Tai tik nedaugelis klausimų, kuriuos užduoda tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie nebeatgauna pinigų (turint vekselį, paskolos sutartį, skolos raštelį, neapmokėtą sąskaitą – faktūrą ir pan.). Bendrai toks asmuo vadinamas kreditoriumi. Todėl kilo mintis surašyti pagrindinius teisminius būdus ir proceso kelią, kad kreditoriams būtų lengviau pasirinkti jiems tinkamiausią kelią teisminiu būdu pabandyti atgauti pinigus. Pateiksiu tiek pliusus, tiek minusus kiekvieno teisminio proceso atskirai. Pažymiu, jog straipsnyje pateikiamas teisminis kelias dėl skolos priteisimo ir po to jos išieškojimo priverstine vykdymo tvarka.
Straipsnyje nekalbama apie įmones, kurios padeda skolą atgauti už tai pasiimdamos nemažą procentinį užmokestį nuo skolos dydžio. Esminis skirtumas advokato pagalbos nuo tokių įmonių yra tas, jog advokatui sumokėti pinigai už pagalbą civilinėje byloje priteisiant skolą, visais atvejais laimėjus bylą yra priteisiami kartu su skola, o nenuskaičiuojamas kažkoks procentas jau nuo esamos skolos. Todėl viską tinkamai sudėliojus ir civilinėje byloje priteisus skolą, ją sėkmingai išieškojus, klientas neturi patirti jokių nuostolių. Išieškoma ir skola, ir pinigų suma, kuri buvo sumokėta už teisines paslaugas, tokią skolą priteisiant.
Taigi pradėkime nuo galimai paprasčiausio būdo prisiteisti skolą – prašymas teismui dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą. Tai bene vienas paprasčiausių būdų pabandyti teisminiu keliu prisiteisti skolą. Šį procesą paprastai kreditorius susitvarko pats asmeniškai ir be advokato pagalbos, taip pat nėra teismo posėdžių, nereikia fiziškai dalyvauti teisme ar mokėti už atstovavimą advokatui. Todėl tai neabejotinai pliusas, tiek dėl proceso paprastumo, tiek dėl patiriamų išlaidų šiam procesui. Kreditoriui ilgą laiką neatgaunant pinigų (turint vekselį, paskolos sutartį, skolos raštelį, neapmokėtą sąskaitą – faktūrą ir pan.), užtenka užpildyti prašymą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo, pridėti su skola susijusius pirmiau minėtus dokumentus, smulkiai nurodyti savo kontaktus, tame tarpe ir banko sąskaitą, į kurią turėtų būti grąžinami pinigai, taip pat skolininko kontaktus ir sumokėjus žyminį mokestį valstybei, kuris yra ketvirtadaliu mažesnis nei žyminis mokestis mokamas pareiškus ieškinį, viską pateikti teismui. Taigi, kreditoriui pateikus prašymą dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismui nenustačius jokių dokumentų trūkumų, teismas per tris darbo dienas priima teismo įsakymą. Tuomet teismas siunčia pranešimą ir teismo įsakymą skolininkui, jog šis turi teisę per dvidešimt dienų pateikti prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo išieškoti skolą. Taigi šioje vietoje yra keletas minusų. Visų pirma, teismo įsakymas privalo būti įteiktas skolininkui. Visi žinome ir suprantame, kad kai skolininkas negrąžina pinigų, tai neretais atvejais ne tik pinigai dingsta, bet dingsta ir pats skolininkas. Todėl nesisekant teismui įteikti teismo įsakymo skolininkui ir vis persiunčiant pakartotinai teismo dokumentus, visas procesas gali tikrai užtrukti. Kitas minusas tokio proceso yra tai, jog jeigu skolininkui teismo įsakymas vis dėl to yra įteikiamas, skolininkas per dvidešimt dienų gali pareikšti visiškai nemotyvuotus prieštaravimus dėl skolos išieškojimo. Tai yra skolininkui užtenka ant balto lapo parašyti „nesutinku“ tokį dokumentą pateikti teismui ir išduotas teismo įsakymas neįsigalios. Tokiu atveju teismui gavus skolininko prieštaravimus, teismas skolos davėjui nustatys naują keturiolikos dienų terminą, per kurį jis privalės pareikšti standartinį ieškinį, sumokėti papildomai žyminį mokestį. Tuomet bus ir teismo posėdžiai ir įprastas bylinėjimasis standartine ginčo teisenos tvarka.
