravimui į mokymo programas. Ši inovatyvius projektus remianti programa šiemet iš 969 paraiškas pateikusių įmonių finansavimą suteikė tik apie 70. Tai labai didelis konkursas, tačiau jį laimi tik geriausiai pasiruošę.
Galiausiai, tarptautiniu lygiu gimusios inovacijos virsta eksporto galimybe. Aukštųjų technologijų prekių ir žinioms imlių paslaugų dalį lietuviškos kilmės eksporte 2025 m. norima padidinti iki 26,5 proc., o 2030 m.– iki 30 proc. „Lietuviai, lyginant su kitomis šalimis, apibūdinami, kaip kuklūs ir kartais per daug nuvertinantys savo pasiekimus. Reikia tai keisti ir nepamiršti, jog tarptautinėje rinkoje sėkmingai konkuruoja ne tik kokybiškas produktas, bet ir efektyvus gebėjimas jį pristatyti ir parduoti. Norint užtikrinti tvarią sėkmę, būtinas ne tik įmonių aktyvumas, bet ir koordinuota valdžios, agentūrų bei mokslo bendruomenės parama. Lietuvių kūrybiškumas ir gebėjimai jau seniai įrodė savo vertę, tad dabar – laikas drąsiai pristatyti savo inovacijas tarptautinėje rinkoje. Tokiu būdu Lietuvos įmonės ne tik užims stipresnes pozicijas, bet ir prisidės prie šalies, kaip inovacijų lyderės, įvaizdžio kūrimo“, – mano M. Survilas.
Inovacijų agentūros „ICT Lab“ skyriaus vadovas taip pat tikina, kad norint išeiti į tarptautinius vandenis būtina žinoti apie egzistuojančią skirtingų institucijų pagalbą bei priemones, kurios suteikia galimybių pristatyti savo produktus, užmegzti reikalingas partnerystes ir skatinti eksportą. Ekspertų suteiktos žinios ir tuo metu reikalingos finansinės paskatos gali paspartinti ir padidinti dalyvavimo sėkmės procentą ar prisidėti prie sėkmingų pardavimų.