Gyvenimas, prasidėjęs kūdikių namuose

Savo tėvų Viktorija nėra mačiusi – nelikę nei nuotraukų, nei prisiminimų. „Turiu tik gimimo liudijimą. Nežinau, kaip mano tėvai atrodo ar ką jie veikia – neturiu apie juos jokių žinių. Prasilenkusi kur nors gatvėje net nežinočiau, kad tai jie“, – sako mergina.

Pasakodama savo gyvenimo istoriją Viktorija neliūdi, tiesiog priima viską taip, kaip yra, nors gyvenimas tikrai nebuvo lengvas. Mergaitės vaikystė prabėgo kūdikių namuose, vėliau – kurčnebylių darželyje. Ūgtelėjusi Viktorija pradėjo lankyti kurčiųjų mokyklą-internatą, tapusį tikraisiais jos namais, tačiau ir čia užsibuvo tik kurį laiką – prasidėjus internatų sistemos reorganizavimui, teko išsikraustyti – taip ji atsidūrė Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namuose.

„Buvo labai sunku – nauja vieta, nepažįstami žmonės“, – prisipažįsta Viktorija. Jai antrina ir pokalbyje kartu dalyvavusi globos namų direktorė Elvyra Lotc, su kuria mergina iki šiol palaiko labai šiltus ir draugiškus santykius.

„Kuomet atvyko pas mus, Viktorijai buvo 15 metų. Buvo visko – ir ašarų, ir nenoro pasilikti. Matėme, kaip jai sunku, tad bendromis jėgomis ieškojome išeičių. Susitarėme, kad darbo dienomis ji ir toliau galės gyventi mokyklos bendrabutyje, o savaitgalius ir atostogas, kuomet mokykla uždaryta, leis pas mus. Taip po truputį Viktorija apsiprato, suradome kontaktą ir iki šiol bendraujame“, – pasakoja E. Lotc.

Naujų namų teko palaukti

Pokalbį su Viktorija pradedame jos namuose – jau kelerius metus mergina gyvena Vilniaus miesto savivaldybės suteiktame socialiniame būste. Vieno kambario butas erdvus ir pavyzdingai tvarkingas – visai ne tai, ką dauguma mintyse tikriausiai įsivaizduoja, galvodami apie socialinius būstus.

Socialinis būstas, kuriame gyvena Viktorija

Į Vilniaus centre, Algirdo gatvėje esantį butą Viktorija atsikraustė prieš keturis metus. Mergina puikiai prisimena ir tikslią datą – 2017 metų kovo 27 diena. Matyt dėl to, kad šis būstas tapo tikra atgaiva širdžiai ir sielai. „Butas buvo gražiai suremontuotas, tačiau turėjau pasirūpinti visais baldais – pati juos rinkausi, užsakinėjau, tad susikūriau namus pagal savo norus – tokius, kuriuose man būtų gera gyventi, – pasakoja Viktorija, į naujus erdvius namus persikėlusi iš ankšto bendrabučio kambariuko, kurį nuomojosi pusantrų metų.

Didelio pasirinkimo Viktorija neturėjo – sulaukusi 24 metų turėjo išsikraustyti iš globos namų ir pradėti savarankišką gyvenimą. Nuo ko pradėti ir kur eiti – nežinia, tad čia pagalbos ranką vėlgi ištiesė globos namų darbuotojos: kol laukė eilėje socialiniam būstui gauti, surado laikinus namus bendrabutyje.

Kelionės į Zakopanę akimirka

Mergina tikina – jokių dvejonių ar baimių dėl savarankiško gyvenimo neturėjo. Žinojo, kad gali pati savimi pasirūpinti. Tuo nė kiek neabejojo ir globos namų direktorė Elvyra. Išgirdusi klausimą, ar susiduriant su kasdieniais iššūkiais Viktorijai neprireikia pagalbos, moteris tik nusijuokia: greičiau Viktorija pati kitiems padės.