Taigi apibendrinant skolos išieškojimą išduodant teismo įsakymą, galima teigti, joks šis procesas turi ir pliusų ir minusų. Jeigu skolininkui dokumentai įsiteikia, ir jis neteikia prieštaravimų dėl skolos išieškojimo, nes supranta, kad jis tikrai yra skolingas, toks procesas gali būti labai paprastas, neilgas ir praktiškai nieko nekainuojantis. Jeigu teismo įsakymo skolininkui nesiseka įteikti, arba jeigu skolininkas vis dėl to pareiškia prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kreditorius būna sudeginęs daug brangaus laiko, o rezultatas toks, jog visa byla, bet kokiu atveju, persikelia į įprastą civilinę bylą pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka.
Antras būdas, kaip nesunku nuspėti, skolos priteisimas pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka. Kreditorius gali praleisti visą pirmiau nurodytą procesą ir teismui iškarto reikšti ieškinį dėl skolos priteisimo. Tokio proceso pliusas yra tas, jog kreditorius gali išvengti bereikalingo laiko švaistymo, jeigu teismo įsakymas neįsiteikia skolininkui arba jeigu skolininkas pareiškia prieštaravimus, gavus teismo išduotą įsakymą. Kitas pliusas yra tas, jog pakartotinai skolininkui neįteikus ieškinio, galima teismo prašyti tokius dokumentu įteikti skolininkui viešo paskelbimo būdu. Todėl visas procesas neužstringa, bet juda toliau į priekį. Taip pat, skolininkui neatsiliepiant ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį dėl skolos priteisimo, teismas gali priimti sprendimą už akių, tai yra tenkinti ieškinį be skolininko atsiliepimo ar netgi be jo žinios. Taigi šis procesas jau leidžia pilnai valdyti procesą tokiu būdu, kad skola teismo tikrai būtų priteista iš skolininko, jeigu yra visi tinkami įrodymai. Tokio proceso minusai, yra tai, jog šis procesas neabejotinai sudėtingesnis ir brangesnis. Priešingai nei teismo įsakymo išdavimo atveju, ieškinyje jau turi būti nurodomos faktinės skolos atsiradimo aplinkybės, taip pat turi būti nurodomas teisinis, įstatyminis pagrindas, kokiomis teisės normomis vadovaujamasi priteisiant skolą ir pan. Taigi šiame procese paprastai jau yra reikalinga advokato pagalba, tiek rašant teisinius dokumentus civilinėje byloje, tiek joje atstovaujant teismo posėdžiuose. Todėl tokios civilinės bylos eigoje ieškovas (kreditorius) pats asmeniškai moka savo advokatui už teisinę pagalbą. Žinoma, kaip ir minėta, teismui priteisus skolą, teismas taip pat priteisia ir visas pinigų sumas, kurios buvo sumokėtos advokatui už darbą priteisiant skolą civilinėje byloje. Taigi, geriausiu atveju asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl skolos priteisimo finansiškai turi visiškai nenukentėti, jeigu išieškoma tiek priteista skola, tiek priteistos visos bylinėjimosi išlaidos.
