Šių metų pradžioje, praūžus stiprioms audroms, Melnragės, Girulių bei Palangos rekreacinėse zonose buvo atliktas neeilinis krantų pokyčių monitoringas. Apžvelgus situaciją konstatuota, kad didžiausi krantų ardos procesai vyko zonose, kurių paplūdimiai siauriausi – Melnragės ir Girulių paplūdimiuose. Šlaitų nuardymas čia siekė iki 6,3 metro.
„Aplinkos apsaugos agentūrai atliekant reguliarų Lietuvos krantų pokyčių monitoringą, ne kartą buvo pastebėta, kad krantų ardos procesai ties I-ąją Melnrage (atkarpoje nuo šiaurinio Klaipėdos uosto molo) yra patys intensyviausi, todėl šio paplūdimio būklė yra viena prasčiausių, lyginant su visu Lietuvos pajūriu“, – teigia Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus vedėjas Ovidijus Stulpinas.
Kaip teigia prof. Inga Dailidienė, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, vienas svarbiausių paplūdimių būklę lemiančių veiksnių yra krantodaros procese dalyvaujančio smėlio kiekis. Deja, dėl natūralių Baltijos jūros raidos procesų, stipresnių audrų, taip pat ir dėl žmonių veiklos, smėlio kiekis ties Lietuvos krantais mažėja. Itin sudėtinga situacija susidaro atkarpose, kuriose natūraliai vyrauja krantų ardymas ir prisideda auganti žmonių veiklos apkrova (miestų ir uostų plėtra, turizmo ir rekreacinių paslaugų augimas ir kt).
Pagrindinė erozijos stabdymo priemonė smėlinguose krantuose yra priekrantės ir paplūdimių pildymas smėliu. Ši priemonė yra rekomenduota Lietuvos Baltijos jūros krantotvarkos strategijos nuostatuose ir Pajūrio juostos atkūrimo programose.
„Jei netaikytume krantotvarkos priemonių, negalėtume išsaugoti ir atstatyti gamtai padarytos žalos. Priekrantės ir paplūdimių pildymas smėliu – gana brangi, tačiau „minkšta“ krantotvarkos priemonė, atstatanti ar palaikanti natūralius gamtinius resursus. Esant galimybei ši priemonė turėtų būti taikoma nuolatos, kaip kompensacija žemyninės priekrantės nešmenų biudžetui atstatyti“, – sako prof. I. Dailidienė.
Pašnekovė taip pat priduria, kad nesiėmus aktyvių veiksmų ir netaikant krantotvarkos priemonių krantų palaikymui, krantų ardymas vyktų intensyviau, o tai savaime reikštų ir didesnius nuostolius infrastruktūrai, esančiai arčiausiai prie lengviausiai ardomų pakrantės ruožų, smėlio deficito pakrantėse.
„Atliekant Lietuvos jūros krantų išsaugojimo studiją teko pripažinti, kad natūralūs procesai, tokie kaip klimato kaita, audrų intensyvėjimas, vandens lygio kilimas, didesnių seklių pakrantės plotų apsėmimas ir didėjantis bangų ardos poveikis, ateityje gali tik padidinti krantų ardymą ir performavimą. Vis dažniau pasigirsta nuomonė, kad ateityje gali tekti taikyti net ir „kietąsias“ krantotvarkos priemones, t.y. „įbetonuoti“ krantus, taip siekiant išsaugoti gyvenvietes, esančias arčiausiai erozinių krantų“, – sako profesorė.
Praradimus kompensuos iškastu jūriniu smėliu
„Smėlis reikalingas ne tik paplūdimiams, apsauginio kopagūbrio formavimui, smėlėtai pakrantei susidaryti, bet ir povandeninio pylimo formavimuisi, taip padedant apsaugoti krantus nuo didesnio jūros bangų ardomojo poveikio. Melnragės krantus priskiriame prie vienų jautriausių ir labiausiai pasikeitusių per pastaruosius dešimtmečius. Dėl nuolatinio smėlio deficito jūrinėje dalyje, ties Melnrage kranto ardymas nėra nusistovėjęs, o siekiant pristabdyti kranto ardą, rekomenduotinas nuolatinis povandeninio pylimo formavimas“, – paaiškina prof. I. Dailidienė.