Kelionės į Bosniją ir Hercegoviną akimirka

„Iki pandemijos savanoriaudavau Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospise – padėdavau čia esantiems žmonėms, bendraudavau su čia dirbančiomis vienuolėmis. Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių dabar lankytis hospise negalima. Tačiau veiklos man tikrai netrūksta ir vieniša nesijaučiu – turiu draugų ir bendraminčių, su kuriais leidžiu laiką. Nepamirštu ir globos namų, kuriuose užaugau – palaikome ryšį ir su auklėtoja, ir su globos namų direktore“, – pasakoja Viktorija.

„Net ir globos namuose Viktoriją kitiems vaikams pateikiame kaip sektiną pavyzdį. Nepaisant to, kad turi rimtų sveikatos problemų, ji labai stipri emociškai, pozityvi pati iš savęs. Dar tuomet, kai gyveno pas mus, jos visur buvo pilna – visus pažinojo ir stengėsi bendrauti. Beje, Viktorijos dėka vaikai pramoko ir gestų kalbos, o vienas vaikinas Vilniaus kolegijoje baigė gestų kalbos studijas“, – prisimena E. Lotc.

Džiaugiasi kiekviena gyvenimo akimirka

Jau porą metų kiekvieną rytą Viktorija keliauja į darbą – kurčiųjų bendruomenė padėjo jai įsidarbinti įmonėje, užsiimančioje produktų iš popieriaus bei kartono gamyba ir pardavimu. „Man patinka dirbti, turėti veiklos ir būti naudingai. Dirbu ne pilną dieną, tad finansinės galimybės yra ribotos, tačiau moku savimi pasirūpinti ir pinigų viskam užtenka. O ir laisvalaikiui laiko lieka“, – sako Viktorija.

Po darbo mergina ne visuomet skuba namo: susitinka su draugais, lankosi kurčiųjų klube, kartu keliauja pasivaikščioti gamtoje ar pasigrožėti miestu. Dažnai užsuka ir į bažnyčią. „Labai gaila, kad negaliu girdėti tų giesmių ir maldų, tačiau vis tiek lankausi“, – šypsosi mergina.

Viktorija – išsilavinusi, viskuo besidominti, apsiskaičiusi mergina. Knygose atsiveria kitas pasaulis, kurį po truputį norisi pažinti – matyt iš to gimė ir jos aistra kelionėms. Paklausus, kur lankėsi, ilgai vardina aplankytas šalis ir įsimintiniausias vietas. Jau spėjo pabuvoti Lenkijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, aplankė Ukrainą, Kroatiją bei kitas Europos šalis, o Estijos sostinėje Taline mėnesį laiko mokėsi virėjos specialybės, čia atliko ir praktiką – laikas prabėgo itin greitai, mat studijos buvo įdomios, o laisvas laikas pilnai užimtas ekskursijomis, gražiausių šalies vietų tyrinėjimu. Nemažai Viktorija keliauja ir po Lietuvą – išmaišiusi įvairiausios jos kampelius.

Kelionės į Lenkiją akimirka

„Kelionėse pasimiršta viskas – ir problemos, ir kasdieniai rūpesčiai, todėl labai mėgstu keliauti. Iki šiol dar neteko lankytis Anglijoje ir Vokietijoje, tad kada nors labai norėtųsi nuvykti ir savo akimis pamatyti, kaip žmonės ten gyvena“, – apie ateities planus ir svajones pasakoja mergina.

Paklausus Viktorijos, ar ji laiminga, mergina tik nusišypso: „Būna visko, tačiau jaučiuosi laiminga. Gyvenu savo gyvenimą ir žiūriu savo kelio, nesidairydama atgalios. Jei ir yra asmeninių problemų, svarbiausia – neužsidaryti savyje, bendrauti. Tad ir kitiems palinkėčiau būti nuoširdesniais, rūpestingesniais, padėti vienas kitam ir nebijoti prašyti pagalbos“.

Daugiau informacijos apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formas bei sąlygas Vilniaus mieste galite rasti Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ internetinėje svetainėje www.vmb.lt arba paskambinę telefonu 8 5 277 9090 ar 19118. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai, išklausę ir įvertinę Jūsų individualią situaciją, pakonsultuos ir parinks Jums tinkamiausią paramos būstu formą.

Medžiaga parengta pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užsakymą. Turinys apmokėtas.

Užsakymo nr.: PT_89152193