Esu klaipėdietė, dalį laiko praleidusi problemine vadinamoje pietinėje miesto dalyje, todėl apie klaipėdiečių gyvenimą nuodijančią „smarvę“ žinau toli gražu ne iš nuogirdų. Tad turiu teisę kalbėti iš esmės.
Dvokas ne tik riečia nosį, bet ir verčia ašaroti, žiaukčioti, klaipėdiečius kamuoja galvos skausmai, nemiga, padidėjęs jautrumas. Šias miestiečių problemas puikiai žino medikai, jos iki skausmo pažįstamos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistams, atsakingiems už gerą gyventojų savijautą. „Jausmas toks tarsi galvą būtum įkišęs į degalų pilną kibirą, kartais smarvė primena slogų degėsių, rapsų ar pūvančių kiaušinių tvaiką“, - guodžiasi Mogiliovo ir Vingio gatvių gyventojai. Jiems antrina ir viso rajono žmonės: „Smarvė prasiskverbia net į patalpas be langų.“ Tad, kas kaltas, kad žmonės savo namuose jau daugelį metų negali atverti balkono durų, kad jų pagalbos šauksmas išsisklaido tarsi balsas tyruose?
Miesto smardintojai jau seniai buvo demaskuoti ir viešai įvardinti. Tai – didžiosios pietinėje Klaipėdoje įsikūrusios įmonės.
Gyventojų įniršis ir toliau nuolat liejasi socialiniuose tinkluose, laiškuose žiniasklaidai, raštuose Klaipėdos savivaldybei bei aplinkos ministerijai. Į skundų ir teisybės paieškų karuselę prieš keletą metų įsisuko net uostamiesčio prokuratūra ir teismai, buvo piketuojama, į pagalbą pasitelkiami žinomi visuomenininkai. Kas iš to?
Iš pradžių dvoką uostė iš savivaldybės ir kontroliuojančių institucijų atstovų sudaryta darbo grupė, mėginusi aiškintis, kokių konkrečių veiksmų ketina imtis įmonės, kurių kvapų tarša viršija maksimalius kvapų taršos vienetus. Vėliau uostytojų desanto sulaukta ir iš aukščiausių šalies institucijų – į pietinę Klaipėdą atskubėjo uostamiestyje išrinkti parlamentarai ir net pats aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Nors kilo nemenkas sujudimas, „pagardintas“ rimtų pareigūnų pažadais aiškintis blogiukus ir net įrengti oro taršos matuoklius, bet miestiečiai jau seniai nebetiki skambiais lozungais. O juk žmonių teises į sveiką ir švarią aplinką užtikrina LR Konstitucijos 54 straipsnio 1 dalis. Joje aiškiai įtvirtintas aplinkos apsaugos principas: visi juridiniai ir fiziniai asmenys turi susilaikyti nuo tokių veiksmų, kuriais būtų daroma žala aplinkai ir joje gyvenantiems žmonėms.
Medicinos srityje dirbu jau keliolika metų, tad puikiai žinau, kad oro taršos poveikis žmogaus organizmui būna įvairus. Jis priklauso ne tik nuo teršalų tipo, kiekio ar teršalų poveikio trukmės, kitų teršalų koncentracijų aplinkos ore, bet ir nuo individualaus kiekvieno žmogaus jautrumo, kas atitinkamai sukelia ūmius ar lėtinius sveikatos sutrikimus. Ar per visą dvoko dešimtmetį buvo atliekami tyrimai dėl miestiečių sveikatos pablogėjimo? Kiek man žinoma – ne. Tad tikrai būčiau už šių procesų inicijavimą. Kol valdžia vis dar aiškinasi, kieno smarvė Klaipėdoje, kad ir kaip drastiškai tai nuskambėtų, raginčiau solidžiuose postuose sėdinčius valdininkus pagaliau prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, žodžius bei pažadus gyventojams. Reikia daug griežtesnių sankcijų tiek taršioms įmonėms, tiek pačiai valdžiai, kuri neįvykdo gyventojų lūkesčių. Reikia aiškiai ant popieriaus suguldytų įmonių ataskaitų, kas per einamuosius metus buvo atlikta, kas daroma ir kokie tikslai išsikelti. Ir toli gražu ne tik artėjant rinkimams būtina akcentuoti, kad taršos leidimuose numatomas oro taršos valdymas, o nesilaikant reikalavimų yra prašoma stabdyti įmonių veiklas. Reikia ne prašyti, o tas veiklas stabdyti. Manau, tokiu būdu ir pačios įmonės kur kas atsakingiau žiūrės į nustatytus gamtosauginius reikalavimus bei gyventojų gyvenimo kokybę.
Kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore matuojama europiniais kvapo vienetais – kvapiųjų medžiagų kiekiu, kuris išgarintas į 1 kubinį metrą neutraliųjų dujų standartinėmis sąlygomis sukelia kvapo vertintojų grupės fiziologinį atsaką, ekvivalentišką sukeliamam vienos europinės pamatinės kvapo masės, išgarintos į vieną kubinį neutraliųjų dujų metrą standartinėmis sąlygomis.
Jei žmogus kvapą jaučia nuo 2-3 europinių kvapo vienetų, o teisės aktuose įteisinta didžiausia leidžiama kvapo koncentracijos ribinė vertė gyvenamosios aplinkos ore yra 8 europiniai kvapo vienetai, bet vos ne kasdien nustatoma tarša ženkliai didesnė nei ribinė, kyla natūralus klausimas – kur lieka pažadėtosios sankcijos įmonėms? Šiuo atveju puikiai tinka posakis: „Pabūti kito kailyje“. Pasikartosiu, kad ilgus metus gyvenu Klaipėdoje ir visas problemas matau iš arti. Tad gal ir gali į jas nekreipti dėmesio tie, kurių šalia nėra, bet ne tie, kurie jas jaučia savo sveikata. Tuščių žodžių ir skambių pažadų iki šiol būta daug, tačiau šiandien svarbu žmones ne tik išgirsti, palaikyti, bet ir prie Klaipėdą smardinančio dvoko problemos prisidėti realiais darbais. Tiek įstatymų leidybos procese, tiek tvirtai atstovaujant klaipėdiečių interesus įvairiose institucijose.
Politinė reklama bus apmokėta iš Marių Nr. 25 apygardos kandidatės Jurgitos Platakytės PK sąskaitos