Šiuo metu Klaipėdos uoste yra vykdomas vienas stambiausių projektų – uosto kanalo gilinimas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija povandeninio pylimo darbams įpareigota panaudoti uosto gilinimo darbų metu išoriniame kanale iškastą ir Aplinkos apsaugos agentūros tinkamu pripažintą smėlį. Kaip pasakoja Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas, tai yra pirmas kartas, kai tokiu būdu pildomas 1-osios Melnragės paplūdimys.
„2-osios Melnragės paplūdimyje tokie darbai jau buvo atlikti ne kartą, iš viso išpilta apie 1,2 mln. kubinių metrų smėlio. Tačiau 1-asis paplūdimys iki šiol nebuvo pildytas smėliu ir čia situacija yra išties prasta. Ankstesniais atvejais formuojant tokius povandeninius pylimus smėlis buvo gramzdinamas 6–7 metrų gylyje, tačiau šiame projekte povandeninis pylimas formuojamas 2–3,5 metrų gylyje“, – atskleidžia A. Latakas.
Smėlio siurbimui ir jo atgabenimui į numatytą pylimo vietą naudojamos kelios žemsiurbės. Iš išorinio laivybos kanalo paimtas jūrinis smėlis purškiamas kranto link ir po vandeniu formuojamas 130 metrų pločio ir 700–750 metrų ilgio pylimas, kuriam bus sunaudota apie 180 tūkst. kubinių metrų jūrinio smėlio. Pylimas formuojamas apie 120 metrų atstumu nuo kranto.
Šio pylimo smėlį bangos palaipsniui išmes į krantą, o vėjas nuneš į kopagūbrį, tad taip paplūdimys pasipildys smėliu ir susidarys palankios sąlygos kopagūbrio regeneracijai. Prognozuojama, kad pylimas natūraliai bus išnešiotas iki kito pavasario pradžios.
Gyventojai turėtų paisyti taisyklių
Povandeninio pylimo formavimo darbai, planuojama, tęsis apie tris savaites. Uosto direkcijos iniciatyva vykusių susitikimų su Melnragės bendruomene, banglenčių sporto atstovais ir verslininkais metu buvo sutarta pylimo formavimą vykdyti etapais, suteikiant galimybę sportuoti ir vykdyti verslinę veiklą tam tikrose zonose, kuriose tuo metu darbai nebus vykdomi.
„Su rangovu pavyko susitarti, kad ruožai paskirstomi pagal atliekamus darbus. Jei, pavyzdžiui, darbai vyksta prie šiaurinio molo, tai ruože link 2-osios Melnragės paplūdimio bus galima užsiimti vandens sportu, tačiau griežtai laikantis ne mažesnio nei 200 metrų atstumo nuo laivo, purškiančio smėlį. Tuo tarpu ne vandenyje laiką leidžiantiems poilsiautojoms jokių ribojimų neatsiras“, – aiškina A. Latakas.
Ruožai, kur vyksta darbai yra pažymėti ir tose zonose poilsiautojams lipti į vandenį draudžiama. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas skuba nuraminti ir skeptikus, abejojančius ar darbams pasirinktas išties tinkamas laikas.
„Tokio tipo darbams yra būtinos itin palankios oro sąlygos – minimalus bangavimas ir vėjas. Galbūt atrodo, kad rudenį ar pavasarį vyrauja ramūs orai, tačiau jūroje bangų aukštis siekia 1-2 metrus, todėl suformuoti pylimą yra labai sunku, o žiemą – išvis neįmanomi. Labai tikime, kad darbai bus atlikti kaip planuojama – per tris savaites“, – sako A. Latakas.