Tačiau yra ir dar viena medalio pusė, tai - jau teismo sprendimu priteistos skolos išieškojimas. Esu ne kartą savo klientams sakiusi, jog priteisti skolą pagal teismo sprendimą yra viena, tačiau ją išieškoti iš skolininko visai kas kita. Todėl advokatas ne kartą dalyvavęs civilinėse bylose dėl skolos priteisimo ne retai, tikrai sėkmingai ir sklandžiai padirbės teisme, kad tokia skola kreditoriui tikrai būtų priteista teismo sprendimu. Kita vertus, visada būtina įsivertinti patį skolininką, kadangi priėmus teismo sprendimą, priteistą skolą reikės iš jo ir išieškoti. Neretai nutinka taip, jog skolingi juridiniai asmenys bankrutuoja, o fiziniai asmenys dingsta užsienio valstybių platybėse. Taip pat dažnas atvejis, kai pateikus vykdomąjį dokumentą antstoliui dėl priverstinio skolos išieškojimo, paaiškėja, kad tai jo trisdešimta vykdomoji byla, tuomet prasideda ilgas ir nuobodus laukimas, kol į sąskaitą iš antstolio įkris bent maža dalis pinigų. Todėl visas atvejais, prieš imantis darbo padėti priteisti skolą, pirmiausiai išsiklausinėju apie patį skolininką, kiek verta investuoti į visą teisminį procesą, mokėti pinigus, ir kokios po to bus realios galimybės priteistą skolą išieškoti.
Galiausiai trečiasis variantas, kurį dažnai siūlau kaip alternatyvą, tai teisinė pretenzija skolininkui dėl skolos padengimo ir jeigu pasiekiamas kompromisas – taiko sutartis, kurią patvirtina teismas. Tokio proceso pagrindinis pliusas yra pasiektas susitarimas tarp šalių, kad skola bus išmokėta dalimis, pavyzdžiui per pusę metų, ar per metus laiko. Tai yra teisine pretenzija ir po to taikos sutartimi koncentruojamasi į susitarimą su skolininku ir jo įkalbėjimą geruoju sumokėti pačią skolą, o ne ją bandyti prisiteisti teisme. Todėl kalbama ne apie skolos priteisimą, bet apie jos mokėjimą, kadangi kreditoriui žymiai svarbiau atgauti skolą, o ne tik formalus skolos priteisimas. Verta pastebėti, kad net ir po teisinės pretenzijos gavimo, išdėsčius skolos mokėjimą dalimis, skolininkas ir toliau gali nemokėti skolos ir apgauti. Todėl būtent šiuo konkrečiu atveju ir yra rengiama ne tik teisinė pretenzija dėl skolos išmokėjimo, bet ir taikos sutartis, kurią tvirtina teismas. Būtent taikos sutartyje yra nurodomos šalys, kreditorius ir skolininkas, nurodomas skolos dydis, delspinigiai ar baudos, palūkanos, ir išmokėjimo terminas. Pagrindinis patvirtintos teismo taikos sutarties privalumas yra tas, jog skolininkui pažeidus taikos sutartį ir nemokant skolos, galima iškart teisme išsiimti vykdomąjį dokumentą ir jį pateikti antstoliui. Taigi išvengiamas ilgas ir sunkus bylinėjimasis teisme, kadangi patvirtinus teismui taikos sutartį, dar kartą dėl tos pačios skolos priteisimo į teismą kreiptis nei su prašymu dėl teismo įsakymo išdavimo, nei su ieškiniu, nebereikia.
Taigi apibendrinus pirmiau aptartus tris skolos susigrąžinimo teisminius būdus, galima daryti išvadą, jog visais atvejais kreditorius privalo labai gerai įsivertinti, kuris būdas jam yra tinkamiausias ir priimtiniausias. Žinoma, konsultacijos metu, būtent advokatas, kuris turi patirtį tokio pobūdžio civilinėse bylose, ir gali padėti išsirinkti tinkamiausią būdą. Visais atvejais patariu klientams dėl skolos susigrąžinimo galvoti ne tik apie skolos laimingą priteisimą teisme, bet ir tokios skolos sėkmingą išieškojimą, jau turint teismo sprendimą dėl skolos priteisimo.
Advokatė Agnija Frejerė
Adresas A. Goštauto g. 8-214 kab., Vilnius LT-01108
Tel. +370 7077 108
El. p. agnija@frejerlaw.lt, info@frejerlaw.lt
Tinklapis https://www.advokatefrejere.lt/