A. Vaitkui antrino ir naujosios ligoninės vadovas Audrius Šimaitis: „Sujungiant tris ligonines – Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos – į vieną gydymo įstaigą nebuvo reorganizacijos plano, neskirta ir lėšų reorganizacijos kaštams, kurie yra didžiuliai, padengti.“
Palangos reabilitacinė ligoninė nuo pat nepriklausomybės atkūrimo buvo laikoma geriausia šios srities įstaiga Lietuvoje. Tačiau dabar paskui filialus „Klaipėdos ligoninė“ ir „Jūrininkų ligoninė“, kaip kalbama uostamiesčio medikų bendruomenėje, ji tarsi tempiama į vandenyno dugną. Tad iš jos traukiasi aukščiausios kvalifikacijos specialistai.
Panaši situacija ir filialuose „Klaipėdos ligoninė“ bei „Jūrininkų ligoninė“ – iki šių metų rugsėjo vidurio jas paliks apie dešimt procentų patyrusių gydytojų (tikėtina, net ir daugiau) bei kitų specialistų, akcentuota SRK posėdyje.
Profesinės sąjungos atstovai liūdnai konstatavo, kad iš filialo „Jūrininkų ligoninė“ jau išėjo, o iš filialo „Klaipėdos ligoninė“ pasiryžę išeiti didžioji dalis itin aukštos kvalifikacijos, patyrusių neurologų. Įstaigą paliks ir daugiau specialistų, kurie nelaimėjo konkursų naujai sukurtoms pareigoms užimti, ar nesutikę su gautu darbo vietos pasiūlymu bei keičiamomis darbo sąlygomis.
Tai, kad inicijuojant ligoninių apjungimą, nebuvo parengta išsamaus plano, kaip ši reforma turėtų būti įgyvendinama, iš karto užprogramavo ne vieną problemą. Jau dabar akivaizdu, kad ši pertvarka būtų buvusi kur kas sklandesnė, jei ligoninės būtų apjungiamos, atsižvelgiant į jose teikiamas ligoniams paslaugas, o ne – tiesiog suplakant į vieną vienetą administracijas bei kitus padalinius. Galbūt, vykdant ligoninių sujungimą, derėjo eiti lėtesniais žingsniais. Taip galima buvo išvengti ir darbuotojų išėjimo, ir sumaišties.
Gerai pasverto ir apmąstyto ligoninių pertvarkos plano nebuvimas iškėlė ir daugybę iki šiol neatsakytų klausimų – darbuotojų atlyginimai buvo didesni, nei kitose šalies ligoninėse – net Vilniuje ir Kaune. Todėl pagilėjo ne tik finansinė atskirtis tarp darbuotojų, bet ir ženkliai pablogėjo psichologinė atmosfera ligoninėje. Su profesinėmis sąjungomis buvo kalbėta, tartasi, kaip suvienodinti darbuotojų atlyginimus, tačiau dėl finansų stygiaus tai iki šiol nepadaryta.
Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius Audrius Šimaitis Seimo Sveikatos reikalų komitete tvirtino, kad įstaigai reikia skirti 28 mln. eurų papildomo finansavimo, priešingu atveju 2025 m. kiltų grėsmė ligoninei tapti nemokiai.
A. Šimaitis taip pat komiteto narius informavo, kad bazinio atlyginimo koeficientams sulyginti gali prireikti daugiau, nei 4 mln. eurų, o per pustrečių metų šis poreikis sieks 16 mln. eurų. Įstaigą iki rugsėjo mėnesio jau pareiškė norą palikti dar 200 darbuotojų. Jų išeitinėms kompensacijoms prireiks daugiau nei 2 mln. eurų, tačiau, šių pinigų ligoninė neturi. SAM pažadėjo suteikti tam lėšų. Bet dar beveik 12 mln. eurų prireiks naujai įrangai įsigyti ir jai būtinas patalpas pritaikyti.
Grėsmingai nuskambėjo A. Šimaičio žodžiai, kad, jeigu šioms išlaidoms pinigų nebus skirta, realus ligoninės atsigavimas gali užtrukti nuo septynių iki dešimties metų. Per tą laiką, esą bus „nepaprastai sudėtinga vystyti tolesnę paslaugų plėtrą ir atliepti Vakarų Lietuvos gyventojų poreikius.“
Tad, po šių direktoriaus pareiškimų iškyla nepaprastai skausmingas klausimas – kodėl iki prasidedant trijų ligoninių apjungimui nebuvo atliktas kiekvienos atskirai išsamus finansinis bei veiklos auditas? Kodėl dabar jos priverstos šią reorganizaciją vykdyti iš savo resursų? Viena vertus, tokie sprendimai pažeidžia galiojančius teisės aktus, o kita vertus, dėl to tik kenčia pacientai. Labiausiai juos žeidžia nežinomybė – kaip bus teikiamos paslaugos po ligoninių pertvarkos ir kas pakeis jiems žinomus patyrusius medikus?
Kokia bus Klaipėdos universiteto ligoninės po trijų ligoninių apjungimo struktūra šiandien aiškaus atsakymo vis dėlto nėra – iš pradžių ji buvo patvirtinta, tačiau po kurio laiko imta ją koreguoti. Tad, kyla klausimas, kaip viskas atrodys po pataisymų?
Vyksta konkursai naujos ligoninės struktūros padalinių vadovų vietoms užimti, tačiau darbuotojams jie kelia nemažai neaiškumų, sukelia stresą bei įtampą. Tai atsiliepia darbo atmosferai ligoninėje. Juk atsakingam medikui darbui būtina ramybė ir susikaupimas.
Neretai ligoniai skundžiasi, kad ligoninėje stinga elementarių buitinių patogumų – kai kuriuose skyriuose nėra net bendrojo naudojimo šaldytuvų. Nors ligoninėje yra nemažai remontuotinų patalpų, kaip vyks būtini remonto darbai, apjungus ligonines, taip pat nėra konkrečių planų.
Yra patyrusių medikų bei kitų specialistų, kurie Klaipėdos universiteto ligoninėje dirba ne vieną dešimtmetį, deja, po konkursų naujoms pareigoms užimti, jiems teks palikti ligoninę, nes arba tie konkursai jiems buvo nesėkmingi, arba jų netenkina ligoninės vadovybės pasiūlytos naujos, neretai žemesnės kategorijos pareigos.
Kaip 2023 metų vasario 20 dieną vykusio Klaipėdos ligoninės iškilmingo vakaro, surengto uostamiesčio koncertų salėje, metu susirinkusiems darbuotojams sakė tuometinis ministras Arūnas Dulkys, „medikų likimas dabar lieka jų pačių rankose“. Tikiu, kad turima patirtis mano esamiems ir buvusiems kolegoms, tikrai padės susirasti darbą pagal turimą kvalifikaciją bei sukauptą patirtį. Tačiau labai apmaudu, matyti, kad tokių svarbių medicinos įstaigų reorganizacija vykdoma, arklį pastatant prieš vežimą.
P. S. – Visai neseniai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas pareiškė, kad skolose skęstančios Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas A. Šimaitis turėtų įsivertinti galimybę tęsti darbą. A. Matulas paragino SAM sustiprinti šios ligoninės vadovybę. Kas gi įstaigos laukia, kai, pertvarkai dar nepasibaigus, užsimota keisti jos vadovą?
Politinė reklama bus apmokėta iš Marių Nr. 25 apygardos kandidatės Jurgitos Platakytės PK sąskaitos
Šaltiniai:
SAM sprendimas dėl ligoninių apjungimo
SRK posėdžio įrašas